Įkraunama...
Įkraunama...

Moteris ieško meilužio

QUOTE(butent @ 2013 01 26, 19:26)
drinks_cheers.gif tikrai taip. bet ne itin daug žmonių tai suvokia, deja.



Kai sutinki vienišių, nesvarbu, ką jis tau besakytų kad jam patinka vienatve, netiesa, jog jis vienišas dėl to, kad mėgsta vienatvę. Jis vienišas todėl, kad nors ne kartą mėgino pritapti prie pasaulio, žmonės jį nuolatos apvildavo.
Atsakyti
QUOTE(Raudona Saule @ 2013 01 26, 11:01)
galvoju taip: jei negali buti net su savimi, tai kas gi kitas gales su tavimi buti?

cia apie vienatve.



Labai protingi zodziai thumbup.gif 4u.gif
Atsakyti
QUOTE(Floreja @ 2013 01 26, 22:38)
Kai sutinki vienišių, nesvarbu, ką jis tau besakytų kad jam patinka vienatve, netiesa, jog jis vienišas dėl to, kad mėgsta vienatvę. Jis vienišas todėl, kad nors ne kartą mėgino pritapti prie pasaulio, žmonės jį nuolatos apvildavo.

o taip! pas ne kuriuos VISAS pasaulis yra vienas vyras. na, dar vaikas ar du vėliau prisipliusuoja. ot tai VIIIIISAS pasaulis... blink.gif
jau tampate juokinga, bepiršdama savus įsitikinimus ax.gif
Atsakyti
QUOTE(Floreja @ 2013 01 26, 21:38)
Kai sutinki vienišių, nesvarbu, ką jis tau besakytų kad jam patinka vienatve, netiesa, jog jis vienišas dėl to, kad mėgsta vienatvę. Jis vienišas todėl, kad nors ne kartą mėgino pritapti prie pasaulio, žmonės jį nuolatos apvildavo.

O jūs pabandykit ištempt kakliuką, išlįst iš savo mažo jaukaus kiautuko ir galbūt pamatysit, kad žmonės yra skirtingi wub.gif Turiu daugybę draugų, socialinių veiklų, pomėgių ir tt., gyvenu aktyvų gyvenimą, turiu daug mane mylinčių ir mylimų žmonių, tačiau man geriausia gyventi vienai ir tam, kad aš "pasikraučiau" man būtina vienatvė. Ir ne kartą per savaitę, o kasdien, bent truputį. Prie pasaulio pritapusi esu puikiai, ir pasaulis puikiai pritapęs prie manęs - todėl man nereikia aplinkinio "triukšmo" ir kitų priedų, kad jausčiausi "pilna" ir "išbaigta".

O gal tiesiog paslaptis tame, kad jūs gailite savęs kitiems, na išskyrus vyrą ir vaikus? g.gif Nes kai su žmonėmis bendrauji nuoširdžiai, jų įdėmiai klausai, giliniesi į jų reikalus, pomėgius, poreikius, problemas ne tik automatiniu galvos linksėjimu, labai greitai save išdalini ir laikas tik sau būtinas tam, kad atsistatytum.
Atsakyti
QUOTE(Floreja @ 2013 01 26, 21:38)
Kai sutinki vienišių, nesvarbu, ką jis tau besakytų kad jam patinka vienatve, netiesa, jog jis vienišas dėl to, kad mėgsta vienatvę. Jis vienišas todėl, kad nors ne kartą mėgino pritapti prie pasaulio, žmonės jį nuolatos apvildavo.



dabar galvoju ar kada bandziau pritapti ir mane apvyle pasaulis. nu nezinau, man dazniau pasitaiko, kad as pasauli apviliu ir visai nedarau to, ko is manes tikimasi. taciau butent del sios pozicijos turiu draugu, kurie yra tikri draugai, kurie nepasisiausia jei du menesius nesusismkambinam ar jei kaskart susitikus kavos neatsiveriam iki zarnu turinio. nesitaikau as prie to pasaulio, todel ir apvilt negali jans manes. o vyrai ka? geru yra tu vyru biggrin.gif jei artima siela sutikciau ir gyvenciau kartu, tik buto reiketu edidesnio vardan privatumo ir jis turetu toleruoti mano vienatves poreiki. nes man paskaityt ir pamedituot yr idomiau ir vertingiau, nei aplink puodus pasokinet ir vyra sudievint.

