QUOTE(Winter Garden @ 2012 12 23, 12:54)
Sveiki,
sklype pilna kažkokių urvų, kažkas panašaus į kurmio, tačiau į paviršių neišverčiamos žemės, tik pilna "skylių". Bandžiau su žarna leisti į juos vandenį, tai bėga vidun nesustodamas. Panašu, kad po žeme jų visas "voratinklis". Jokio gyvūno pamatyti neteko (gal tik naktimis išlenda, nežinau), vejoje urvų nesimato. Sklypas prie miško, ten irgi mačiau panašių urvų.
Tie urvai ganėtinai nervina, vis įsmunka į žemę koks braškės keras, svogūnai, ar koks augalas
, nors kad būtų augalai sugraužti, tai irgi ne...
Gal kas gali pasakyti, su kuo turiu reikalą ir kaip kovoti
Atrodo va šitaip:
sklype pilna kažkokių urvų, kažkas panašaus į kurmio, tačiau į paviršių neišverčiamos žemės, tik pilna "skylių". Bandžiau su žarna leisti į juos vandenį, tai bėga vidun nesustodamas. Panašu, kad po žeme jų visas "voratinklis". Jokio gyvūno pamatyti neteko (gal tik naktimis išlenda, nežinau), vejoje urvų nesimato. Sklypas prie miško, ten irgi mačiau panašių urvų.
Tie urvai ganėtinai nervina, vis įsmunka į žemę koks braškės keras, svogūnai, ar koks augalas
, nors kad būtų augalai sugraužti, tai irgi ne...Gal kas gali pasakyti, su kuo turiu reikalą ir kaip kovoti
Atrodo va šitaip:
Šio straipsnio dėka vaduojames nuo graužikų ne vieni metai.
[i]Dabar aš neturiu jokių problemų nuo skirtingų graužikų, kenksmingų tiek sode ,darže ir namuose.
Kurmis ne graužikas,tačiau žalos sode pridaro nemažai nors ir gero padaro. Judėdamas savo tuneliais,pakelia augalų šaknis, kurios nudžiūva. Kurmio landomis taip pat sėkmingai naudojasi palėnai, vandens žiurkėms ir pelės (nors vandeninė žiurkė puikiai kasa tunelius, bet tik purioje dirvoje).Kurmių mėgstamiausias maistas- sliekai. Kurmis valgo juos, kiek reikia, ir dideliais kiekiais jų prsiruoša žiemai.Kurmiai
sliekams sukanda nervų centrus, todėl sliekai lieka gyvi, tačiau negali judėti. Mes turime būti dėkingi sliekams,nes būtent jų dėka žemė išlieka derlinga.Jie naikina kenksmingus mikroorganizmus, nematodus. Todėl,kurmius galima priskirti labai sodo kenksmingais. Bandymai išnaikinti juos įvairiais kvapais,garsais,malūnėliais,vibracija neatneša jokių rezultatų. Kaip atsikratyti kurmių sode?
Jei turite laiko ir noro, galite sumedžioti šį gyvūną. Jūs galite sugauti gyvą: kuo greičiau pamatysite naują kurmarausį,tuo didėsnė tikimybė jį sugauti. Prakaskite šviežią kurmaurausį keletą metrų ilgio abi pusės ir palikite atvirą. Kurmis nemėgsta šviežio oro ir uždaro įėjimą po 15-30 minučių nuo atvėrimo angos. Dabar jūs žinote, kur jis yra.Pasiruoškite aštrų kastuvą su kibiru ir laiks nuo laiko labai atsargiai tikrinkite atvirą angą.Prie angos atasrgiai paguldykite kbirą truputi jį įkasant. Kurims bandys užsandarinti angą naktinei medžioklei. Dabar svarbu nesnausti.Kaip kurmis kasa aiškiai matosi.Jūs turėtumėte atidžiai prieiti iki vieno metro nuo įėjimo,nesinervinti, kad širdis ne plaktų nes kurmiai tokius garsų svyravimus girdi!!! ir stovėti pasiruošus su pakeltu kastuvu. Kai kurmis,įsitikins, kad nėra pavojaus, jis vėl tęs savo darbą. Tada mes turime laikyti kastuvą už 30-50 cm nuo kurmio,staigia smeigti kastuvu į žemę už jo.Gyvūnas ims skubėti ir bandyti grįžti į angą,blaškytis,taip papuls į kibirą,o nugalėti plieno ar platmasės jis negali. Imti kurmį reiktų tarp galvos ir kūno antraip įkąs.Sugautą į kibirą kurmį paleiskite jį atokiau nuo sodo - miške ar pievoje.
