Abortas

Apskritai ne, o ne apskritai, labai tikiuosi kad po 270 dienų turėsiu...

Juokingiausia, kad aš tavo nuomonei PRITARIU, tik nepritariu tam KAIP tu tą nuomonę reiški, bet čia jau mano asmenynis reikalas. Jau trečioj temoj kalbu, kad antrame punkte išvardintų atvejų daryčiausi abortą.

Dėl paskutinių postų, puikiai žinau, daug geriau, nei tu gali manyti, (aišku ir daug prasčiau už tave, nes aš ne gydytoja, bet įtariu kad vieną iš mane konsultojančių šiuo klausimų žmonių tu net ir pažinuot gali, aišku, jei pakankamai metų dirbi, nes tas žmogus jau nebedirba) kas yra paveldymumas ir genetinės problemos, kaip nėštumas gali paveikt moters sveikatą. Ir man nepriimtini atvejai, kai moteris žinodama kad gali mirti, sunkiai susirgti ir netrukus mirti, pagimdyti sunkiai apsigimusį vaiką ryžtasi gimdyti, arba dar baisiau: pastoja, o paskui išsigąsta ir darosi abortą. Visos tos istorijos, kai moteris neklausė gydytojų ir gimdė, mirė gimdydama, ir liko vaikas, (sveikas ar ne), man yra daug žiaurėsnės už abortą N-kartų pasidariusias alkoholikes. Neįsivaizduoju, kaip gali gyventi vaikas, kai paaugęs suvoks kai jis gyvena savo motinos gyvybes kaina

Pasikartuosiu, ŽINANČIUOS apie savo ligas turėtų apsvarstyti pasekmes IKI pastojimo. Aišku, 100% apsaugos nuo nėštumo nėra, tada reikia tartys su gydytojais ir priimti tinkamiausią sprendimą, bet pirmiausia reikia nors tom 99% patikimom priemonėm saugotys.

P.S. kaip Apuokas labai protingai/įžvalgiai pastebėjo, šioje temoje, o ji jau ketvirta, liko tik tos, kurioms dėl tam tikrų priežasčių ši tema yra artima, ir kiekviena gyna savo pasirinkimą... Mano pasirinkimas vaikų apskritai neturėt, būtent nes suvokių savo genetines problemas ir galimas pasekmes...

nu ir tu manai kad penkias klases baigus,visa tai supranta kas ir kaip?Kad ji pajėgi suprasti kas tie hormoniniai vaistai?Juokauji tikriausia.O be to,Mirėja,absoliučios apsaugos nėra nuo pastojimo.O va noras daugintis yra instinktas ir nieko čia nepakeisi.Ir diabetikai susilaukia vaikų,ir ką.O jei tos moterys neiškart patiki,kad jos sunkūs ligoniai,o kiek yra atvejų,kai apie savo ligas apskritai sužino tik nėštumo metu.Nu biškį dūstamnu sunkiai į kalną lipa,nu dar kas nors,o čia nėščia ir še tau diagnozė dar kita.Aš auginau pati ,viena ,viena dirbau ,dienom seselės padėdavo ,o naktim nemiegojau aš,o dieną ir vėl dirbau,žmonių bėdų klausiausi ir taip 8 metus,ir šiai dienai tikrai žinau,kad niekam nieko gero ir nepadariau,nei sau ,nei jam,nei dar kam nors.Dienom rėkė,naktim rėkė,kaimynai nekentė ir jo ir manęs,visi artimieji laukė pabaigos,ir tik po 8 metų aš sužinojau,kad yra pavasaris,kad būna vasaros,kad gėlės žydi,galų gale kad aš žmogus.Manęs niekas nesuprato nei tada ,kai aš apsisprendžiau gimdyti,nei tad kai aš parsivežiau jį į namus,o jis jis nesuprato nei kad jis gimė,nei kad jis mirė,nors gal suprato,nes baigėsi skausmai ir kančios.Va ir visi pasiekimai.Jei galėčiau grąžinti laiką atgal,negimdyčiau niekada,dabar galiu pasakyti tik tiek,jei ne aš ,jam nebūtų tekę to patirti.
Mirėja,o tu vaikų turi apskritai?

