Kuriamoji vizualizacija

O man labai artimi buvo traukiniai, nors mažai aš jų mačiusi iš tiesų,niekada negyvenau prie jų. Kai buvau pakankamai jaunutė, vis laikas nuo laiko sapnuodavau tą patį keistą sapną. Kad esu kažkur dideliame mieste ir nelabai žinau kur mano namai, o konkrečiai stoviu šalia geležinkelio bėgių. Ir matau kaip atvažiuoja traukinys bei iš jo išlipa toks paprastas, neišvaizdus, pilkos masės žmogelis. Vyriškis toks, su akiniais, su diplomatu ir žinau, kad jis gyvena visai šalia tų bėgių. Kad jau tuoj tuoj keli žingsniai ir bus namuose ir dėl to jis toks ramus ir laimingas.
Nežinau kodėl matydavau tą sapną, nes nei pasimetusi kada buvau, nei namų ilgėjausi, nes juose nuolat buvau, nežinau gyvai nieko panašaus į tą akiniuotą dėdę.
Nors kažką dar nuolat patirdavau. Man visada būdavo labai gražu ten, kur aš negyvenu ir tai jau buvo ne sapnai. Tiesiog einu pro kažkokią alėją, gatvę, namą, kažkokį takelį ir man sukasi mintys, kad kaip faina tiems,kurie ten gyvena, pro ten eina, ten pasuka
Įdomūs dalykai tikrai.
O dejavu mane aplanko dažniausiai sėdint ir darant tikrai tokį veiksmą, kurį esu dariusi. Pvz., kai sėdžiu ant sofos ir žiūriu ar maudausi vonioje. Ir nesuprantu kodėl taip, juk tai visai įprasti veiksmai, normalu, kad jie kartojasi, bet užplaukia tas jausmas, kad taip jau buvo, grynai taip buvo
Papildyta:

Džiaugiuosi už tave Aš ėmusi čia lankytis tarsi irgi kažkokia lengvesnė, nuotaikingesnė. Vienintelis dalykas man labai sunkus pagal prigimtį, nes aš esu labai pikta dėl neteisybės, aš toks labai teisus žmogutis, toks akis už akį. Taigi priduoti priešus dievo ar kūrėjo ar stebuklo, nesvarbu kaip vadinsime galiai pozityviai man labai sunku. Negaliu už juos melstis ar pan. Norisi keikti ir gana
Papildyta:

siunčiu tau vitaminą D3, bet jį turi pati nusipirkti kokioje nors vaistinėje ar int. parduotuvėje

ar jums neatrodo, kad sie zodziai priestarauja KV ?
ir ar jums, klausimas visoms (aisku nebutina atsakyti bet idomu) KV nesikerta su religija? jeigu tikite?
nu man vis neduoda ramybes sis klausimas

Papildyta:

na bet vel. ar KV nera nuolatinis galvojimas? vizualizavimas? net su smulkmenom?
aisku mano zinios labai pavirsutines
Papildyta:

- as tai sakau ''taip atsitiko nes taip turejo buti''
-- taip priklauso ir nuo zmogaus poziurio
--- o kodel pvz vieni kankinasi o kiti ne? pavyzdys grazus, bet kiekviena diena gyventi skausme, nors ir ne vezys yra labai sunku
---- na kodel gi? mano drauges uz puikiu vyru istekejusios ir visai nenusivariusios kumeles. va as netekejusi tai panasi i tavo aprasyta, o gal net tokia pati
----- o gal jos troskimas ir yra seima? ir realizacija butent ten? cia vel kaip paziuresi
Papildyta:


visai kaip as



taip
o jeigu dar tos svajones norai nesipildo, tada isvis duobe
nors nieko nenoreti turbut nera gerai

Mintis, kad Dievas reiskiasi per mus tikrai nepriestarauja KV idejai Juk vizualizuoti be itampos tas pats kas svajoti, tai kyla savaime, naturaliai is prigimtiniu zmogaus troskimo. Kaip tai gali priestarauti religijai? Paaiskinkite kaip jus tai suprantate .