Yra daug būdų, kaip atsikratyti kurmių, bet reikia pripažinti, sėkmingiausias tai kurmių gaudyklės. Susuktą spyruoklės žiedą įstumti koja į žemę, kitaip kurmis nusuks kurmiagaudį ir preis pro šalį. Jei žinote, kur yra kurmis, jūs galite įdėti tik vieną kurmiagaudį. Jei jūs nežinote kurmio buvimo vietos, tada jums reikia įdiegti dvi gaudkles nukreiptas priešingomis kryptimis. Kurmiagaudžius geriau įstatyti į tvirtą pagrindą, pavyzdžiui,takeliuose. Požeminęmis landomis naudojasi daugiau nevienas graužikas, nes kietąjį žemės gruntą virš takelių rausti yra sunku.
Bet tai ne visada lengvą kurmį sugauti, todėl turime būti kantrūs.Kurmius sunku sugauti su gaudykle po ilgo lietaus, kai žemė įmirkusi.Gyvūnėliai, susidurę su kliūtimis(gaudyklėmis)jas apeina ar nustumia.Kurmis beveik nemedžioja užsitęsusios sausros metu, tai yra susiję su sumažėjusių sliekų aktyvumu. Itin daug nukenčia sodai ir daržai nuo kurmių rudenį prieš atšiaurias žiemas (kurmiai tai nujaučia ir žino apie šalčius iš anksto),nes gilaus dirvožemio įšalimo metu jie badautų- todėl kurmiai turi surinkti pakankamai maisto, kad išgyventų per žiemą.
Kurmiams priešas yra katės. Jie dažnai naktimis lenda į dirvožemio paviršių: poravimuisi, prarusti naujų žemės plotų (dažniausia liepą ir rugpjūtį). Katės sumažina kurmių skaičių medžiodamos, tačiau jos jų neėda, nes kurmiai katėms tik medžioklė.
Dar vienas kurmių gaudymo būdas su dideliės talpos indu. Tam reikia įkasti žemiau landos gilių indą ar puodą su vandeniuį (vandens turi būti mažiausiai 10 cm). Landą uždaryti ar uždengti nepakenkiant visai jos konfigūracijai. Tokius spąstus spęsti galima tik pievosemar vejose,kur paviršuje galima būti įrengti gaudyklės virvelę.Toks gaudymo būdas mažiau veiksmingas,bet naudojamas.
Neseniai atsirado naujo dizaino kurmiaspąsčiai plastikinio vamzdžio gabalas, kurio galuose yra du vožtuvai, pagaminti iš skardos. Vožtuvai pritvirtinami taip, kad kurmis gali eiti į vamzdį, ir nebegali išeiti. Taip sugauti kurmiai,per kelias valandas mirs iš baimės ir nusilpimo. Per 2005-ųjų vasarą,savo sklype ir aplink jį pagavau 26 kurmius. Kokie yra tokio gaudymo niuansai?
1. Kurmiagaudžių neapsimoka statyti sausros metu,nes tada kurmiai pasitraukia dėl slieku neveiksnumo. Per suasrą kurmiai lėtai lando savo urvais, ir yra tikimybė, kad jis psąstus tiesiog apeis. Sausros laikotarpiu, kurmiai mažai rausia.
2. Kurmių aktyvumas padidėja prieš lietų.Spąstus geriausia sudėti ant takų ,nes tokiose suplūktuose vietose kurmiams sunku kasti ir šiomis landomis naudojasi daugelis kitų graužikų.
3. Reikia atidžiai atsargiai atidengti tik dalį kurmialandžio, kur būtų galima patalpinti kurmaspąsčius . Apatinė vamzdžio dalis turi būti įgilinta į žemę, ir net pageidautina šiek tiek iki vamzdžio vožtuvėlio užpildyti žemėmis,kad kurmis nepastebėtų polimerinės slidžios sienelės.Tačiau žemės daug pilti negalima, nes pertekllius gali neleisti uždaryti kurmiaspąsčių vožtuvo Taigi,tai jums reikia padaryti iš abiejų spąstų pusių - nes mes nežinome, kur tiksliai yra kurmis ar kitas graužikas . Montuojant kurmigaudį rankos turi būti švarios, šiuo metu jūs negalite net rūkyti,nes kurmis tai jaučia.
