Moteris ieško meilužio

Kai gyveni su TUO vyru, kuris yra "viskas įskaičiuota", su kuriuo nėra tabu temų, apie ką negalima būtų pakalbėti ar kažkaip nepadorių, neteisingų temų, kai sakoma va vyrui negalima to sakyti ar ano, o štai su sielos draugu galima platesniu spektru, nei su "nuosavu" vyru. Tai pritariu, jei su vyru negali kalbėti nuo dūšios, yra kažkokių neliečiamų temų, vyrauja baimė pasirodyti ne tokiu, negali atsiverti, nėra paprasčiausio susikalbėjimo iki galo, tai atsiranda poreikis "tik draugams" šalia sutuoktinio. Ir nelabai supratau prie ko čia darbo santykiai ar specifinės veiklos santykiai? Tarkim vyksta asmeninės treniruotės su treneriu arba kokios vairavimo pamokos su instruktorium, tai su vyrais, bet tai tiksliniai dalykai. Nei darbiniai, nei tikslinės veiklos veikėjai neprivalo būti sielos draugai. Nors taip pat galima pasikalbėti apie daug ką, apie gyvenimą, pafilosofuoti ir pan.. Bet man sielos draugas kaipo toks, jei kaip atskiras subjektas, tai žmogus, kuriam skiriamas atskiras laikas, susitikimai, praleistas vakaras kažkur, gal kokie pietūs ar vakarienė, buvimas kokiuose renginiuose. Kai buvau netekėjusi, turėjau tokius sielos draugus, su kuriais eidavau pvz. į teatrą, į naktinius klubus ar kt., nes buvo bendrų interesų. Arba tiesiog sėdėdavome namie, valandų valandas kalbėdavom, kartais iki aušros, leisdavome laiką gamtoje, parkuose. Bet dabar gi yra vaikai, šeima, vyras, kuriems reikia manęs, mano laiko, dėmesio ir dabartiniame gyvenime būtent su vyru kalbu iki aušros, su vyru lekiame ten ar ten, ar tiesiog tylime būdami dviese, toji tyla ir ramybė yra labai komfortabili, kuri nevargina, o leidžia ja mėgautis.

Tu labai gražiai viską surašei.
Ir net nebūtinai taip yra kai kalbam iš moters pozicijų. Galim ir iš vyro. Pagaliau galim ir iš vaikų. Kai šeimoje viskas gerai, tai vaikams nereikia atsitiktinių ,,sielos draugų'' iš gatvės, tikrieji ,,sielos draugai'' yra jų tėvai.

dėl vaikų nesutikčiau
tėvai privalo būti visų pirma tėvais, o tik po to draugais. todėl jie niekuomet negalės duoti savo vaikui to, ką jam duoda draugystė su bendraamžiais.

Tai aš ir nesakau, kad tėvai atstos bendraamžius. Jokiu būdu. Bet, kaip čia teisingiau išsireiškus, kaip pav. jei mergaitėi kokia nelaimė atsitiktų, tai ji ne pas drauges rastų ramybę, klausytų jų patarimų ar ieškotų sielos draugės, bet eitų pas mamą. Nes mama patars, padės teisingiausiai ir naudingiausiai. Taip ir šeimoje, tarp vyro ir žmonos, kai yra ryšys apie kurį kalbėjo Subjektyvi, tų ,,sielos draugų'' tiesiog nereikia. Yra tiesiog draugai. O visa kita surandi su vyru.

aimeja, analogiskai - as taip pat manau kad indu plovimas niekieno nezemina. kaip ir geru darbu darymas, dalyvavimas viekloj - kurias tu pavadinai "nebereikia kazkokiu a a la veiklu, lakstymo" ir pan. niekas nezemina, tai skirtingi gyvenimo budai. negi dabar reiktu suprasti, kad visi savanoriai, visi gera darantieji - daro tai del to, kad nerado auksinio vyro ir neturi ka veikti? is dalies taip, ne visu motyvai yra gryni, vieni daro del saves - kad subrestu, isgytu, issilaizytu zaizdas, kiti - is neturejimo ka veikti (bet tai daug geriau nei trintis prie kompo ar bare ar pan.) - kiti-nes tikrai turi sirdi ir jaucoa tam pasaukima.

