Turbo mamų klubas Nr. 40 (+/- 33),

Žiemos daina

Sūkuriuotom gėlėm, pasiklydusiais paukščiais,
Nepaeinančiais, griūnančiais sniego kalnais
Apsitvėrė žiema, - neįžiūrimais aukščiais,
Nepagaunamais, alpstančiais tonais švelniais.

O eilėraštis gimsta - kaip vėjas - iš nieko
Ir skambėdamas bėga pusnim neramus,
Bet negali daina prasimušti pro sniegą
Ir sugrįžta - kaip vėjas - į savo namus.

Henrikas Radauskas



Mūsų taisyklės (tikėkimės, kad tebegalioja...):
- neklausk mūsų amžiaus, nes mums visoms dabar ir visada 33 ir ne daugiau lotuliukas.gif ;
- mes visos turime po 2007 m. gimusį stebuklą, tačiau tai yra toli gražu ne vienintelis mus vienijantis dalykas drinks_cheers.gif ;
- mes kalbamės apie visiškai viską, įskaitant vaikų užpakaliukus, tolimas šalis, gyvenimo filosofijas, valgių receptus, 'ponių išmislus' ir dar daug, daug apie ką... mirksiukas.gif
- mes gerbiame viena kitą ir stengiamės vengti aštrios kritikos ir radikalių nuomonių, o netyčiom įskaudinę atsiprašome wub.gif .

mūsų albumas

Na kadangi atidariau naują temą, tai pirma ir rašau. Ale pažiūrėjau, kad aną temą užpildėm per pusantrų metų ! Tikėkimės, kad šį kartą 50 puslapį pasieksime greičiau.
Feeling klausei kaip "gydome" Aistį.
rašiau kabutėse, nes niekaip dar iki normalaus gydymo taip ir nenuėjome. Šiuo metu lankom vaiko raids centrą, kur turėtų mums išrašyti "diagnozę". Kokia ji ten bebūtų, bet pas jį vis vien yra autistinio spektro nukrypimas. Kol tai nebuvom įvardinę, tol blaškėmės visur. Žinoma ir dabar to blaškymosi pakanka, bet dabar jau yra šviesa tunelio gale. Prieš tai buvom ir pas ekstrasensus ir pas astrologus ir pas homeopatus, antroposofus psichologus, neurologus, holistus. Ir visi turi savo numonę šiuo klausimu, nei vieno nuomonė nesutampa su kitų ir visi sako, kad jie geriausiai žino, o kiti tai ne. Po tokio blaškymosi ir stogas pavažiuoti gali iš nežinojimo.
Tačiau aš atsitiktinai ( bet turbūt visai neatsitiktinai) internete užsiroviau apie biokorekcijos metodą gydantį autizmą. Ir ten randu atsakymus į visus savo klausimus kodėl ir ką daryti. Skaitau viską jau kokie trys mėnesiai. Vienintelė bėda, kad visi šio metodo žinovai ir specialistai yra Amerikoje ir visas gydymas yra Amerikoje. O Lietuvoje viskas ra akmens amžiuje, niekas nieko nežino, niekas nieko negydo. Jei Amerikoje autizmas jau senai pagydoma liga, tai Lietuvoje jokios pagalbos nėra. Net čia, kai paskaitai ką kalba SM mamos ir pasaulio saituose, tai kaip diena ir naktis skiriasi. Lietuvos mamos laukia pagalbos ir laukia laukia laukia... tuo viskas ir baigiasi. O va Rusijos mamos, nesvarbu kokiame pasaulio krašte gyvenančios arba amerikietės, sako darom, gydom ieškom, mes savo vaikus ištrauksim. Ir ištraukia, o tradiciniai gydytojai gali tik pasakyti įvyko stebūklas arba vaikas išaugo. O kad tas stebuklas įvyktų kiekvienai reikėjo tiek pasiaukoti, tiek išvargti. Kai skaitai, tai per tris, keturis metus visos mamos tampa tikromis medikėmis, šios srities specialistėmis.
Bet pradedant eiti šį kelią reik vedlio. Nes reik kad kas tyrimų rezultatus pakomentuotų, dozes nustatytų ir pan. Amerikiečiai viską daro nuotoliniu būdu, siunti tyrimus į Ameriką, konsultacijas gauni skypu ir pan. Bet taip gerai būtų, jei būtų bent vienas specialistas čia, po ranka...
O šiaip Aistis daro tikrus sebūklus, jis įdomus vaikas. Pvz nemokėjo net filmukų kompe persijungti, turėjai būti šalia ir jam perjunginėti kas kelias minutes. Bet vieną dieną jis išmoko naudotis pele ir tą paičią dieną išmoko žaisti kompiuterinius žaidimus. Ne palaipsniui, o vieną dieną viską iš karto. Lygiai taip pat su angliška abėcėleę. Aistis nekalba, bet moka anglišką abėcėlę ir skaičius. Ir vieną dieną pasiėmė popieriaus lapą ir parašė visą abėcėlę be klaidų. Žodžiu tyliai mokosi, o poto viskas įvyksta tarsi sprogimas. Žodžiu nenuobodžiaujam

Sveikos naujoje temoje Pagaliau atsigavo musu tema

Narajana, sunku jums tikrai, bet yra sviesa tunelio gale, reikia tiketi, kad viskas i gera, tik kantrybes reikia gelezines, o jus ja turite, iveiksite visus sunkumus

Del dantuku taisymo - vedu Urte pas viena saunia gydytoja (klinika yra tam name, kur musu studija), sutaisem tris dantukus ir dar tikriausiai reiks taisyti - maniske nei garso neisleido, pati stebejausi - ji su svetimais yra labai kantri ir gera (tik su mumis kartais ozius rodo ), o gal gydytojos cia nuopelnas As tai sakau, kad negaus nei vieno saldainio, jei dantuku nevalys ir ju netaisys, kazkaip dar imanoma susitarti...