4. Jei kurmiai rausia veją, tai geriausia rasti vieną ėjimą į paskutinę išverstą krūvą,įdėkite į ją kurmiagaudį. Bet kokiu atveju, spąstus reikia iš viršaus pridengti.
Vandeninę žiurkę pagauti daug sunkiau. Ji daug judresnė už kurmį, o be to,labai gerai mato. Aš ne bandžiau sugauti vandens žiurkės ku naujas, nrspąsčiais,nes dabar mes neturime jokių vandens žiurkių. Padėjo jomis atsikratyti mūsų katės, jų turiu tris (pastaba - medžioja katės, o ne katinai).Vandens žiurkės padaro daug žalos: rudenį,kelios vandeninės žiurkės gali sunaikinti visą bulvių derlių. Šie graužikai mažas bulvytes susineša į savo saugyklas,o didelės bulvės sukapoja vietoje. Vandens žiurkės gali sukapoti medžių šaknis. Norint sugauti vandens žiurkę, jums reikia atidaryti kurmiarausio ar lando angą ir padėti galuose kurmiagaudžius,bet angos ne uždaryti. Žiurkės, kaip ir kurmiai, nemėgsta šviežio oro ir nosimi užverčia angos padžią, pamirštant atsargumą,o tada patenka į spąstus. Kartais pavyksta sugauti vandens žiurkę su kastuvu ir kibiru, bet tai nėra paprasta.
Pelės ir žiurkės - nuolatiniai žmogaus kompanionai. Jei yra daug žiurkių, ten nėra pelių, nes jos yra konkurentės,o stipriausias kaip visada laimi. Mediniame name žiurkės išgraužia dideles skyles, žiemą pro jas išeina šiluma.
Jūs tuirte kovoti su žiurkėmis ir pelėmis sode, namuose ir daržovių sandėliavimo vietose,nes priešingu atveju turėsite daug žalos. Prieš juos reikia naudoti rodenticidus arba jei nrite liaudiškas priemones. Nuodijant yra neigiamų dalykų: nugaišę graužikai suyra urvuose,po grindimis. Taip pat yra pavojus, kad kiaulės ar katės gali susti užnuodytą pelę arba žiurkę. Beje, mūsų katės yra labai darbščios, bet ir jos negalėjo sugauti nos vieną žiurkės (tikriausiai žiurkės įspėja viena kitą apie artėjantį priešą). Galiausia žiurkės tiek išnaglėjo ir įsidrąsino,kad vakarais drąsiai vaikščiojo gaujomis drąsiai žiūrėdamos į mane savo blizgančiomis akimis. Tada aš pakeičiau taktiką. Literatūroje dažnai rašoma, kad žiurkės ir pelės mėgsta keptą kumpį ir lašinius. Tai klaidinga nuomonė. Dauguma šių graužikų tiesiog alpsta nuo saulėgrąžų ir saulėgrąžų aliejaus. Iš jo graužikams ir užtaisiau vaišų. Duonos plutas sumirkiau su saulėgrąžų aliejumi. Pirma, aš nustačiau,žiurkių takus - jie juos ženklina. Žiurkės vaikščioja visada tais pačiais "takais".Nupirkau 10 dešimt medinių pelėkautų (tinka tik mediniai), šiek tiek pakeičiau jas: kiekvienoje išgręžau skylutę ir pervėriau su viela, kad žiurkės pelįkautų nenusineštų. Kilpą-širdelę, kuri prilaiko rėmelį, išlenkiau taip, kad ji suveiktų pajutusi bent menkiausią ryšį su jauku, pašalinau visas atplaišas. Sudėjau įmirkytą aliejuje duonos masalą į pelėkautus,prie kablio ir dėjau tokio masalo.Iš pradžių, graužikai ėmė ir suėdė viską, kad buvo sudėta aplink kabliuką pamirštant apie pavojų.Tada jau įmadavosi pelėkautų ir papuldavo. Ant pelėkautų rėmo,galima paildomai pritvirtinti standėnsnę vieląviduryje, kuri padidins gaudymąi pelėms . Nes paparastai spąstukais peles dažnai sugaunamos už uodegos, ar letenos), ir papildoma viela jiems tiksliai sulaužo stuburą. Per penkis mėnesius aš pagavau daugiau nei 130 žiurkių (pelių neskaičiavau). Iš pradžių papuldavo po kelias kas dieną. Net buvo tokių dienų ,kad spąstus