labai grazu kai daugely gerio gali padaryti su savo partneriu/neuzsisklesti buityje, kuri ir taip nuolat nesibaigia - tiesiog nereikia jos sureiksminti iki begalybes
Papildyta:


ane? o jei jau buvo draugas iki to sutuoktinio? ir net zmogus gyvybe isgelbejes? spirt jam i veida isrinktajam atsiradus? kazkokie siauri gyvenimai, siauri mastymai. kad va-mane mama pagimde del VIENO zmogaus.

jau ryskiai tempiama ant VIENO kurpaliaus. cia ne apie tai tema. tarsi butu tema, susimetimas ir santuoka, ir teigti kad susimetimas ne rimtas dalykas, rimtesnis - santuoka.

anyway, pagriebiama daug temu, palieciama tai viena, tai kita, po to viskas sumalama per kritikos doze. sielos draugai, draugai, nedraugai, as isvis galima draugyste tarp vyro moters, jei sekso "alimento" neras? ui, cia tokios palcios ir skaudzios temos... mano atsakymas, po 22metu yra toks: cia viskas filosofija. tavo gyvenimui gali netikti visos pasaulio knygose surasytos TAISYKLES. kokius santykius susikursi, tokius ir turesi. pvz, su vienu bendrauju nuo 19m, taigi jau dauuug metu. iki siol nepermiegojom. na juokais gal buvo fraziu (juk visgi yra tas intymumo lasas tarp priesingu lyciu). ir ka? pasigirsta pasaipiu fraziu is aplinkiniu, tai ka>? spirt ji man lauk is savo gyvenimo? ne neketinu, kol abiem gerai, ir kitiems apie mus gerai. dar niekad nebuvo is musu abieju antriu pusiu jokiu skundu. kazkaip zmones jaucia, kad tarp musu nera tos chemijos, ir tiek (kuri rodytu pavojaus signalus).

kman pvz irgi kyla pagunda pasakyti, kad labai nemegstu teiginiu, kuomet sakoma: atsiranda TAS, tai kitu nelieka. na, o jei TAS tave paliks, tai versksi supermamoj? ar ka darysi? labai baisu isvis ziureti i zmogu - kaip i STABA.

sielos drauge gali buti ir sesuo. arba kazkas is gimines. arba vaikystes drauge. arba naujai sutiktas zmogus (vyras ar moteris, kaip kam).

ir as taip pat esu is tu, kurioms butu fainiau namie but ir indus plaut , jau sakiau ne syki, kad karjera man lygu katorga ir lazas. bet vistiek, as turiu pomegiu ir charakterio savybiu, kurios duoda ta vienisuma. man netgi susiveda visi galai, kodel as nenoriu eiti kasdien i darba ir nenoriu tradicines seimos, kur visi trinasi uzpakaliais vakarais. ir visa ta painiava skaitau savo problema ir privalumu vienu metu nu paradoksas bisky.

man tai isvis Subjektyvi yra viena ir triju moteru SM, kurios man imponuoja ir kuriomis zaviuosi. del visko.


given, del to klausimo apie jaunystes meiles, tai as negaliu uzduoti konkretauas, nes man ten viskas labai nekonkretu atrode, tame ir klausimas. kas gi buvo negerai? kame tragedija? kodel nebuvo galima likti kartu? jei buvo meile ir sielu rysys. jei nenorit pasakoti, tai nebutina. nenoriu lysti i jusu sirdi su cebatais.

kokį požiūrį? kad visokių moterų esama? taigi čia ne požiūris, o realybė.
ir taip, tokioje situacijoje viskas priklauso nuo vyro. Tada anas būtų pasakęs nelįsk tu, boba, tai būtų apsiraminus, bet neee.....jis ten apsimetinėjo šlanga, o jo žmona neturėjo kur akių dėti, ypač dar kai mes zosės ten pirštais baksnojom "vai vai vai kokia vargšė, žiū kaip jos vyrelis su TA akis varto". O tokių ne vienas ir ne du, dėl to aš ir nesėdžiu subinės suraukus kai koks dėmesio vertas vyras kalbina, o kas man, b juk irgi nevengia paflirtuoti

http://www.youtube.c...h?v=eeMVSYM_AxA

tai nesvarbu, Raudona saule, kad tau neaisku, man uztat viskas aisku.
cia forume neatvriausiu iki 100proc. net pati subjwktyvi sake: neatvirauk niekur bet ne del jau paskutinej vietoj reikia buti kad viska 200proc atverti. todel tokiu grynai super asmeniniu temu ir niekad nekuriau. sitoji - grynai apmastymu/filosofine prasme su kazkiek dozes tiesios, aisku, kitaip - nebutu pokalbiu isvis.