dar man kas cia minejo, kad esu viena ir "renkuosi" vienatve, nes neturiu kitos iseities. tai idomu kodel. nes as nesu nei kvaila, nei bjauri isoriskai anei dvasiskai. aisku, tobulejimui kelias ilgas patiestas, bet tikrai nesu nevykele. tiap kad nereik tik.


nezinau ar cia busiu suprasta, nes matau, kad kai kas tikrai vyro turejima laiko pagrindine vertybe ir pagrindiniu savo nuopelnu gyvenimui, sau ir pasauliui. vat kas nutiktu, jei tokios moters vyras iseitu pas kita arba jei neduokdie numirtu. kaip tuomet gyventumet? neber vyro juk... tektu su vienatve pasisveikint. su savimi susitikti pagaliau akis i aki, nebaisu? pasitreniruokit - isjunkit tv radija interneta telefona, pasitraukit nuo zmoniu ir pabukite su savimi vienintele koki menesi pavyzdziui. baisu? man nebuvo baisu. ir as ilgiau taip laiko praleidau. todel vienatve ir myliu. ji mano drauge - tai as pati.
Atsakyti
butent, drinks_cheers.gif
atropa, drinks_cheers.gif
Raudona Saule, paskutine pastraipa - drinks_cheers.gif
Atsakyti
raudona saule,kaip graziai ir teisingai paraset. Likti su savim kartais net baisu gali buti, uz tai tiek surmulio pasauly.
Papildyta:
dar pagalvojau apie seima. Galima gyvent ir tiesiog trintis su artimaisiais. Todel pilnai sutinku,kad gal geriau trumpesnis,bet koncentruotas demesys vaikam svarbiau. Kokybe,ne kiekybe. Cia i tai,kad skiriant demesi aplinkai,saviem laiko neuztenka. Juk svarbu gylis bendravimo,o ne tiesiog bendravimas.
Atsakyti
Gali būti vienas, bet ne vienišas, gali būti, kad būnant dviese jauti vienišumą g.gif
Nėra tokio saiko , kuriuo galėtum žmogaus gyvenimo pilnatviškumą išmatuoti.
Sąžiningai parašė Raudona saulė "" jei sutikčiau artimą sielą...". O kai ją sutinki ir meditavimui laiko rasi, ir barsčių virimas teikia malonumą biggrin.gif
Senmergių temoje kažkada vyko aršūs ginčai ir kai kurios šaukė, kad jos niekad niekada nenorės antros pusės ir vaikų, kad jos dabar pačios laimingiausios, bet gal būt ,sutikusios tas savo artimas sielas, jau po savaitės gyveno kartu. Ar tai blogai? Ne bigsmile.gif Juk svarbu , kad joms būtų gerai. Žmogus nežinai, kaip pasielgsi ir ko norėsi po minutės, o ką jau kalbėti po savaitės...
Atsakyti
QUOTE(Raudona Saule @ 2013 01 26, 13:01)
galvoju taip: jei negali buti net su savimi, tai kas gi kitas gales su tavimi buti?

cia apie vienatve.

drinks_cheers.gif drinks_cheers.gif aš ir taip galvoju!!