tekdavo valyti po du kartus per dieną, nes kitaip kitos žiurkės pagautąsiais suėsdavo. Pirmaišgauždžiu jauikles tai, jų tėvai siųsdavo patikrtinti ra nėra senosioms pavojaus. Kol nežuvo visos jaunos, senosios žiurkės neatėjo - jas išgaudyti reikėjo kantrybės. Žiurkės yra gobšios maistui, jų "trumpa" atmintis, galų gale, ir jos pateko. Kol neišsivedino žiurkių kvapas pažymėtoes vietose ir teritorijose, pas mane ateidavo ir kaimyninių žiurkės. Didžioji žiurkių dalis papuolė į mano spąstus prieš šalnas(taip,kad šis faktas gali būti naudojama kaip populiari senolių išmintis). Per dvejus metus, aš praktiškai sunaikinau šiuos graužikus. Kai išgaudžiau didžąją dalį šių graužikų,katės ir ėmė jas gaudyti. Žiurkių labai sumažėjo, dažniausiai rudenį ir ne daugiau kaip dvylika vienetų. Dabar žiurkių išvis mažai (yra metų, kai niekas jų net nematė). Padėti mano katės. Po žiurkių išnaikinimo į spąstus aktyviai lindo pelės. Dabar įspąstus papuola ne tik naminės pelės, bet ir laukinės bei pelėnų įvairovė. Katės neėda dviejų rūšių pelėnų: rudų su juoda juostele ant nugaros ir rudai-pilkų su baltu pilvu. Neėda katės ir kirstukų. Pagavęs šiuos graužkius kraudavau toliau nuo namų į tą pačią vietą,kur godžiai vešėja varnos ir šarkos net su malonumu. Niekada neteko pagauti pelėkautais vientelės pelių rūšies su trumpa uodega, kurios snukutis, kaip žiurkėno, balkšvas pilvas. Šios pelės kasa urvus pralaidžiame supurentame dirvožemyje sode, darže jos pridaro daug žalos. Jas sugauna tik katės, kurioms ši pelių rūšis yra delikatesas. Dabar palėkautš skaičius sumažintas iki keturių vienetų. Jaukas dedamas visur ištisus metus. Aš patikrinu juos periodiškai, ašvalau nugaišusius graužikus (nebent, žinoma,jei prieš mane nepatikrino mano katės).Kenkėjų kontrolė, sode ir namuose turėtų būti išlaikoma pastovi ir tik pilnam graužikų sunaikiniui. Jei taip atsakingai visi vestų tokią prevenciją, tada dėl graužikų problemų būtų daug mažiau.
Paveikslėlyje:
1 - rudasis pelėnas (Clethrionomys glareolus). Kūno ilgis yra 11,8 cm, uodegos ilgis 4-6 cm, raudonas kailis. Pelėno lizdas yra po žeme angoje arba ant žemės paviršiaus grumstuose. Urvus rausia po medžių šaknimis, kelmais. Rudasis pelėnas minta augalų, sėklų ir bestuburių, nugraužia jaunų medžių žieves. Atsiveda po 3-5 jauniklius iki 3 kartus per metus.
2 - paprastasis pelėnas (Microtus agrestis). Kūno ilgis 10-12 cm, uodegos ilgis 3-5 cm rusvo puresnio kailio, yra ilgesnis negu įprastų pelėnų. Lietuvoje gausiausias pelėnas. Aptinkamas laukuose, pievose, daržuose, miškų pakraščiuose, kirtimuose. Kasa daug urvų, kurių centre įsirengia gūžtą. Žiemodami kūgiuose ir kluonuose, veisiasi ir žiemą. Gali padaryti nemažai žalos pasėliams, daržovėms. Jis minta daugiausia augalais, pažeidžia jaunų medžių žieves.
3 - pievinis pelėnas (Microtus arvalis). Kūno ilgis yra 12,9 cm, uodegos ilgis iki 4 cm pilkos spalvos kailiu. Jis gyvena kolonijomis sekliame vandenyje kasa sunku išsami sistema tunelių su lizdą kameros ir sandėliai. Jis minta augalų ir augalų. Dauginasi greitai ...
Turėjau išvertus abus straipsnius,bet nesupėjau išdsaugoti nes SM užsilagino
,kam neaikšu rašykit kai turėsiu laiko baigsiu vertimą http://alma-vita.ru/...ami-na-ogorode/
http://www.gardenia..../vribol_004.htm
