Kuriamoji vizualizacija

Kokios pretenzijos Kol kas ir dėl egoizmo nieks nepasikeitę

Nu prie ko gi čia emocijos? Aš gi ramiai ir su juo kalbėjau, ir čia rašau. Atsiprašau, jei iš šalies kitaip atrodo. Ir kokie gi dar blogesni? Jei jaučiu palengvėjimą, kad jis dingo, ar tai nereiškia, kad jis savo darbą jau atliko? Ir niekas nesileido išnaudojamas ir kankinamas. Grįžtu prie to pačio klausimo, į kurį niekas neatsakė. Kodėl moterims, kurios yra prisirišusios prie vyrų, kurie jas skaudina ir kurių jos nesugeba paleisti, sakot, kad kuo greičiau pradėtų gyvenimą, o kai kita paleidžia žmogų, su kuriuo bendraudama nesijaučia laiminga ir jaučiasi dėl to laimingesnė, sakot vos ne grįžt save prievartaujant, kad suprasčiau, kokią pamoką jo pareiga buvo duot? Argi vizualizacijos esmė ne susikurti sau ramų, laimingą gyvenimą? Kam priverstinai save kankint ieškant pamokos ar bijant, kad ateis dar blogesnis? Pamokos esmė ir yra, kad trenkė tau per galvą, tu atsikėlei ir gyveni toliau, galbūt kitaip, kad negautum vėl. Kam po ją kapstytis? Supratau, kad neverta bendraut su tais, su kuriais jaučiu įtampą ir kurie manęs negerbia, ar tai ne pamoka? Tai nereiškia, kad mano charakteryje yra kažkas ne taip. Pagyriau temą, kiek čia gerų emocijų, kiek palaikymo, o dar ir kalta likau dėl to, kad per lengvai padariau tai, ką pačios siūlot daryt kitoms su emociškai kankinančiais vyrais... Na va, dar viena pamoka, dalintis išgyvenimais su dienoraščiu, nes kiti, jei viešai išsipasakosi, ne tik nesupras, bet dar ir nu nu nu padarys už tai, kai kitos už tą patį elgesį sulaukia ne tik palaikymo, bet ir pagyrimo Gero jums vakaro, palaikykit geriau visas čia besiguodžiančias, o ne peikit jų elgesį, jei jos čia lankosi, joms to palaikymo mirtinai reikia

Delfiuka, taip jau yra, kad parasius gali kitam visai kitaip skaitytis, lengva iziureti "savaip"
Augau seimoje, kurioje girtaujantis tevas labai mego pasisvaidyti kumsciais
Kai tevai pagaliau issiskyre, atsibudusi ryte galvodavau, kad dar tebesapnuoju, tokia tyla ir ramybe namuose , nes kiek prisimenu, ramiu naktu budavo vienetai.
Po daug daug metu mama issisnekejo, kad turejo buti daug stipresne ir pamokyti teva jega, nezinau, kaip butu pasibaigusi tokia jos pamoka Bet labai gerai atsimenu kaip bet kuriuo metu buvau pasiruosusi sokti is lovos ir ginti mama, turejau minti netgi taip vozti i "tarpuragi" kad nebeatsikeltu, galite isivaizduoti kiek neapykantos jau buvo susikaupe vaiko galvoje , nors teva mylejau irgi labai...Man gaila vaiku smurtaujanciose seimose , man pasiseke, kad turiu tikrai labai stipria-psichologiskai mama
Nenuvertink saves niekada, esi nuostabi moteris. Kad moterys leidziasi uzgauliojamos, manau, kad jos negalvoja apie save ir savo vaikus pakankamai
Manau, kad galima suklysti karta, ir is klaidos pasimokyti,bet reikia kazka keisti...

Taip, pamoka. Ir teisingai supratai.
Patarimą dėl konkrečios situacijos duoti būtų neatsakinga, kadangi situacija nėra pakankamai žinoma, bet pats principas gyvenime yra teisingas.