Kadangi nebuvo tokio draugo, kuris gelbėjo gyvybę, tai nežinau kaip pasielgčiau, matyt būtų buvę visai kitaip. Iš esmės tie draugai liko, jie FB, jie susitikus vis dar šiltai priimami, bet nebeliko tokio aktyvaus bendravimo, laisvalaikio ir pan.. Gal ir jiems kažkada ateis laikas, o gal ir ne. Nežinau kaip ir kuo gyvena kiti, aprašiau tik savo situaciją, kuri nėra nei dogma, nei sektinas pavyzdys kažkam kitam, tiesiog aš taip gyvenu ir man nereikia nei sielos draugų, nei meilužių, bent jau šiame gyvenimo etape. O dėl niekada, tai nesakau niekada.

Jei paskutinė pastraipa skirta man, tai manęs dar niekas nebuvo palikęs, o su vyrais niekada neturėjau problemų, ta prasme, niekada nebuvau vieniša gulbė. Todėl nežinau išsiskyrimo skausmo, kai tave palieka. Dėl vyrų verkiau, kai skaudino, bet tik sau ir su savimi tą skausmą dalinausi. O ką reiškia stabas, kai yra meilė ir mylimas žmogus? Iš tiesų mylimas. Ar jo nereikia sureikšminti, ar kaip? Nelabai supratau to stabiškumo pritaikymo konkrečiai šioje situacijoje. Man vyras yra vyras, kaip ir aš jam - žmona yra žmona. Tuo pasakyta labai labai daug, ne vien tušti žodžiai.

Raudona Saule, nustebinai

Nežinau kur rašiau "neatvirauk", gal rašiau "atvirauk su protu", ne? Nes galvoju būtent taip, kad reikia su protu ir galvoti ką rašai, jei pati to nori, tada tiesiog nori.

Nu bet normalu, kad kai atsiranda TAS (arba TA vyrui) tai kitų nebelieka. Ištikimybe tai vadinama galvoju.

Aš manau, kad tu nesupranti vieno dalyko-kad du žmonės būdami kartu gali būti laimingi ir kad pas juos pasikeičia norai, vertybės, gyvenimo būdas tuo gyvenimo tarpsniu. Ir jokių čia aukų nėra. Tiesiog jiems gerai. Jei ateis toks laikas kai TAS paliks , tai ir paliks. Bet juk negali sakykim dėl to ,, jei TAS tave paliks'' vis dar eiti į kokį bendraminčių vakarėlį,kaip apsidraudimą- o jeigu, jei šiuo metu tau norisi su TUO filmo pažiūrėti, tiesiog pasėdėti, tiesiog arbatą vakare išgerti. Tai nereiškia,kad žmogus atsisako draugų, bet tiesiog jau pasikeičia jo pasirinkimas kada ,kur, kiek su jais matytis. Kaip ir soc. veikla, jei iki TO , ji buvo aktyvi, gal paskui bendru jų sprendimu, tiesiog pasikeitė jos būdas, juk galima metus kasdien prižiūrėti neįgalųjį/senelį, o galima vieną kartą metuose finansuoti tam tikrą jiems būtiną dalyką-patogesnį vežimėlį, vaistus, buities pagerinimą ir t.t. Soc. veikla vykdoma tik kitu būdu.

galima. galiam visaip. gi buna abu aktyvus misionieriai poroje ir toliau aktyviai visur dalyvauja. manau finansuoti kazka karta metuose isvis neisskirtinis dalykas. dauguma taip daro ir nera cia isvis kazkoks stebuklas.
kalba ejo menkinama prasme, kad tu teigei, neva, sutiksi ta vyra, nereikes jokiu veiklu. tarsi teigiama kad seiminis gyvenimas uzspaudzia maisa, o vat to kad ir Raudona saule, nemegsta nenori.