Abortas

as asmeniskai vaiko gimima tapatinu su sielos atejimu i si gyvenima,kuri turi cia atlikti tam tikrus darbus,ir todel butu savanaudiska man paiimti ir nutraukti ta atejima,vien todel kad as galvoju kad ji kentes,o gal jai tiesiog reikia per kancia issivalyti,oas tureciau jai padeti neatsisakydama jos,oapgaubdama begaline ,bet nesavanaudiska meile.O del sterilizacijos Getter nesutinku,kiekvienam turi buti suteiktas sansas pasitaisyti.

Naivu abortus pateisinti tuo,kad vaisius turi apsigimimų.Juk dabartinis mokslas,kad ir koks būtų pažengęs deja nenustato šimtu procentų vaisiaus apsigimimų.Yra nemažai atvejų,kad nustačius vaisiaus apsigimimą,gimdavo sveikučiai vaikeliai.Pati asmeniškai susidūriau su visais genetiniais ir vaisiaus tyrimais,ir gydytojai visi sakė ,kad šimto proc.nėra.Bet buvau tikra,kad gimdysiu bet kuriuo atveju.Neteisiu ir nesmerkiu.kurios daro abortus.Jei daro,tai joms būtina.Tačiau,nereikia visos kaltės suversti negimusio vaikelio ligoms.Dirbu su sunkia negale turinčiais vaikais,ir deja jų ligas gydytojai pastebėjo tik jiems gimus.Ir labai sunkią negalę turintis vaikelis teikia daug džiaugsmo,jie nori būti mylimi,ir kaip ne keista labai nori gyventi ir patirti visus gyvenimo džiaugsmus.

prajuokinai kaip reikiant,apie stiprius vaistus ir hormoninius preparatus geriančius žmones,kaip nesidominčius seksu.Didesnės nesąmonės dar nebuvau ir girdėjus,o juokingiausia ,kad atsirado pritatėjų>Labai sunkios ligos yra pvz. susijusios su hipofizio sutrikimu,kada geriami yra stiprūs hormoniniai preparatai,ir žmonėms tai visiškai netrukdo užsiimti seksu,ir tai visai nesusiję su pavojum gyvybei,užtai susiję su pačiais baisiausiais apsigimimais.Lygiai tas pat su bet kokia endokrinine sistema susijusia liga.O apie kitas ligas,tai nė vienaiš jų šiais laikais nebėra trukdis užsiimti seksu,net visiškas erekcijos nebuvimas,tiesiog galima implantuoti šonkaulio dalį.
o kiek jau po žeme guli tokių,ar bent įsivaizduoji,matomai ne.
Papildyta:


nesupranti matyt,kkalba eina apie apsigiminus,kurie yra nesuderinami su gyvybe,nu bet aišku jei tau atrodo kad vaikelis gimęs be virškinamojo trakto organų gali išgyventi,tai ką aš žinau.Nustato daug daugiau tiksliai,nei suklysta,ir jei jau genetikas nebedvprasmiškai,o labai aiškiai pasakė,kad vaisiaus apsigimimas su gyvybe nesuderinamas,tikrai nemanau,kad reikėtų daryti su savim ,o jau juo labiau juo eksperimentus.
O dėl negalia to kad gydytojas patebėjo tik jiems gimus,žinai gydytojai ne stebukladariai,kd per atstumą,nesilankančiai pas juos nėščiąjai imtų ir nustatytų,iki tiek tikrai,medicina dar neištobulėjo.
Aš irgi kasdien susiduriu su protinę negalią turinčiais vaikais,vieną savaitgaliais globoju pati.Ir ką?Jie nori būti mylimais,o kas juos myli?Tėvai gal,bet nuo tam tikro laiko didžiąja dalim jaučia tik pareigą,bet atsitinka taip,kad tėvai išeina pirmi,ir kas toliau,ta našta dada jau kitiems,niekuo nesusijusiems su jų sprendimais žmonėms,pvz. likusiems sveikiems vaikams.Tu man pasakyk,va kas man,kaip mamai būtų suteikęs tokią teisę tokiu būdu įnešti korekciją į savo vaikų gyvenimus.
Visi tokie gimdymai yra mažai susiję su meile vaikui,tai yra susiję su egoizmu,su noru bet kokia kaina parodyti ir aš galiu.Bet visada reikia susimąstyti o ar tikrai galiu.

