Esu su buvusios drauges buvusiu vaikinu...

Turejau labai gera drauge nuo pat vaikystes, kartu mokemes vienoj klasej, kartu uzaugome,buvo ir pykciu, bet vistiek islikome kaip seses (po mano tevelio mirties ypac buvome suartejusios, ji mane lb palaike)..
Pries 2 metus isejo tokia stuacija, kad ji issiskyre su savo ilgameciu draugu (draugavo 7 metus), panasiu metu mes irgi su ja buvome smarkiai susipykusios. Su jos vaikinu sutareme gan neblogai kaip draugai, tad kazkaip gavosi kad mes ir toliau pabendraudavome.. ir kazkaip isejo, kad pamazu pradejome arteti.. Manoji drauge su manim nerode jokio noro taikytis, tad ir leidau sau pamazu isimyleti jos eks... tiesa drauge norejo taikytis dar su juo, bet jis jau nebenorejo, nes buvo isiziurejes mane.. ir taip pamazu, po truputi..mes tapome pora.. buvo visokiu minciu pas mane, ir kad labai nederamai elgiuosi ir kad reikia liautis, taciau aistra ir isimylejimas man aptemde prota ir padare savo...

praejo 2metai. su tuo vaikinu rimtai draugaujame, jau kartu ir gyvename nuomuojamame bute. su ta drauge nebendraujame jau 2metus, ir kadangi gyvenu didmiestyje net neteko per ta laika jos susitikti. kuo toliau tuo labiau pas mane atbunda sazine, kuri buvo uzmigusi anksciau. atrodo, kad tik dabar ateinu i prota, kad o dieve ka as padariau.. ir nezinau kas man yra, bet man taip skaudu.. jauciuosi ja labai isdavusi, apgavusi, sugadinusi jai gyvenima.. juk jei ne as tai vaikinas tikrai butu su ja susitikes.. zinau kad ji manes dabar labai nekencia, niekina, o as vat jai jauciu seseriska meile, ir kuo toliau tuo labiau save grauziu, kad visgi pasielgiau taip, o ne kitaip...

nebezinau kas man darosi, ir kaip ta sazine nuraminti.. galvoju apie ja kas diena, ir taip negera.. vis atsimenu kaip mes bendraudavome, kokios buvom artimos, kaip dalindavomes dziaugsmais ir vargais,kaip man truksta jos salia kaip sesers.. ir tuo paciu jauciuosi tokia bloga, tokia kale...

O kaip santykiai su draugu? Gal juose kas pasikeite, kad sazine pradejo busti? Ar siaip kas nutiko, kad pradejo trukti artimo zmogaus?
Del to, kad vaikinas tikrai butu su ja susitaikes garantuoti niekas negali. Jei taip rupi, paklauskit draugo. O jei rupi drauge, susisiekit ir pakalbekit, blogiau kazin ar bus.

Susiraskit ja per facebooka ar pazistamus. Pabendraukit. Nesakykit iskart, kad as su tavo exu draugauju, pradzioj svelniai issiaiskinkit situacija, paklauskit, kaip ji gyvena, kaip jai sekasi, pasakykite, kad blogai jauciates, jog susipykot, vis tik draugavot kaip seses... Praejo tiek laiko, tikiu, kad ir tai draugei nuoskaudos praejo, gal ir ji laukia pirmo zingsnelio... O gal suzinosit, jog jau istekejusi ir turi pora vaiku

Znot, nei jus cia kalta, nei ka: vyras tai suauges, ne o suo jusu pekinukas, kad svilptelejo-ir nubego pas seimininka. Jis pats sprendzia-ar buti su jumis, ar grizti pas ja. Ir jei nusprende pasirinkti jus-kokios gali buti sazines grauzastys? Nei ten santuokos buvo, nei vaikai tevo laukia, buvo draugai, netiko vienas kitam-ir issiskyre. Kaip sakau, kas zino, gal siai dienai ji jau zenota ir su vaikais.

