Kuriamoji vizualizacija

Ir aš nematau tame nieko blogo. Anaiptol.
Įžvelgiu asociaciją su viena savo gyvenimo patirtimi.
Istorijos ir laiko žaidimų bėgyje man susidarė tokios sąlygos, kad teko pažinti ir bendrauti su žmogumi iš praeito tūkstantmečio ( ). Prisidėjo čia dar ir ilgaamžiškumas, bei visiškai aiškus protas iki pat mirties.
Taigi, mano senolė turėjo tam tikrą "priviligijuotą" lovą - labai minkštą ir pan. Mane, visišką dar vaiką, pasikviesdavo kartu miegoti. Bet pagrindinis jos tikslas buvo mane poterių išmokyti. Vaiko atmintis gera, tame nebūtų buvę jokių problemų, tačiau aš karts nuo karto užduodavau klausimų iš to teksto, kurį mokiausi. Visada būdavo tvirtas ir griežtas atsakymas :" Klausinėti nevalia". Ir tik dėl to, galvoju, ji manęs nebeprisiviliodavo į tą puikią lovą. Bet kodėl nevalia? Galvoju, jog ji paprasčiausiai nežinojo atsakymų į mano užduodamus klausimus. Pasakei nevalia, ir tvarka
O kai skaitydavo maldaknygę, man kildavo įtarimas, jog ji maldaknygę atsiversdavo tik tam, kad man nekiltų abejonių, jog ji gerai moka skaityti. O iš tiesų viską varė iš galvos, mintinai.
Bet kokį besąlygišką ji turėjo tikėjimą! Tai tikrai nepriklausė nuo skaitomų žodžių. Ir kokios stiprybės tai priduodavo jai. Mirties nebijojo, net mirtimi nevadino. "Išvažiuosiu (paminėdavo vietovę, kur ilsisi jos protėviai)". Sklido tikras natūralus nemeluotas jausmas. Gulinčių protėvių bei jaunesnių už save kape gailėdavosi tokiu aspektu, kad jų nėra kartu šalia. Bet ateis laikas, susitiks.
Aš labai seną jos jaunystės nuotrauką parsivežiau pas save - leidau sau to paprašyti, pasisavinti, nes jaučiau didelį poreikį.
Ir kartais pažiūriu į ją - neskaitant galvos apdangalo su plunksna, kokia tvirtybė veide. Žvilgsnis ne griežtas, veidas gražus, bet jame jaučiasi tvirtybė. Nesuprantu, iš ko ji sklinda...
Bet ji niekad gyvenime nebuvo "kilimėliu po kojomis". Neskaitant laikmečio papročių ir tradicijų. Kartą ir piršlius, kaip man pasakojo, ne pirminėje stadijoje atleido nuo pareigų ( ).

Taip kad besąlygiškas tikėjimas turi privalumų.

Ir prie to protėvių kapo, kur raidės giliai į akmenį įkaltos ir nepavaldžios laikui, visada kažkokį ypatingą jausmą pajaučiu. Lankymas man ne prievolė, o poreikis.

Tai, jei jūs tikite tomis maldelėmis, tik džiaugtis ir baltai pavydėti belieka...

Sveiki. Pas mane buvo tokia pati problema. Ruošiuosi vykti gyventi į užsienį, ir tas nekantrumas žudė mane, per dieną šimtą kartų tikrindavau svetainę ar nepaskelbtos kvotos, ar nėra jokių naujienų, ir mintyse pagavau save, kad blogai elgiuosi. Tada nuraminau save, paleidau savo norą ir esu rami. Bent jau stengiuosi tokia būti.
Ačiū už šiuos žodžius, išsisaugojau juos, maža kąą....