Aš čia apie sterelizacija tokių atveju kai pora nebenori turėti vaikų ir jei pastotų tai darytūsį abortą...gal pagalvojai apie priverstinę???
Papildyta:


Man atrodo tuoj nebeliks kas su tavim diskutuos Tu jau toooookia protinga ir viską žinanti O man tavo žodžiai skamba kaip atranka: sveiki - reikalingi, nesveikus - naikinam

Aš kažkada siūliau palikti tą dalį abortų kuri daroma dėl apsigimimų (rimtų) ir grėsmės gyvybei...ir pereiti prie diskusijos apie tai kai abortas - būdas šeimos planavimui ar šiaip dėl karjeros ar pan... Juk tokių daugiausia...

nu neliks,ir kas tame ypatingo ,tame nematau jokios tragedijos,o atrodyti kitaip,rašyti taip kaip negelvoju,nemąstau,meluoti sau ir kitiems neketinu.
jau kaip pačiai skamba,taip tegu skamba,jei tau yra priimtinos tokios kategorijos,tebūnie man nelabai įdomu.
O dėl antro punkto,tai kad gal sakyčiau tu neteisi,nemanau kad tokių daugiausia.Daugiausia žinai kokių-kada už paaugles nusprendžia jų tėvai,tegu ir tas momentas čia visai nebalsuojamas.

Jeigu nuo gimimo sedeciau invalido vezimelyje arba kas nors dar blogiau- tikrai noreciau buti negimusiu angeliuku... Manau mamai butu geriau galvoti, kad as angeliukas, negu ziureti i mane nelaiminga, slepti nuo manes savo skausma ir asaras... As noriu,kad mano tevai dziaugtusi manimi... Zinoma galima sakyti,kad ir tokie vaikai atnesa dziaugsmo, sypsenu ir t.t. Bet as noriu daugiau, as noriu visko! Tai mano gyvenimas... Jeigu gyvenu- noriu sokti, noriu kalbeti, girdeti, buti mylima (ne tik tevu) o jeigu tai ne man- gyvenimas irgi ne man...

negali zhinoti "kaip butu, jeigu butu"...

Visa tema apie tai ,,kas butu jeigu butu,,
Na numirti gal mazai kas nori, bet buti negimusiu kitas reikalas...
Apskritai- bjauri tema...

Man atrodo,kad nelabai tu supranti,ką pati rašai.Tau tikriausiai neteko susidurt su MAMA auginantį neįgalų vaiką.Meilė ir pareiga DU skirtingi dalykai.

teko,mieloji teko susidurti su vegetuojančiu vaiku,laimė kad neilgai,iš to prisiminimas nenusakomas skausmas, dvi stuburo išvaržos ir jokios galimybės bent jau pabandyti susilaukti vaikų.Va tokia patirtis,apie kurią nenorėčiau nei plėstis,nei pasakoti.
Papildyta:
kodėl aš jo nerašau?Todėl ,kad aš nenoriu nieko skaudinti,man sakykim sunku yra skaityti kada šalia,apačioj parašyta -angeliukas.O kam,jums tai matyti?O Džiugas,mano globotinis,ir dar vedžiojuosi namo per išeigines vaikų.taip ir gyvenu.Ir rašau iš to ,ką man jau teko išventi,o neištuščių pasvarstymų,kas būtų jeigu...,kaip kurios mano.

Jei teko...užjaučiu.
Bet turėtum nors šiek tiek suprasti,kad bet koks vaikas, savo mamai-bus pats svarbiausias ir mylinti mama jo neįgalumo ,net neturėtu pastebėt.