QUOTE(begemotė @ 2013 03 16, 14:02)
aiskinu kaskart, jei tai minetoji arbata, tai aiskinu, kad va dabar uzdegu ugnele, kuri yra karsta ir pasildys arbatele. Po milijono tokiu aiskinimu jau kantriau laukia. Tik kai vaikas nekalba, tai tartis sunkiau.
as nzn jusu realios situacijos - tik is patirties bandau modeliuot:
Vaikas nori siltos arbatos DABAR - jums aisku? aisku? neduodat - ji rekia, garsiai rekia, draskos - jums aiskiau? kad ji labai jos nori
dazniausiai vaikai sie ne tik kad nekalba, bet ir nesupranta kas jiems sakoma, ypac jei sakoma daug ir greit - vadinas jus jai aiskinat kas vyksta, o ji girdi:
lkerjflbwv.febvg;wyuv.real,bv.wasvq.ewvt/;erlt/3fu.elrg.sd,k - jums aisku? nelabai, vadinas nevykdot, nepagelbejat tame, ko ji nori - ji rekia garsiau
Iseitis - pirmiausia sustabdyt situacija - gestu STOP (delnas pakreiptas aukstyn, pirstai suspausti, gestas nukreiptas i vaika), grieztu tonu pasakoma tas stop, po kurio laiko (keliu s) galima dadeti PALAUK, tada jau rodoma ir aiskinama, vel gi be daug zodziu - imu, dedu, sildau, paziurek - syla, imk, gerk. Kai sia info ji jau supras - galima dadeti - imu puoda, dedu ant ugnies, syla arbata, pilu i puodeli, imk - gerk... Taip ateis susikalbejimas ir jos suvokimas, gal net kartojimas

Man tai padejo, padeda ir darbe - gal pades ir jums

Žiūriu į save veidrodyje ir galvoju - " ir kam atiteko tokia laimė..." , užlipu ant svarstyklių - "...ir dar tiek jos daug..."