As papasakojau tik linksma pavyzdi. Ne visos seimos yra laimingos. Jus nezinote kas dedasi uz jusu istekejusiu draugiu namu duru. Zinoma santuoka gali buti net ir labai laiminga. Esme visai ne pavizdyje, esme yra tama, kad reikia mokytis ar bent pameginti pasitenkinti esama situacija, tada turesi daugiau. Jeigu pergyvensi, kursi itampas, tai tiketina, kad sios itampos formuos atitinkamas tolimesnes aplinkybes.
Na jeigu jums vezys geriau nei opa, tai neturiu ka pridurti, o pagal Norvekovo mokymus neisgydomu ligu nera, tad visada yra VILTIS IR GALIMA ISEITIS.

Noreti yra gerai, nesukeliant itampu.

Kodel vieni pergyvena kiti ne? Vieni zmones yra susivoke, kad tam tikros situacijos yra laikinos, kitus kausto nerimas ir baime, kurie yra pagrindiniai kliuviniai pakeliui i tiksla ir ramybe i laime.
As to ir mokausi savo gyvenime. Nusiraminti, labiau ivertinti dalykus, kuriuos gaunu, ramiai islaukti tai ko laukiu ir pan. Kartais visai sauniai pavyksta ir tam tikri ivykiai tera ivykiai o ne kazkokia tragedija.

- as nesuprantu. todel ir klausiu. nemoku paaiskinti, man ''kazkaip viduj kazkas kliuva'
-- zinau, yra tu graziu seimu
--- taip, jus teisi, bet tai taip sunkuuuuuu
---- tai aisku kad negeriau, neduokdie na bet cia vel pavyzdziai

apie ta knyga pagalvosiu

Jeigu viduje jauciate priestaras, vizualizacija jums netinka antraip gausite priesinga rezultata. Jeigu rastumete priezasti kodel jums tikejimas konfliktuoja su kv ir ja pasalintumet, tada galetumet ir vizualizuot. Bet gal jums to net nereikia. Kiekvienas zmogus individualus ir randa savu budu tikslams igyvendinti. Man afirmacijos efektyvesnes uz KV tad neturiu nuolatinio poreikio vizualizuoti. Kartais gaunasi tai ir savaime, kad iskyla vaizdiniai.

Laikui begant prie visko priptanti ir jokios situacijos nebeatrodo itin dramatiskos. Keiciasi siektiek sureiksminimo lygis. Be to lengviau buna, kai suvoki, kad viskas turi Dieviska tvarka, viskam savas laikas ir vieta ir, kad jokioje situacijoje nesi absoliuciai vienas. Ta pati jausma isgyvena nemazai kitu zmoniu

turbut esme tame, kad tas tikejimas susvyraves, o ir taip niekada nebuvo labai stiprus
KV didelio pasitikejimo nekelia, rodos bandau kazka, bet netikiu iki galo
kitu religiju nenoriu
bet kazko reikia ...

...KV nėra religija...
Ir ja visai nereikia tikėti. Traukos dėsnis egzistuoja ir tiek. Tik KV traukos dėsnis reiškiasi per energijų kaitą, transformaciją iš vienos būsenos į kitą.
Ir jos visai nereikia baimintis. Nei vienas dėsnis neiškrenta iš Dievo kūrinijos.
Ją reiktų žinoti. Tam, kad lengviau, maloniau ir paprasčiau gyventi. Tam, kad suvokti, kaip šauksi - taip atsilieps. Tam, kad turėti galimybę lenviau įkvėpti ir pamilti gyvenimą viename komplekte su savimi kartu.

Sveikos Aš labai jaučiu kitų žmonių toną ir emocijas..kadangi niekad pati nesityčioju, tai nenoriu,kad ir man primetinėtų nesamus dalykus,tiesiog.. Čia turbūt buvo paaiškinimas Bet gavosi taip, tarytum aš pati sukėliau čia bangas tarkim vakar buvo PMS
Dėl KV ir religijos,taip jis prieštarauja Katalikybei Bet kas sako,kad katalikybė yra tai,kas tik gera? Čia bažnyčios įtakai prieštarauja,nes taip sunkiau valdyti žmones. kaip esu minėjusi,aš pati katalikė, bet daug kas man ten nepatikdavo nuo mažumės, tas požiūris.. Man dievas didžiąja prasme yra teisingas , o ne siauru religinės šakos požiūriu.. Juk net biblija bent dusyk buvo keista pagal poreikį tai ką nors išima,tai papildo.. Katalikybė smerkia žmogaus siekį gycventi gerai, jo turto ar pan. dalykų troškimą. O šis dalykas aiškina,kad Dievas suteikė žmogui viską, ir jis tik pats gali nuspręsti, ar jis to vertas, nes jei jis jaučia prieštarą,tai jis to ir neturės.. Turbūt taip paaiškinau, kažko šnd sunkiai man mintys vartosi, galvą skauda..
O Tikėjimą reikia išsiugdyti, kito kelio nėra... Sunku patikėti būnant absoliučiu realistu. Čia kiekvienam rinktis..
Kartais mąstau kodėl blogu dalyku man yra daug lengviau patikėti, nei geru..kas tai lemia?? pesimizmas?? Kodėl vieni žmonės patiklūs, imlūs, o kiti visai ne? Nuo ko čia priklauso?
Papildyta:
Dar prisiminiau vieną įdomų dalyką-kai eidavau į mokyklą ir bijodavau kokios nors pamokos, kiekvieną rytą melsdavau,kad manęs iš to dalyko nekviestų atsakinėti,ir iš tikrųjų, nėra buvę tokio atvejo,kad nebūtų išsipildę niekad po maldelės manęs nekviesdavo Turbūt jau tuom piktnaudžiavau