Jei gaiši gyvenimo laiką, bendraujant su tais, su kuriais jauti įtampą, neliks laiko bendravimui su tais, su kuriais nejauti įtampos.

būtent
nereikia visur begaliniai gilintis, pamokos ne pamokos.. čia nėra artimas žmogus, tik žmogus, kuris atėjo bendrauti, kuriam gal reikia žmogelio, kuris kantriai klausytųsi jo nepasitenkinimo tiradų ir ginčių...
štai mano vyro brolis toks, aš jo nemėgstu ir stengiuosi kuo mažiau bendrauti.. bet ką gali iš proto išvaryti su savo noru beprasmiškai ginčytis, jei pamato, kad tu su juo sutinki, tada pakeičia plokštelę jau į kitą pusę, žodžiu ginčas vardan ginčo, kad tik procesas vyktų.. ir tetos vyras toks buvo... Aš paprasčiausiai atsiribojau arba tylėdavau, arba išeidavau.. nors vienu metu jaučiau begalinį jo norą bendrauti būtent su manimi, net skambindavao ne broliui, o man..(matyt jautė,kad aš mandagi,todėl nepavarysiu jo tiesiai šviesiai po velnių, nes provokuoja žmones iki įžeidinėjimų, nejaučia ribų) nė neatsiliepdavau..kam man tos neigiamos emocijos, jie ieško su kuo galėtų ginčytis, jei ne su Delfiuke, ras dar su kuo kitu čia ne mūsų, čia jų bėdos, o mūsų reiklas ir Teisė su jais nebendrauti ir viskas Vat bus bėda, jei mes su jais bendrausime, bijosime nutraukti ryšius, tada jau tikrai bus savivertės neturėjimas, ir kils klausimas- kodėl mes su jais bendraujame, gal tikrai patys turime problemų???

Riviera maya, tu visiškai teisi, moterys turi turėti savivertę, nesileisti skriaudžiamos nei fiziškai, nei psichologhiškai, reikia atsiriboti nuo tokių "vampyrų". Aš kažkada atsikračiai be proto įkyria kaimyne, kuri sugebėdavo ateiti ir sėdėti po n valandų, pasakodama savo meilės nuotykius( jai apie 50) ir tai kaip visi ją skriaudžia, nekreipdama dėmesio į tai,kad šalia mano vaikai, kad man dzin jos istorijos ir išvis,kad jau seniai laikas jai namo.. vyras tiesiai sakydavo,kad jau eik lauk, o ji nė išvietos.. atėina 3 dienos ir sėdi iki 12 nakties nu žodžiu,kelis kartus išvtėriau,paskui durniukė,nedrįsdama jos išgrūsti lauk, slapsčiausi netgi, taigi aš tikrai turėjau problemų jei nesugebėjau tiesiai apginti savo šeimos ir namų.. dabar taip jau nebūtų, savo pamoką išmokau o ji, tai žinau,kad yra įsižeidusi, nes pagaliau suprato, kad aš tiesiog melavau, norėdama išvengti jos vizitų išsiriejusi su savo šeima, su vaikais, ji grįždama iš užsienio net buvo pareiškusi norą pas mane pagyventi, ir aš dar turėčiau jai cepelinų privirti Štai kokie tie vampyrai Duyok dieve jiems sveikatos, ale tik kuo toliau nuo mūsų

Iškur jūs žinote kuo aš tikiu? Juk parašioau, kad čia atėjau mokytis
Papildyta:

Nieko konkrečiai neapibrėžiau, kadangi aš tikrai viską turiu. Tik norėjau, kad taip ir liktų, o kai kur tiesiog būtų daugiau sėkmės. Su ta stipria valia, gal suklaidinau, gal ne ten panaudojau šį terminą. Norėjau pasakyti, kad gal esu nuosekli, jei bandau, tai bandau, neabejoju, nesiblaškau. Ir man tiesiog keista, kad atsisukus į tikrai pozityvius dalykus, atsitinka blogi ir jų daug vienoje krūvoje.
Papildyta:

