Priešvestuvinė depresija, stresas, nesutarimai

Tai kad jaunikis tik ryt grizta, as kol ks viena kankinuosi cia...
Bet nieko ryt jis bus salia, tai ir lengviau bus...

gerai, kad neliko man suknutės - labai nenorėčiau jos matyt tik prisiminimus

Depresuoju juodai - noriu nukelti vestuves metams, nes dabar ju nelaukiu kaip kokiu laidotuviu: savijauta tragiska.
Viskas nesiseka - visiskai nebuvo laiko planuoti vestuves, todel kazka organizuoti pradejome tik pries menesi. Apgavo del sventimo vietos rezervacijos - seimininkai vyras su zmona atseit nepasikalbejo, todel zmona prieme kitu uzsakyma ir dideli uzstata, kai vyras mums garantavo, kad rezervuota mums. Kaltu nera - juk uzsakinejome pas vyro tevu draugus, kurie pazadejo dideles nuolaidas - turbut pinigu gaila pasidare... Turiu suknele, kuri man visiskai nepatinka - kai apsirengiau pirma karta, maniau, kad radau savaja (siandien manau, kad skoni diktavo nuovargis). Neturime muzikantu, fotografo, filmuotojo, etc. - iki siandien atrode, kad ju ir nereikia, o siandien pagalvojau, kad visgi butu gerai bent jau nuotrauku is vestuviu tureti. Iki rugsejo pabaigos dar turiu atlaikyti 4 (!) vestuves - penktosios turetu buti mano. (Atsisakyti negalima - artimi zmones.) Turiu pastebeti, kad sia vasara dvejose vestuvese jau dalyvavau ir dar keliose dalyvavau tik is dalies... Pavargau nuo visu vestuviu, mergvakariu, grazaus apsirengimo, etc. Noriu ramybes.
Visi planai griuna. Siandien suzinojau, kad mano liudininke laukiasi. Vestuviu diena nestumo galbut dar nesimatys, bet bloga savijauta beveik garantuota. Laukiasi nebe pirma menesi, bet nieko man nesake. (Sako: tu neklausei, tai ka as - girsiuos?) Kaip reaguoti - nezinau... Vakar suzinojau, kad maksimum savaite atostogu galesiu gauti praejus beveik menesiui po vestuviu - darbai spaudzia. Maza to, taip jau susikloste, kad vestuviu diena arba anksciausiai diena pries ja prasides mano "dienos", per kurias atrodau tikrai nekaip...
O kur dar pykciai su tevais ir vyru... Ir didelis darbo kruvis, kuris nuo rugsejo pirmosios dar padides...
Iki vestuviu liko menuo. O gyventi jau siandien nebesinori...
Issiliejau. Geriau nepasidare ...

Man ir ne kas su tom vestuvem. beliko nepilna savaite Kai neziuriu i savo sukne, galvoju, kad reiks nauja pirkt, bet vat kai ja uzsidedu, Pas mus ir nebus fotografo, muzikantu... I liudininkus eis dvi panos Stengiuosi, i viska ramiai reaguoti, bet kiekviena diena apsaukiu busima vyra Bet visgi, manau, kad viskas bus gerai... O ir kirpejos dar neturiu O makiaza darysiuos pati

Minerva, nusiramink, kokios bus vestuves, tokios ir gerai. Juk vestuves tai svente TAU. Svarbiausia, gera nuotaika

Kad viskas butu taip paprasta... Problema ta, kad man nereikia bet kokiu vestuviu - ramiai gyvenome kelis metus, bet, kvailiai, nusprendeme, kad tiesiog norime sventes - pasilinksminimo su artimais zmonemis. Dabar artimi zmones jau persisotine sios vasaros vestuvemis - ju per daug, kad ir paskutiniosios - manosios - teiktu dziaugsma.
Ir kaip netiketi prietarais, kad jeigu tiek daug trukdziu, tai vestuvems nelemta ivykti

minerva, nepanikuok, tiesiog išgerk vyno taurę vakare, pasistenk negalvoti apie artėjančias vestuves, žinau, kad tai beveik neįmanoma. kaip bus lemta taip ir bus.

aš irgi išteku už mėnesio, taip pat gyvenom sau kartu, vargo nematėm, bet kažkiap panorau įteisinti mūsų santykius, atsibodo matyt tą pačią reakciją, kai pasakau kad gyvenu su draugu nesusituokus. stengiuosi negalvoti apie vestuves. prisiskaičiau merginų komentarų, manau, kad tikrai jos per daug stresuoja,

patikėk , viskas bus gerai. sėkmės tau tik nedėkok, nes nesiseks (čia toks prietaras)

Žinai, Minerva, kartais kai suplanuoju idealiai viską....ima ir nesigauna, taip kaip nori . Čia jau patirtis kalba Tad gal geriau nesiekti to idealumo, tačiau tą diena džiaugtis savo ir brangiausio švente.
Dar, man suknele nepatiko iki vestuvių dienos. Apsivilkusi pasijaučiau . Nusiramink ir viskas bus gerai, viską apsvarsčiusi su draugų, artimųjų pagalba spėsi viską.
Papildyta:

gerai čia, svarbiausia gera nuotaika ir nusiminęs žvilgsnis mergaitės, viskas bus gerai.

Mergaites, nusiraminkit... man atrodo nera ko nervuotis, juk esme vestuviu- jusu meile todel kai pats barngiausias zmogus yra salia, kad ir kokia ta svente gautusi, ji bus nuostabi o be to, kuo daugiau planuoji, tuo labiau nusimini jei kas nepavyksta, todel maziau kreipti demesio i smulkmenas ir dziaugtis kiekviena artejancia diena

Nepanikuok, su šitais 3 galiu padėti, nes ne itin brangūs, o kokybė visi viršijo mano lūkesčius jei reikia kontaktų, rašyk į AŽ

o suknelę pirkai? ar užstatą davei? gal dar gali pasikeisti į kitą?

man taip pat atrodė, kad viskas griūva, bet gi nesugriuvo visa tai tėra nuovargis, po vestuvių palengvės

o as pasiulyciau Minervai nukelti vestuves.
vis tik tai vienintele tavo gyvenimo tokia svente, jos turi laukti, megautis pasiruosimu, suknele ir viskuo kitkuo, buti graziausia ir laimingiausia ta diena
jeigu dar daug ko neturit, nebus ka prarasti, jeigu tik busimasis sutiks...
pailsesi, atsigausi ir kvepiant alyvoms (cia pagal skoni kaip kam) ar krintant snaigems susituoksit
sekmes

Dekui, Lijo ir Giselle, uz palaikyma!

Artimiausius kelis metus neturesiu kada megautis vestuviniais rupesciais, todel jokio skirtumo - nukelti vestuves, ar ne O dar ir su vyru pykstames kaip suo su kate , o ir tevai labai bando kistis i vestuviu organizavima, visus gimines pasitelkdami - suskambus mobiliam nebesinori atsiliepti
Baigiu prieiti isvados, kad jeigu vestuves ir bus, tai busiu visiskai issekusi nuo visu nesamoniu...

Lijo, jeigu tavo turimi kontaktai susije su Kaunu, brukstelek juos man i AZ

Uzeina ir praeina...Manau,kad pries pat vestuves jos tikrai neturetu buti.Dabar vargina pasiruosimas,kartais i kruva viskas susideda.Jokio per didelio veiksmo nera,tai ir depresuoju kartais,bet kai lakstymas prasides paskutini menesi,tai ir isgaruos visokios depresijos