QUOTE(devuška @ 2013 03 01, 09:09)
Jums baugu ir tai jūsų bėda, ne mano. Nu nežinau kdoėl jeigu iki šiol nekenčiau vaikų kodėl man staiga turėtų atsirasti ta nesveika motiniška meilė ir noras gimdyti. Bet girdėjau, kad taip būna. Ir dar kai išnešioji tą vaiką irgi pradedi jį mylėt ir sakyti "mums jau dvi savaitės"
draugė prieš mėnesį pagimdė tai kai tik pastojo buvo visai nelinksmai nusiteikusi bet dabar po visų tų kančių jau nori nenori myli tą vaiką
per prievartą
kol kas jis tikrai ne po širdimi o gimdoj. Ir dar neaišku ar vystosi, šiandien darysiuos echoskopiją ir sužinosiu. Neduok dieve kad jis bus po širdimi man dar bus tas metalas. Mane tai jaudina labiausiai. Nes kai man jį dėjo man leido morfijų kelias dienas ir iki šiol skauda. Kiekviena diena kančia. Ir dar tas vaikas. Visiškai nelaiku. Ir aš gimdau ne dėl to kad laikas bėga, gi sakiau, kad palaukčiau dar kokius 5 metelius ir kad dabar visai nenorėjau bet negali atsukt atgal ir laiku panaudot prezervatyvo jau vėlu
nu nebent persileisiu
bet geriau nereikia nes tai irgi labai blogai ir nenoriu kad jis mirtų


kol kas jis tikrai ne po širdimi o gimdoj. Ir dar neaišku ar vystosi, šiandien darysiuos echoskopiją ir sužinosiu. Neduok dieve kad jis bus po širdimi man dar bus tas metalas. Mane tai jaudina labiausiai. Nes kai man jį dėjo man leido morfijų kelias dienas ir iki šiol skauda. Kiekviena diena kančia. Ir dar tas vaikas. Visiškai nelaiku. Ir aš gimdau ne dėl to kad laikas bėga, gi sakiau, kad palaukčiau dar kokius 5 metelius ir kad dabar visai nenorėjau bet negali atsukt atgal ir laiku panaudot prezervatyvo jau vėlu


Jums ne psichologo reikia pagalbos,bet jau psichiatro. Su jusu neadekvaciu elgesiu ir mintimis,geriau negimdyti,nes manau pavojus grestu vaikeliui