O kaip išsiugdyti tikėjimą ? Tai ne muskulatūra. Tikėjimas - vidinis procesas, einantis iš vidinio suvokimo. Ir štai tas realizmas ir skatina žmogų būtent gilintis į tai, kuo tikėti, o kuo ne. Būtent realizmas ir baksnoja žmogui į nosį, kad pasaulis susideda ne tik iš to, ką gali rankytėm pačiupinėti. Dvasios pasaulis ima atsiverti būtent tiems, kas turi ausis ir klauso, kas turi akis ir žiūri.
Tas, kas gilinasi į šį pasaulį, netikėtai sau atranda Dievą. O Jisai, oi koks realus

tu visiškai teisi. kartais man atrodo,kad Anas pasaulis yra kur kas realenis nei už tą vadinamą realybę. kai išmokau protą nutildyt, aišku,kad ne visada jis nuolankiai tyli.. tik tada man atsivėrė kitos galimybės.

Man labai patinka tavieji pavyzdžiai. Tikrai ir man taip regis buvo. Mokslų nemėgau, nors ir gabi buvau, bet juk neskaičius visiškai kas buvo tame ar kitame tarkime biologijos ar geografijos skyriuje, kad ir koks gabus bebūtum, ne ką tepapasakosi. Ir irgi visa perbalusi, susikausčiusi sėdėdavau ir vis kartodavau: ne aš, ne aš. ne aš, tik ne mane kai rinkdavo iš dienyno ką kviesti atsakinėti. Kartą viena mokytoja absoliučiai mane praleido ir nekvietė, kai tuo tarpu visi kiti turėjo tą semestrą jau po 2 pažymius iš geografijos, o aš nei vieno. Na ir keitėsi mokytoja, atėjo labai griežtas vyras mokytojauti, visi jau bijojo ir žinojo. Ir visi matė dienyną ir matė, kad aš vienintelė nekviesta. Tai tada jau melsk nemeldęs, kai jau pats praktiškai žinai, kad būsi kviečiamas ir dar visa klasė tam 'padeda' ir mintyse meldžia, kad kviestų mane. Tai ir pakvietė. Visai dar gerai gavau, 7 balus Nors nieko gero nepasakiau, tik pakartojau 3 pirmus sakinius iš knygos, kuriuos spėjau perskaityti, nes piktybiškai buvau neskaičius tos geografijos. Tai dar klasė labai uoliai padėjinėjo, sufleruodavo vis, gailėjo manęs vargšės. Taip ir prasisukau. O vėliau dažniausiai jis duodavo rašto darbus, tai knyga ant kelių, nurašai ką reikia ir vėl 7 balai
Ir nenorėk tu man šitaip mokytis, ot menininkė arčiau dievų

sujuokinai Na, aš pritingėjau mokytis,aišku..mokytojai vis bambėjo,kad gali ir geriau.. bet ir taip gerai buvo.. Aš labiausiai bijodavau istorijos,nes auklėtoja kai kviesdavo ir be kita ko, dar iškankindavo nuo pat istorijos pradžios su tom datom... tai tą dieną eidavau bambėdama-meldžiu,kad tik manęs nepakviestų,tik ne šiandien O paskui laikiau istorijos egzaminą, vistiek tas datas iškaliau gavau 10
Na, ne esmė, bandau šiandien pramušt sau truputį energijos, galvą kaip vatinė sunkios dienos tos moterims kartais būna.