Hm, matai kaip. Na gal. Ką tik dėl jo jaudinausi. Nežinau kas jam darosi, jis nusilpęs, blogai miega. Tikrai nesuprantu kas mums nutiko atsigręžus į pozityvizmą. Juk nesame kažkokie piktadariai ar nusikaltėliai Tai kas tuomet būtų tokiems, jei jie sumanytų tapti visatos angeliukais?
Užjaučiu dėl avarijos. Suprantama, rožinių kelių nebus, bus visko, tik kaip minėjau, rašiau apie tai ne dėl pavienių įvykių, o kai aplink visi kampai ėmė griūti. Tiesiog aš nepamenu tokio laikotarpio savo gyvenime, matyt laimingas žmogus buvau pasiekus be džiaugsmų, be dalinimosi su kitais tais džiaugsmais, o rimtimi ir susikaupimu ties tuo ką darau ir tuo saugojimu

štai ką radau,gal kam įdomu

http://www.knyguklub...ykite_internetu
Papildyta:
Zabyte, aš tau tvirtai pasakysiu,viskas jums bus gerai,pamatysi NES TAIP IR BUS, IR NETGI NE GERAI, O PUIKIAI

taigi, pirmyn, mąstom, dėkojam, tikim, teigiam, dėkojam, tikim, ir tvirtai žinome,kad mes sutverti tik laimei ir meilei,ir kad viskas,kas geriausia yra, yra būtent mums

gražių minčių visoms

Malonu, kad atsirado tikrai suprantančių Aš ir galvoju kodėl taip yra. Dėl negatyvizmo, tai net negaliu jo taip pavadinti, nes turbūt jis čia netinka kaip žodis. Juk mes su mama nesukūrėme iš nieko tų savo elgimosi modelių, jie mums atėjo per skaudžią patirtį. Sunku viską nupasakoti ir laiko tiek tam nėra, bet pavyzdžiui: viskas griūdavo ten, kur mums kas nors ką nors pas mus išgirdavo, tarkime agurkai darže - pagiria mamai, kad pas tave tai labai geri ir viskas, kitais metais jau nebeturim gerų. Ir tokių dalykų labai daug, nepapasakosiu gi visų ir kai kas yra tikrai asmeniška. Arba jei svetimiems pasidžiaugtume, kad tarkime kaip gerai, nusipirkome naują gražią mašiną - viskas, atsitiktų jai kas nors. Čia tokie menki pavyzdžiai, bet manau, kad įmanoma įsivaizduoti. Jokių mes teorijų niekada netaikėme, tieisog gyvenome. Bet kai tokie įvykiai kartojasi, žmogus juk mąstai kas čia darosi, gal geriau tylėti, nieko nesakyti, niekuo nepasigirti ir t.t. Ir tikrai dabar manau, kad visi geriausi dalykai pas mane atėjo ir užsibuvo, apie kuriuos niekam nebuvau sakiusi, niekam džiaugusis, kad turėsiu, pasieksiu ar pan. Kai labai tyliai ir ramiai tiesiog ėjau ta linkme.
Bet vėlgi, ar kuriamoji vizualizacija turi su tuo ką nors bendro? Juk aš kiekvienam praeiviui apie tai nepasakoju. Be to niekas nė nežino ko aš iš tiesų noriu. Tai nežinau visai. Sakau, aš paprasčiausiai pasimečiau ir nebežinau ar tai geras kelias ir viskas.
Papildyta:

Su davatkom tai aš nešneku

Man labai panasu, kad jus elgiates panasiai kaip jusu kaimyne ar ten koks vyro brolis (modelis panasus) taip smulkiai pasakodama apie ka kalbejo , su visais niuansais, nesusimastydama ar tai bus idomu. Na, panasiai kaip bendraminciu temose

tai neskaityk jei buvo tema, tai ir kalbame, o ko tu skaitai?

dar ne kartą krisi skaudžiai dėl tos savo puikybės