Mergaites, o jus nei viena neleisit vaiku i mokykla siais metais? Jolanka lyg zadejo, idomu kaip jai sekasi?

Gruodė tai pati prašosi pas dantistę. jai dantų valymas ir taisymas tai kažkas toookio
o su Aisčiu laukiam narkozės, bet jau daugiau nei pusę metų praėjo ir jokių žinių. Tik va kol laikėm sužinojau kad narkozė autistams kenkia ir jos negalima daryti. tai net nežinau ką daryti.
ale kai jūs kalbat apie mokyklą arba kad bus jau šešiamečiai tai man taip keista, nes Gruodei kątik suėjo penkeri.
Papildyta:


O kokios kainos pas jūsų stomotologę? Mums irgi reikia eiti, būtų labai patogu prie jūsų.

Narjana, ačiū už naują temą

Manajam irgi ką tik suėjo penkeri, bet auklėtoja visą vasarą mus kalbino leisti į priešmokyklinę grupę, nes pagal tradicinį mokymą(si) jis atitinka šešiamečių lygį, ji yra tos nuomonės, kad jam vis tiek teks per klasę šokti. Bet aš nusprendžiau neleisti, tegul vaikinas pasidžiaugia vaikyste, o tobulėti galima ne tik mokykloje tradiciniais būdais.

Labai supykau ant tos jūsų klinikos Kai per šventes mažiui labai skaudėjo dantį ir reikėjo skubios pagalbos, nuvažiavom į Žalgirį, ten radom eilę turbūt keliom parom į priekį... Tada įlindau į visagalį internetą ir apsidžiaugiau radusi kelias klinikas, pasiskelbusias, jog dirba ir savaitgaliais. Puoliau skambinti, telefono niekas nekelia, susirašiau adresus ir pirmyn... viena iš jų ir buvo tavo minima. Aišku, kad nedirbo. Tai kokio velnio žmones apgaudinėti. Daviau sau žodį, kad į tokią nei kojos nekelsiu... nes taip pikta, kai varai su viltimi per visą miestą ir pasijauti eilinį kartą apmulkintas
Apie mokyklą. Niekada šešiamečio (nekalbu apie tuos, kur link septynių) į mokyklą neleisčiau.

tuo labiau, kad maniškis (Narjanos ir jannos) ir taip pradės eiti dar būdami šešerių pagal kalendorinius metus

Buvau parašiusi, kad pedagogai paprastai savo vaikų į mokyklą anksti neleidžia, bet kažkodėl pagalvojau, kad gal flesi, auginanti tokį genijų, paprieštaraus ir tą paskutinį sakinį ištryniau. O kadangi žinutė buvo rašoma su pertrauka, tai tavosios gi dar nemačiau...išsiuntusi ir pamačiusi tavąją, ėmiau kvatotis, gi nebūčiau apsirikusi Pas mus mokykloje mokėsi nemažai mokytojų vaikų, bet nei vieno šešiamečio. Draugės vaikas irgi pats ėmė skaityti nuo 4, gabus imlus, gimęs kovo mėn. Leido tik 7 su puse.

Flesikai, nepilk druskos ant zaizdos Iki mokyklos dar visi kalendoriniai metai neskaiciuojant siu,o as JAU panikuoju
Ypac kai matau jau dabar, darzelineje grupeje, ryskius skirtumus tarp vaiku (turiu omeny saviske ir kitus).

Registruojuos
Buckis Narajanai uz naujaja tema.

Tiesa, labai ačiū visoms už patarimus ir rūpestį dėl dantukų. Užsirašėm sausio galui su sedacija. Eisim ten, kur anksčiau su sedacija taisėm. Rizikuosim. Kažko labai nemalonaus iš ten neprisimena, nors antras kartas jau toks gerokai sunkesnis buvo. Ten rodo filmukus, kol taiso.

greičiausiai todėl, kad pažįstu mokyklą iš vidaus. O gabumai (dėl jo ypatingų - labai abejoju) - niekur nedingsta.
Mano vaikinukas yra eilinis vaikas


1. ramiai tiktai
2. kuria prasme? tavoji lenkia bendraamžius? Vaikai visada buvo skirtingi, taigi nieko naujo šiems laikams. Tačiau gerų mokytojų, kurie pastebėtų vaiko asmeninę raidą, o ne lygintų vaiką su vaiku - mažokoka.

Mokiau keturis metus vieną autistą. Pirmus metus labai mažai kalbėjo, tik lingavo, už ausų užsiėmęs, nes siaubingai erzino bet koks garsas, antrus metus ėmė kalbėti, bet ne tik lietuviškai, o ir angliškai, nors tos kalbos niekada niekur nesimokė. Bet kaip vėliau išsiaiškinom, tai mama vis cartoon kanalą įjungdavo, kad ramybę namie turėtų Ketvirtais metais jokių adaptuotų programų jam nebereikėjo, nors namie niekas su juo neužsiimdavo. Kažkaip mokytoja rado kontaktą su juo, nors ir pačios sveikata per tuos 4 metus gerokai pašlijo. Aš su juo, aišku, rečiau mačiausi, bet ir dabar dar dažnai apie jį pagalvoju, labai rūpi kaip jam sekasi, bet jokios informacijos neturim.
Bet taviškis visai kitoks, jis koordinuotas, guvus, matosi kažkiek ir emocijų Nustebins dar daug kuo.