Musu lova irgi sena. Na, nera ten baisus antikvaras koks, ieskant panasiu baldu, panasu, kad tai gal 1930-1950 metu. Kuri laika ji stovejo, kazkaip neskubejom jos nei sustatyti, nei pradeti naudotis (bet taip daznai nutinka su naudotais daiktais, kurie patenka i musu namus. va dabar foteliuku komplektas irgi jau gal antrus metus stovi net netvarkomas, jaukinuosi, kaip suniukus

). Matyt baldas su sava energetika, mums reikejo laiko apsiprasti, baldui irgi teko apsijaukinti musu namuose. Bet dabar man ji labai patinka, didziule, smagi, miegasi gerai, vaiduokliai salia nesedi

Gal nesedi

Man tai naturalu, kad ten gali buti ir numirta. Manes tai nejaudina. Tevu namuose ne karta esu miegojusi lovoje, kurioje tetis mire, labai ramiai i tai ziuriu. Tiesiog atkreipiu demesi, kai perku naudotus baldelius ar daiktus, ar nera man kazkokiu neigiamu emociju del ju. To paprastai pakanka. Kartais daiktas atrodo ir puikus ir tinkamas namams, bet nesinori nei sustoti prie jo. Matyt energetika kazkokia ne tokia buna.