santykiai su draugu geri, mylime vienas kita, kolkas viskas gerai, taciau vistiek kai praejo tas aklas isimylejimas, siek tiek nukrito roziniai akiniai, tada pagalvojau..nors ir nuo pat pradziu pagalvodavau, taciau db ypac jauciu ta grauzati... siaip draugiu tikrai geru nera pas mane, tik siaip pazistamos, o vat ja laikiau kaip sese, ir jauciuosi ja isdavusi..
Papildyta:

as ja turiu facebooke, viska zinau apie ja kaip gyvena, kaip kas..kadangi vaikino draugai visdar yra su ja draugai, tad ir as viska zinau.. zinau, jog iki dabar yra vienisa, zinau kad ji manes nekencia, kad galvoja, jog jos vaikina specialiai nuviliojau, kad netgi jau tai planavau kai jie draugavo, laiko mane isdavike, yra sakiusi kad esu gudri lape, veidmaine ir t.t. ir pan. Siaip jos ego yra labai didelis, tad su ja meginti susisiekti ar pan butu beprasmiska, na ka as jai pasacyciau.. beje ji zino, kad esu su jos eksu(tik galbut visko iki galo nezino kaip kas)

atrodo gyvenciau sau toliau ir viskas, bet neiseina kazkaip. atrodo fb pamatau ar nuotrauku nauju prisikelus ji ar pan, ir taip sirdi suspaudzia..nes neturiu as geriausios drauges, o kai turejau pati ja praradau.. nenoriu jaustis taip, bet kitaip neiseina...
tiesiog norejau issipasakoti..

Tada, kaip Sena pazistama rase - susirask ja ir bandyk bendrauti. Net jei ji ir turi kazkokiu nuoskaudu, galima bandyt issiaiskinti. Pradedant nuo to del ko pirmiausia ir susipykot, o ta klausima isprendus galima irdel viso kito aiskintis. Priklausomai nuo jos ir draugo, gali vistiek nebut normalaus bendravimo, bet zinau atveju, kai buna zmones susikeite antrosiom pusem ir labai graziai bendrauja :
O siaip labai idomu kaip per 2 metus galima jokio kontakto neturet su zmogum, kuris tau buvo toks artimas? Cia is jusu abieju puses. Vistiek jei kartu augot, tai ir seimos pazistamos, tevai, seneliai, pusbroliai, pusseseres, bendri draugai...... Mineta, kad ji niekina ar cia zinomas faktas ar kaltes jausmas kuzda, kad taip yra? Gal istorija turi daugiau detaliu del ko tie susipykimai, ka viena apie kita zinote, ka galvojate?

Hm, sažinė ir kaltė iš niekur nekyla. Jie kyla tada kai pasielgiam blogai. Tad ką tokio blogo tu padarei? Istorija apie judviejų meilę, tarsi labai nekalta, lyg ir netyčia, lyg ir taip savaime gavosi, taip nebūna.. Labai keistas dalykas, nes yra ryšys tarp to kada tu su draugės vaikinu suartėjai, ir kaip dabar tu jautiesi. Judu susidraugavot artimiau tuomet, kai tiek tu , tiek ir jos draugas su ja buvot susipykę, jei teisingai suprantu. iš to, kad tavo draugė nerodė noro taikytis su tavimi, o tu ,kaip suprantu, rodei, galima spręsti, kad tau turėjo likti nuoskauda dėl jos tokio elgesio. Ar nebuvo tau noro ją įskaudinti?

"atrodo, kad tik dabar ateinu i prota, kad o dieve ka as padariau.. ir nezinau kas man yra, bet man taip skaudu.. jauciuosi ja labai isdavusi, apgavusi, sugadinusi jai gyvenima.. juk jei ne as tai vaikinas tikrai butu su ja susitikes.." . rašai, kad jei ne tu, tas vaikinas būtų pas ją grįžęs, tad ką tu padarei tokio, kad jis pas ją negrįžo? Pasitengei, kad tave įsimylėtų? O anksčiau slaptai nepavydėjai draugei jos vaikino? Nebuvo jis tau patrauklus dar būnant visiems draugais?

