Sveiki, gal mano atvejis gal kaip ir daugelio kitų, bet nežinau ar teisingai viską darau. Man darė Cezario pjūvį. Vaiką išėmė 9:07, paspaudė krūtinę, davė mažyliui priešpienio (tai atsimenu per miglą, bet tai tikrai buvo

). Labai sunkiai atsigaudinėjau, tai mažylį gavau tik apie 17 val., žindžiau, tada vėl jį išvežė, kad pamiegočiau. Dar kartą atvežė žindymui 23 val ir vaikas išmiegojo iki 5.00 ryto. Tada jau prasidėjo...

Tapau čiulptukas, nes vaikas prie mano krūtinės gulėjo po 6 val. ir į tualetą negalėjau nueiti. Vyras sumaitindavo man ir pusryčius, pietus. Vaikas klykė, nepadėjo nei nešiojimas, nei kitoks raminimas. Duodavau jam krūtį, nes buvau įsitikinus, kad neturiu užtektinai priešpieno, vėliau ir pieno. Pamaitini, jis pamiega 10 min ir vėl verksmas. Porą naktų davėm mišinukų, nes aš fiziškai nebegalėdavau net krūties išlaikyt, kad mažius ją patogiai paimtų, ir buvau vis dar tikra, kad jam neužtenka mano pieno. Grįžus namo situacija buvo ta pati, bet man įsitikinus, kad pieno gaminasi užtektinai, pradėjom mažylį limituoti. Pirmą dieną daug klyksmo, tačiau dabar turim per naktį ir 3 val pamiegot. Vakar vėl parikdėm (parikdėm reiškia, kad jį nešiojam, kalbinam, glostom, bet kartais duodam ir čiulptuką, jau nepatogu ir prieš kaimynus), nes jau skiriu, kai vyksta žindimas ir šiaip čiulpimas, tai naktį pašokdino mus, nes įsiverkus kas kiek laiko pasiūldavau krūtį ir jei per kiek laiko būdavo tik čiulpimas, atimdavau ar pats krūtį pamesdavo. Taip baisu, nes nežinau kas bus, kai vyras išeis į darbą.. Jis mane palaiko ir padeda nešioti mažylį naktį.. Gal vaikučio rėžimas susinormalizuos ir nebus toks čiulptukas. Dieną įvairiai būna, bet jau dienos šviesėja ir pats mažylis pamiega, nes buvo baisu, kad jis visai nemiegodavo, tik čiulpdavo arba verkdavo..