[quote=*Mirabella*,2013 01 20, 21:01]
O ten reikia registruotis ar paprastai galima parsisiust ?

na reik būt prisiregistravus turiu ta knygą pdf tai e-paštu galiu atsiųst jei būtų poreikis
Papildyta:
Dar pavyzdį papasakosiu kaip reikia atsargiai elgtis su mintimis ir žodžiais padovanojom močiutei naujas šiltas pirštines, nes ji nuo rusų laikų tokias dar nešiojo ir dovanojant mano tėtis sako, čia jos šiltos, storos, su tokiom jau jei ir krisi į pusnį paslydusi tai atsiremsi ir net nepajusi kad nukritai, močiutė dar pakartojo juokais, jo jo, jau kai krisiu tai ir atsiremsiu...ir už keturių dienų eidama į parduotuvę pargriuvo, krito ant rankos, susilaužė riešą...nelinksma, bet kai sužinojau tai dabar labai pradėjau save sekt ką galvoju ir ypač sakau

sveikos kaip šiandien sekasi svajoti ?

[quote=miledi123,2013 01 21, 19:58]
[quote=*Mirabella*,2013 01 20, 21:01]
O ten reikia registruotis ar paprastai galima parsisiust ?

na reik būt prisiregistravus turiu ta knygą pdf tai e-paštu galiu atsiųst jei būtų poreikis
Papildyta:
Dar pavyzdį papasakosiu kaip reikia atsargiai elgtis su mintimis ir žodžiais padovanojom močiutei naujas šiltas pirštines, nes ji nuo rusų laikų tokias dar nešiojo ir dovanojant mano tėtis sako, čia jos šiltos, storos, su tokiom jau jei ir krisi į pusnį paslydusi tai atsiremsi ir net nepajusi kad nukritai, močiutė dar pakartojo juokais, jo jo, jau kai krisiu tai ir atsiremsiu...ir už keturių dienų eidama į parduotuvę pargriuvo, krito ant rankos, susilaužė riešą...nelinksma, bet kai sužinojau tai dabar labai pradėjau save sekt ką galvoju ir ypač sakau
[/quote]

na jeigu tinguliukas nenugales ir rasit laisvu minuteliu, bukit gera atsiuskit evelina@mailbox.lt

Mano mamukas irgi buvo susilauzius riesa, blogai sudejo i gipsa, paskui drauge "bure" kaip tokiai ir tokiai draugei teko operuot ir tt, na ir pribure Bet mamukas pries susilauzdydama ta riesa buvo labai pikta, o po to ivykio dar piktesne, tai manau todel viskas taip ir isejo

Labas rytas visoms Svajojam malram, nuotaikos geros

mano šeimyna serga visi iškritę su temperatūrom, pati galuojuosi su bronchitu,šiandien egzaminą turiu po darbo..
Bet aš nepasiduodu niūrioms mintims tik poilsio daugiau norėčiau Žinau, kad greit visi pasveiksim, laukiu pavasario

Vizualizuok, kad tavo bronchitas ledo kubelis. Matyk ji savo siltam delne, isivaizduok kaip jis tirpsta nuo tavo silumos, isteka pro pirstus, varva zemen ir isnyksta. Sutrpumpinsi liga nuo en dienu iki minimumo Kazkada isbandyta ne viena karta, veikia

bus padaryta

...klausimas pusiau iš šalies-ar dažnai pritraukiate pinigus? tarkim-loterijos, gal randate, gal į sąskaitą kažkas perveda? įdomu...buvo mano gyvenime toks vienas momentas, kuomet eidama į darbą įsivaizduodavau,kad pinigai prie manęs tiesiog prilimpa. ir lipo. tiesiogine ta žodžio prasme......matyt paskui buvo kažkas ne taip,ir tai nutrūko....

taip,man su pingais gal lengviausia

ką būtent jūs darote? ir kaip tai darote? vizualizuojate ir tt?

gal pasidalinsit patirtim ką darot? vizualizuojat, kažkokias afirmacijas kartojat? man likus vienai su dviem vaikais, didesnis pinigų kiekis labai praverstų