Žinai kaip sakoma, ant svetimos laimės savo nesukursi, ir jei tu ,kad ir nesąmoningai, prisidėjai prie savo draugės nelaimės, tai kaip manai, artą laimę tu susikursi? Gal giliai širdyje jauti, kad viskas turėjo būti kitaip, kad tas vaikinas turėjo būti jos laimė, ne tavo ? Gal ne be priežasties jautiesi esanti kalė?

Tiesiog klausimai pamąstymui. Švari sąžinė žmogui būtina, norint gyventi laimingai, nejaučiant kaltės priekaištų, o kad ji tokia būtų reikia ištaisyti klaidas, ir gauti atleidimą tų, kuriuos įskaudinai, arba sulaukti pelnytos bausmės už tai kaip pasielgiai, iš kitų ar iš savęs.

o ka cia galima dabar padaryt? vaikina atgal pagrazint?

Tai jeigu su drauges exu pradejot draugaut tik tada, kai jusu bendravimas su drauge jau buvo nutrukes ir jus ta drauge tada bandet susigrazint, bet ji nenorejo, tai del ko dabar ta sazines grauzatis? Ar jauciat, kad tuomet visgi galejot kazka daugiau del tos jusu draugystes padaryt, bet nepadaret?

Pirma ką galėčiau pasakyti - nebūkit tokia tikra, kad jei ne jūs draugė ir jūsų vaikinas būtų kartu. Žinau ne vieną atvejį, kai ilgai draugavo, skyrėsi, taikėsi, ir vistiek galiausiai išsiskyrė. Kodėl? O todėl, kad žmonės šiaip sau nesiskiria. Tiesiog kai kartu praleidžiama daug laiko, po išsiskyrimo aprimus jausmams atrodo kad kvailai pasielgiau, poto susitaikoma, ir vėl iškyla tos pačios problemos ir suvokiama kad visgi nereikėjo taikytis.

Antra - pabandykit visgi su ja susitikti ir viską išsiaiškinti. Jei ir nesusitaikysit, manau tikrai ramiau pasidarys.

O trečia - vaikinas gi ne koks šuo. Jis irgi priima sprendimus. Ir jo sprendimas buvo būti kartu su jumis.

Kilo man dabar tokia mintis, gal cia daugiau istorijos dalyviu yra? Jei vaikino draugai dar tebera jos draugai, tai negi nieks nepasako, kad judu pradejot draugaut veliau? Kad nesusimetet vos tik jiedu issiskyre? Ar cia niekas nesikisa, visi tyli ausis suglaude? Ir kaip vaikinas reaguoja i ta neapykanta? Juk jis tai zino kaip judvieju santykiai issivyste. Gal isties jis buvo tamsta nuo seniau nusiziurejes? Ir labai idomu del ko tokios artimos drauges susipyko?

Jums ne sazine reikia ramint, o uzsiimt kuom nors, turbut nei dirbat, nei mokotes, arba sesija baiges. Neturit ka veikt. Neisizeiskit, sakau taip, nes ir man taip buna, neturi veiklos= ieskai problemu lygioj vietoj. Kas buvo prazuvo, santuokos nebuvo, vaiku nebuvo. Susiras ji kita, nesukit sau galvos, o jai rasyt isvis nesamone, nu susiraskit darba ar ka (jei dirbat, tai dar po darbo sportuot eikit) ir gyvenkit savo gyvenima, o ne buvusios drauges.

Nieko gyvenime nebuna be priezasties. Jei taip nutiko, kad jusu draugas pasirinko buti su jumis, o ne su buvusia drauge , vadinas taip ir turejo buti. Kam dabar lauzyti galva ir mastyti, kas butu buve, jei jus nebutumet viens kito isiziureje. Kaip jau kazkas minejo, nelindot i seima, neisardet santuokos nei draugystes. Ivyko tai, kas turejo ivykti ir svarbiausia tai akd jus dabar laimingi, kad ir kaip skaudu butu netekti drauges, bet kartais taip jau gyvenime buna, kazka prarandi, kazka atrandi. Gyvenkit savo gyvenima , o gal kada pavyks ir su drauge issiaiskinti.