Sutinku su daugeliu čia parašiusių. Tiesiog ilgainiui tikrai imi tikėtis kokybės, o ne kiekybės ar tiesiog tik butaforinio pavadinimo iš santykių. Tikrai, neneigiu, jog sutikus sielos brolį susikraustyčiau, kaip Molė rašė, po savaitės ar apskritai, kas db nesišviečia, kartu gyventi. Galbūt imčiau galvoti būsimiems vaikams vardus, ir svaigti apie zefyrines vestuves, kurios man dabar kelia šleikštulį. Bet tai būtų tik tada, kai žinočiau, ar bent manyčiau, jog to žmogaus pamatinės vertybės, gyvenimiški tikslai, būdas ir požiūris toks kaip mano. Yra kaip yra, bet supratau, kad tikrai labiau apsimoka gyventi atsimerkus ir ištempus akis, žmogiškas ydas reikia matyti ir jų neignoruoti. O kol nėra to bent ~80 proc. suderinamo varianto, tiks ir gražus užpakalis pašonėje.
Tos, kurios kas antrą žodį pavartoja "šeima, vaikai, vyras" galbūt ir laimėjo loterijoje tą išsvajotą aukso puodą, iki šiol gyvena laimingai ir ramiai, ar bent jau sėkmingai praignoruoja tam tikrus šeimyninius niuansus, svarbu aplinkiniams atrodo graži šeima. Bet deja aš nesu iš tokių žmonių, ir man blizgantis saldainio popieriukas neatstos į jį įvynioto šūdo gabalo. Juolab, kad kai susitaikai ir pamilsti save tokią kokia esi, pasineri į užtikrintą ramybę, pasidarai stipresnė, gražesnė, protingesnė ir visokia kokia geresnė, nes suvoki save kaip atskirą asmenybę, o ne priedą prie kažko.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Sahrazad: 28 sausio 2013 - 09:15
QUOTE(Raudona Saule @ 2013 01 25, 17:29)
as jums pasakysiu dalyka toki:" nepernesu kai kazkas trinasi salia, nors tas kazkas ir yuraq mylimas zmogus. todel as isejau. negaliu pakesti, kai mano gyvenimo ritmas suardomas ir turiu aukoti save ir savo gyvenima, vieninteli, kuriu turiu, tam, kad prisitaikyt prie to kito.
kita dalis posto yra teisinga. jei tai butu buve abipusiai toleramntiski ir visokie kitokie tobuli santykiai (tokiu nebuna gi, nesvaiciokit), tada taip - tebegyvenciau seimoje. o dabar man reik outsaiderio. kaip ir temos autorei given.
ir tikrai ne visada laikas, praleistas su seima yra kokybiskesnis. man intravertei iki kaulu smegenu zymiai didesne vertybe yra buvimas vienai su savimi. del to ir issiskyriau. na, gere jis ten, nes negalejo pakelt mano vienatves poreikio ir ka. as nusiteikusi gyvenima nugyventi be vyro, bet turet meiluziu kokiu noriu ir kada noriu. jaunesniu 10cia metu, vyresniu 25 metais, bet ne tai, ka visuomene 9TFU) LAIKO NORMA. AS NESU TA VISUOMENES NORMA IR MAN NUSIPYPT ANT JOS NUOMONES. UZTAT SUPRANTU GIVEN. JI DAR VIS KAMUOJASI DEL VISUOMENES POZIURIO, BET TAI PRAEIS. NES TAI TUSCIAS SAVO ENERGIJOS SVAISTYMAS -0 BANDYMAS ITIKTI VISUOMENEI IR GYVENTI "KAIP VISI ZMONES"

oi, caps isijunge netycia. as nerekiu, ramiai sakau.



Laikinumas

Smėlėtom rankom
mažas žmogus
smėlio pilį pastatė.
Stebėjo smėlėtą pakrantę,
ir atrodė, jog viskas iš smėlio.
Tiktai smilga nuo vėjo drebėjo,
pasiilgusi dangiško mėlio.
Smėlio laikrodis,
Meilę skaičiavęs,
smėlio dainos žuvėdros snape,
smėlio saulė
ir juokas iš smėlio...
Mažos pėdos ant kopų
krante.
Ir gyvenimas visas iš smėlio -
tiek jausmai, tiek tiesa laikina...
Kol audra nelauktai neužėjo...
Nenutilo pušynų daina.
Žodžiai smėly išminti, -
raidės, jūros nuplautos.
Laiko ratas smėlėtam
delne.
Raudona saule, šita jūsų posto dalis, man priminė tas eiles. Gėda, bet autoriaus nežinau .
Visi tie meilužiai taip laikina. gal kol jaunas ir turi tam noro bei energijos ir kai dar esi patraukli tiems meilužiams. Bet juk po vasaros ateina ruduo. ir lieki lyg žiogelis su smuikeliu g.gif .

