
cia Dievulis atsiuncia juos mums ar kaip suprast?

Bet as cia ne apie save..pas mane nieks nepakite,gyvenu vienisa,niekieno mylima (neskaitau seimos artimuju)...

gal sirdyje kiek ir lengviau,kai ismokau ignoruot ir nematyt jaunu seimu su leliukais,kai pamirsau savo brangiausia svajone tapt mama... jauciuos lyg grizus i praeiti..vel viskas is naujo??? sitiek "idirbio" i santykius ideta,tiek meteliu brangiausiu jaunystes prabege...nesakau,kad veltui,ne uz ka nekeisciau tu prisiminimu i ka nors kita!

o gal kazka savo gyvenime praleidau ir neisgyvenau iki sutinkant savo brangu dabar jau prarasta vyra..


Mano atveju butent mano mylimas vyras ir buvo vaikystes pirmoji meile...taigi pazistami buvom puse savo gyvenimu,ir net draugyste ne viena turejom


vis galvoju,tai kokia gi mano misija sioje Zemeje,siam gyvenime...
