Kai S pradejo lankyti mokykla nuo ryto iki popiet (9.30-15.20),tai stai koks naujas sidetingumas ''atsirado''.Kuomet asmenine mokytoja keiciasi su popietine,yra pusvalandis,kai niekam nera kas priziuretu S.Ir butent tas laikas,kai vaikai eina pietauti.Mokykla paskyre si darba savo darbuotojai,kuria esu maciusi ir tikrai nieko blogo negaleciau apie sia moteri pasakyti.Taciau S ne tik ,kad puola i panika ir pykcio,nervinius ''priepuolius'' vien jai paziurejus i S ar pakalbinus.Vaikas atsisako eiti i mokykla,kad nebuti ta pusvalandi su sia pagalbininke.Kelias savaites pries atostogas verke ir verke vaikas.Paskutines keturias dienas net nelanke mokyklos,nes kai nuvesdacau,po kiek laiko sulaukdavau skambuciu is mokyklos,kad neimanoma jo nuraminti 40min ar net valanda(cia laikas per kiek ateidavau i mokykla jam dar nuo nesustojus verkt).Vakar buvo pirma diena po atostogu.Buvau su S nuo ryto iki puses pirmos mokykloje.Sudetinga ir jam ir mokytojom,bet ''pakenciamai'',taciau kai tik atejo laikas pietums,S pamates laikrodzio valandas is karto nubego i sau skirta ''ramybes kampeli''ir taip sauke,vartesi ant grindu,kad teks susitikti su ''pietu mokytoja''.Kai ja pamate,tai apskritai drebejo visa mokyklele...Mokytoja nera jo nuskriaudusi,jis paprasciausiai ##nepriima''jos.
Tai stai,mano tokios mintys.Mokykla pasake,kad kito darbuotojo tuo laiku jam neturi.As matau,kad kasdieninis toks stresas yra nebegalimas.Gal galima prasyti mokyklos,kad S ta pusvalandi butu su bendra klases vaiku mokytoja be asmenines?Ar visgi cia turi buti mokyklos rupestis ''surasti''tam pusvalandziui kita mokytoja?Nezinau kaip issprest sia kasdienine problema.Bukit geros,gal kuri turi kokiu minciu apie tai.Buciau labai dekinga.