sunku pasakyti ar aš pažystu ką ar ne.Žinančios galima pridėti ir suvokiančios,būkim biedni bet teisingi,kad šiuo metu pasėkmių visišai nesuvokia apie 70 procentų nėščiųjų.O ką jau bekelbėt apie tas kurios net pasvarstyt apie tai nenori.
o pasirinkimas neturėti vaikų,liūdna gi šitaip rinktis,nežinau,bet kai aš įgijus ir antrą išvaržą supratau galutinai,kad vaikus gimdyti man nebeteks,supratau,kad yra dar ir kitos galimybės,pamatytum tu mano Duksį(čia jis taip tarė savo vardą).O tų vaikų vistiek labai labai norisi,norisi atiduoti tai,ką per metus sukaupei,ir meilę,ir žinias,ir patirtį ir džiaugsmą.

o pasirinkimas neturėti vaikų,liūdna gi šitaip rinktis

priminti noriu,atsiverskite nuoroda ,kuria idejau i šią tema,berods8 psl.tada pasakysite man,ar ramiai miegojote nakti ,bei galėsite dar toliau agituoti darytis abortus

nu ir tu manai kad penkias klases baigus,visa tai supranta kas ir kaip?Kad ji pajėgi suprasti kas tie hormoniniai vaistai?Juokauji tikriausia.O be to,Mirėja,absoliučios apsaugos nėra nuo pastojimo.O va noras daugintis yra instinktas ir nieko čia nepakeisi.Ir diabetikai susilaukia vaikų,ir ką.O jei tos moterys neiškart patiki,kad jos sunkūs ligoniai,o kiek yra atvejų,kai apie savo ligas apskritai sužino tik nėštumo metu.Nu biškį dūstamnu sunkiai į kalną lipa,nu dar kas nors,o čia nėščia ir še tau diagnozė dar kita.Aš auginau pati ,viena ,viena dirbau ,dienom seselės padėdavo ,o naktim nemiegojau aš,o dieną ir vėl dirbau,žmonių bėdų klausiausi ir taip 8 metus,ir šiai dienai tikrai žinau,kad niekam nieko gero ir nepadariau,nei sau ,nei jam,nei dar kam nors.Dienom rėkė,naktim rėkė,kaimynai nekentė ir jo ir manęs,visi artimieji laukė pabaigos,ir tik po 8 metų aš sužinojau,kad yra pavasaris,kad būna vasaros,kad gėlės žydi,galų gale kad aš žmogus.Manęs niekas nesuprato nei tada ,kai aš apsisprendžiau gimdyti,nei tad kai aš parsivežiau jį į namus,o jis jis nesuprato nei kad jis gimė,nei kad jis mirė,nors gal suprato,nes baigėsi skausmai ir kančios.Va ir visi pasiekimai.Jei galėčiau grąžinti laiką atgal,negimdyčiau niekada,dabar galiu pasakyti tik tiek,jei ne aš ,jam nebūtų tekę to patirti.
Mirėja,o tu vaikų turi apskritai?

Suprantu tą ką man reikia suprast.
Kiek matau nori būt protingesne už visus.  

Aš suprantu (kiek man įmanoma suprasti) per ką tu perėjai ir tave užjaučiu dėl to....bet kaip tu apie savo vaikelį gali pasakyti "geriau būčiau jo negimdžius"??? Negi tu jo nemylėjai??? Nebučiavai???Galvytės neglostei??? Taip tai buvo kančia...bet negi nebuvo meilės???motiniškos meilės???
Atsiprašau...jei lendu kur nereikia...bet tu savo tokiais postais ir savo tokia patirtim priverti mane to klausti...Aš gal    bet nesuprantu ...

O ką tu, kaip gydytoja ir kaip žmogus gali pasiūlyt

Žinai kai žmonės suserga rimtom ligom jų žinios pasidaro lygios gydytojų...taigi manau net ir visai į mokyklą nėjęs žmogus tikrai žinos kas yra tie hormoniniai ar kitokie vaistai...ir jų poveikį...
Pakalbėk su tom kas serga arba augina nesveikus vaikučius tau terminais taip papasakos, kad pati (išsilavinusi) ausim karpysi 
Papildyta:

Aš suprantu (kiek man įmanoma suprasti) per ką tu perėjai ir tave užjaučiu dėl to....bet kaip tu apie savo vaikelį gali pasakyti "geriau būčiau jo negimdžius"??? Negi tu jo nemylėjai??? Nebučiavai???Galvytės neglostei??? Taip tai buvo kančia...bet negi nebuvo meilės???motiniškos meilės???
Atsiprašau...jei lendu kur nereikia...bet tu savo tokiais postais ir savo tokia patirtim priverti mane to klausti...Aš gal    bet nesuprantu ...