Papildyta:
QUOTE(Sahrazad @ 2013 01 28, 09:41)
drinks_cheers.gif  drinks_cheers.gif aš ir taip galvoju!!
Sutinku su daugeliu čia parašiusių. Tiesiog ilgainiui tikrai imi tikėtis kokybės, o ne kiekybės ar tiesiog tik butaforinio pavadinimo iš santykių. Tikrai, neneigiu, jog sutikus sielos brolį susikraustyčiau, kaip Molė rašė, po savaitės ar apskritai, kas db nesišviečia, kartu gyventi. Galbūt imčiau galvoti būsimiems vaikams vardus, ir svaigti apie zefyrines vestuves, kurios man dabar kelia šleikštulį. Bet tai būtų tik tada, kai žinočiau, ar bent manyčiau, jog to žmogaus pamatinės vertybės, gyvenimiški tikslai, būdas ir požiūris toks kaip mano. Yra kaip yra, bet supratau, kad tikrai labiau apsimoka gyventi atsimerkus ir ištempus akis, žmogiškas ydas reikia matyti ir jų neignoruoti. O kol nėra to bent ~80 proc. suderinamo varianto, tiks ir gražus užpakalis pašonėje.
Tos, kurios kas antrą žodį pavartoja "šeima, vaikai, vyras" galbūt ir laimėjo loterijoje tą išsvajotą aukso puodą, iki šiol gyvena laimingai ir ramiai, ar bent jau sėkmingai praignoruoja tam tikrus šeimyninius niuansus, svarbu aplinkiniams atrodo graži šeima. Bet deja aš nesu iš tokių žmonių, ir man blizgantis saldainio popieriukas neatstos į jį įvynioto šūdo gabalo. Juolab, kad kai susitaikai ir pamilsti save tokią kokia esi, pasineri į užtikrintą ramybę, pasidarai stipresnė, gražesnė, protingesnė ir visokia kokia geresnė, nes suvoki save kaip atskirą asmenybę, o ne priedą prie kažko.

Tikrai, ką bet kokį geriau jokio g.gif
Svarbu ne kokia šeima atrodai aplinkiniams, bet kaip pats jautiesi šeimoje.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Molė: 28 sausio 2013 - 10:00
QUOTE(Molė @ 2013 01 28, 09:57)


Visi tie meilužiai taip laikina. gal kol jaunas ir turi tam noro bei energijos ir kai dar esi patraukli tiems meilužiams. Bet juk po vasaros ateina ruduo. ir lieki lyg žiogelis su smuikeliu g.gif .




aha, ziogelis, o kodel gi ne? mes ir taip uzsieme daugeliu dalyku, kurie laikini, praeinantys, nepastovus, isvis efemeriski... na, keliames, rengiames, persirenginejam, kilnojame puodelius su arbata, plkaunam juos, vel pripildom, vel plaunam, vel persirengiam, einam vaziuojam ten popierius kilnojam, paruoddam perkam,m vel vaziuojam, persirengiam, vel puodelis arbatos, issip.laut, padet paimt... ir laikome tai gyvenimu.
kodel bijoti laikinumo? nes nesaugumas baisus? o kas gi jau toks pastovus dalykas yra mazo zmogaus gyvenime? mes tik susireiksminusios skruzdelytes beribese visatose, isivaizduojancios, kad tai, ka jos daro yra nepaprastai reiksminga, pastovu turi but, uztikrinta, garantuota, saugu, susuktas lizdas, ispereti palikuoniai ir sis bei tas suresta is spygliu busimoms kartoms.
nera butina tureti ta jau vieninteli pastovu vyra, nu jei nesutinki tokio, kad abi puses noretu to "pastovaumo", ir isvis kas tas pastovumas. zmogaus psichikos gynybos mechanizmas - paties susikurta pastovumo ir saugumo iliuzija. gal todel moterys ir laiko savo tikslu tureti vyra ir neturincias laiko vargsem, juk ju gyvenimas nepastovus. meiluziai praeinantys (beje, buna uzsiliekanciu ilgokai) biggrin.gif

Atsakyti
QUOTE(Raudona Saule @ 2013 01 27, 17:10)
nezinau ar cia busiu suprasta, nes matau, kad kai kas tikrai vyro turejima laiko pagrindine vertybe ir pagrindiniu savo nuopelnu gyvenimui, sau ir pasauliui.

Aš manau, kad nelabai teisingai išsireikšta. Vyro turėjimas, gero vyro turėjimas, tai yra tikrai vertybė, bet ne konkrečiai vyras, o tai ką tas vyras tau sukuria, duoda tai-šiluma, ramybė, ištikimybė, meilė,pagarba, tai negandoms užklupus stiprus petys, tai patarimai ir palaikymas, tai pagaliau materialinis saugumas, bendri vaikai, šeima. Viso to negausi iš meilužio, iš draugų, iš partnerių ar kaimynų. Niekada.
Atsakyti