Sveikos,
ačiū už atsakymus ir nuomones

Šiek tiek gal nustebau dėl vieno dalyko

, kad buvo ne vienas komentaras, apie tai, kad, jei teisingai supratau, per daug imu į galvą ar kažkas panašaus. tas man truputį keista, man rodos, dauguma čia besilankančių ima į galvą, aiškinasi, gilinasi, pergyvena, nu visgi ne duonos einam pirkti

Kas nors kiek domėjotės AFS, tai žinot, kad tikrai ne juokas, tai nejaugi nėra natūralu, kad negaliu nekreipti į tai dėmesio

Tuo labiau, kd dažniausiai čia patarimai būna kaip tik kitokie: reikia tirtis, reikia ieškoti... Kai pernai čia papasakojau apie kraujavimą ir apie per echo pamatytą kažkokį miniatiūrinį darinuką, forume man ne viena rašė, kad neignoruočiau, daryčiau histero prieš ivf, nė vienas gyd. tam nepritarė, nusileidau. Ir ką, du IVF, ir vis tiek teko operuotis, ir po operacijos gavau išvadą, kad tas polipas galėjo trukdyti implantacijai. Aišku, nėra niekada garantijos, bet.. nu nebenoriu kartoti tokių klaidų, man jos kainavo jau virš 20 tūkst ir begalę fizinių ir psichologinių problemų. Ir džiaugiuosi, kad išsityriau, dabar gal tas aspirinas padės, o su tokiais antikūnais būtų sunku tikėtis sėkmės, tai aišku net Treijsui. Kitas dalykas... šiandien kelis kartus net iki žiaugčiojimo kosėjau, o T sakė, kad tai gali fiziškai atmušti embrioniukus. kalbėjau su akupunktūristu, jis šiaip siūlytų nukelti, nes tiki, kad pavyktų mano vyrą dar paremontuoti, jam su insktais tikriausiai negerai, skauda, visą laiką šalta..bet sako, dėl tavo psichologinės būsenos gal geriau nebelaukti, daryk, jei nepavyks, tada ramiai galvosim, ką toliau daryti. lengva pasakyti... tiek jis, tiek T: geriau būtų nukelti, bet gal tu geriau daryk.

O dabar vyras paskambino, kad labai kosėja, pas jį darbe pusė iškritę su gripu. Ką aš žinau, svarbu tai ar nesvarbu.. tiesiog labai bijau dar vienos tokios būsenos. Ir nemanau, kd tai taip jau nenatūralu
BETA, gal aš iš principo esu neurotikė tiesiog

Manau, kad taip.
KEBERIOKŠT, įdomu, pas mane fagocitų labai mažai, gerokai mažiau apatinės normos, Bykova tai įvardijo kaip visų mano ligų priežastį, įgimto imuniteto silpnumą.. BEt nieko nesakė apie Wobenzymą, tiesa, savarankiškai buvau sugalvojus jo pagerti, bet atidaviau vyrui- man nuo jo labai blogai buvo, negalėjau gerti..
NAZARA, na gal ir reikėtų, bet man sunku žiūrėti paprasčiau

gal nemoku... nu neatrodo man čia paprasti dalykai, ir fiziškai man IVF turėjo pasekmių, ir psichologiškai (labai), ir finansiškai.. ir šiaip gyvenime.. dėl dabrų, dėl visko.. nu neišeina man paprastai į tai žiūrėti, per daug tai veikia visą gyvenimą...O dėl laboratorijos - šį kartą ma natsiuntė, o pačių pirmųjų tyrimų taip niekdaa ir negavau.
JOLANTULIA, nežinau dėl kraujavimo, visaip gali būti, reikia pažiūros, tikėkimės, kad šiaip kažkas

o dėl derliaus.. kaip pasakyt, man tai geras užaugo, bet beveik nieko iš jo neliko.. vyro reikalai prasti, man išpunktavo 13 gerų ir apvaisino ICSI, antrą dieną dar tiek ir buvo, o trečią neliko nė vieno gero, T sako, gemnetiniai dalykai, vyriškas faktorius suveikė tikriausiai. Pasakė, kad nėra ką sodinti, pasiūlė bandyti auginti iki blastocistų, jei ažaugs, įsodins. Užaugo dvi, praėjo visus tuos blogumus, buvo visiškai geros. "Prekrasnyje", pasak T. Bet šaldyt nieko neturėjom.
Šarūniuke

, tas mėnuo turbūt nepakeistų nieko, jei sėkmė - ankstyvas
pavasaris 
, na bet vis tiek
Gerai, mergaitės, ačiū visoms, apmąstysiu visus išsakytus argumentus, šiandien jau du kartus persigalvojau

(ir kodėl mano zodiako ženklas - ne Svarstyklės

), pažiūrėsiu, ar vyras nesugripuos, pirmadienį apsispręsim.
Papildyta:Dar STRYGAI neatsakiau, aš nelabai suprantu, ką turi galvoje, klausdama, ar aš psichologiškai pasiruošusi. Kam? Pastojimui, nėštumui? Aš jau 5 metus labai labai pasiruošusi. O IVF.. aš niekada nebūsiu iki galo pasiruošusi turbūt, aną kartą buvau, nes labai labai tikėjau, nes tiek daug kam iš pirmo karto pavyksta. Patyrus nesėkmę aš nebesugebu jai pasiruošti. man rodos, pasiruošiu, logiškai apsvarstau, kas bus, jei nepavyks, ką toliau darysim, i rt. t. , ir t. t., protu ruošiuosi, bet emociškai aš tam niekada nepasiruošiu. Tai tiesiog atsitinka. O dabar visos mano emocijos krypsta į tai, ar mano kūnas pasiruošęs, ar tinkama jo sveikata. Dėl emocijų man jokių klausimų nekyla, aš viskam dėl

pasiruošus. Gal net per daug

ir darbo pasiūlymų atsisakyti pasiruošus, ir bet kokios veiklos, kuri tam kenktų..čia ne klausimas dėl to.