Kačiukas su dokumentais ar be jų?

Nu tai čia ne veisėjas, čia paprastas daugintojas prisidengiantis veisėjo ''kauke''. Fuj, ant laužo tokius. Nežiūri kačiuko gerovės, ale tik, kad piniginė pašiltėtų keliais šimtais ar tūkstančiais... Košmaras... Net jei tai būtų ir daugintojų pinklės, kad pažadėjo kastruot / sterilizuot ir sutartis buvo, tai vis tiek veisėjas kaltas, kad nesikreipia į teismą ir tų daugintojų nesugaudo... Juk ne taip ir sunku skelbiu portale atrasti savo kačiukus, nes colourpointus prieš kokius metus Lietuvoje veisė tik du veislynai, šiuo metu atsirado ir trečias. Bet trečią atmeskim, nes tik nesenai katę įsigijo pointę veisimui, lieka tik mano veislynas ir tas kitas. Aš už save garantuoju, Lietuvoje nei vien pointo nepardaviau, nei namams, nei veisimui, o už tą kitą veislyną irgi garantuoju, nes vados yra registruotos ir jie tikrai nepasišiukšlino, su niekuo, net gi patys pirmą vadą kergė su dokumentuotu pointu, kuris buvo išveistas Veršvos Britukai *LT veislyne. Tai kaip tada jie atsirado? Tie dokumentuoti ir laisvai daugintojams prieinami pointai? Spėju, kad iš dar ankstesnių veislynų, kadangi maniškis buvo dešimtais įregistruotas, tas kitas devintais metais berots, o dabartinis trečias - vienuoliktais metais. Tik esmė, kad tie ankstesni veislynai nebuvo specializuoti į pointų veisimą, greičiausiai turėjo kokius solidus, kurie turėjo point geną, bet vadoje gimė pointas bent vienas ir galvojo, nu kam čia reikia man tokio, parduosiu - tai va pardavė gal ant ''žodžio'', kad kastruos, o daugintojams tik to ir tereikėjo. Kitiems irgi įsireikė katės, pardavė dar vienas veislynas, kuriam ''netyčia'' pointas gimė ant to pačio ''žodžio''. Tai kas kaltas šitoje situacijoje, aišku, kad tie ankstesni veislynai, kurie laisva ranka ir išdalino tuos pointukus... Būtų su sutartimis viską pasirašę, bent jau būtų galėję į teismus kreiptis, o net jei ir pasirašė, tai vis tiek jie kalti, kad neduoda į teismą šitų daugintojų... Reiškias viską numoja ranka ir gal šiuo metu net nebeužsiima veisimu... Tragedija kažkokia... Skaudu žiūrėti man į tai, ne dėl to, kad bijočiau konkurentų, ko man bijoti, aš ir taip visus parduoti sugebu, bet baisu žiūrėti, nu rašo abu tėvai su dokais, nu tai po velnių, dasimesk štuką litų ir bus tau tie kačiukai su dokais, skiepais, čipais, pasais... Kodėl turint dokumentuotą gyvūną, vis tiek kyla ranka daryti bedokumenčius... Nes taip paprasčiau? Tiesa. Nes tai pigiau? Tiesa. Bet iš kitos pusės, jeigu padarytų tuos kačiukus su dokais, taigi ir pardavinėti galėtų už tą kainą, kaip su dokais... Tik skirtumas, kad gaus ''tas ant to išėjo'', o iš dauginimo ''nu dar keli šimtai į kišenę įsimetė''... Nežinau, tie lietuviai, pagatavi iš bet ko pinigus daryti, net iš gyvybių, kad tik gautų tuos kelis šimtus daugiau. Ir kas nuo tų kelių šimtų, nuėjai tris kart į parduotuvę, nupirkai šeimai valgyt ir neliko... Ot tai uždirbo daug... Visai nematau čia jokio veisėjiško supratimo ir meilės katėms, jokios.

Atsiprašau, kad karčiuojuosi, bet skaudu pasižiūrėjus į tą skelbimą......

Nežiūrint į tai veisėjas legalus, priklausantis klubui, retkarčiais su katėmis apsilankantis parodoje... O kaip tam pirkėjui atskirti kas yra kas. Gerai jei tu verdi šioje virtuvėje ir žinai kaip atskirti grūdus nuo pelų, o žaliam žmogui kur dėtis?

Tai šitoje vietoje pirkėjas lieka mažiausiai kaltas, t.y. daugintojas, jis pasirinko pirkti pointą iš veislyno su pasižadėjimu kastruoti. Aišku, jis to nedarė ir vuolia, daro su katinu ką nori, kergia su kuo nori, pelnosi kiek nori. Bet kalčiausias tas veisėjas, kuris pardavė be sutarties, nes žodžio retas kuris laikaisi šiais laikais. O kaip minėjau, net jei sutartis ir buvo, tai kodėl gi veisėjas taip tingi kreiptis į teismą ir gerai patampyti už ausų tą, kuris daugina jo išveistą gyvūną? Aš sau niekada to neleisčiau. Jei sužinočiau, kad mano kačiuką uždaugino, o sutartis juk pasirašyta, tai tikrai, geriau duoną grauščiau, bet netingėčiau po teismus terliūzintis. Ok, vienam teismui bus juokinga, kitam nebus, eičiau tol, kol pasiekčiau savo. Tik tokie veisėjai dar verti pagarbos, kurie bent jau stengiasi iš tokios situacijos atgauti savo veistą gyvūną, o ne tokie, kur pardavė ir šventai tiki, ''ai, gal nedaugins, o jei uždaugins, tai čia ne mano''... Nu čia ne veisėjas mano akimis, jam reiškias dalambački bus dauginamas, ar ne, tai načert dar tada dengtis veisėju vardu, kai ir pats esi toks, kaip daugintojas?

Šitas ko gero...
"Mama su dokumentais, кačiukų tėvas ČERČIL Lietuvos čempionas."
Pirmiausia reik pažiūrėt kokie tie dokai. Patys gi žinot - pas daugintojus kilmės dokai - elementari skiepų knygelė. Plius dar tai, kad nuo kada yra titulas "Lietuvos čempionas"

Tas pats... Katė man atrodo bus iš Viktė *LT veislyno, nes Bubastėje yra viena šoko pointė registruota tokiu veislyno vardu, bet niekada parodose nemačiau ir veislyno puslapio irgi niekur nerandu. O katinai yra du lilac pointai ant svieto, be mūsų veisėjų katinų, bet aš niekaip jų neatskiriu iš tų vardų, nes dokumentiniai kitokie, o namų dar kitokie. Žinau, kad yra tas Pliušis, kur tipo LT čempionas ir kergia su bet kuo jį, bet nežinau iš kokio jis skaitosi veislyno, kad dokus turi. Dar yra Akmenukas Veršvos Britukai *LT, man rodosi jis ir yra Čerčilis...

dažniausiai jų dokumentas yra skiepų knygelė, o nieko nesuprantančiam pirkėjui to užtenka arba dažniausiai visai nedrysta dokumentų papršyt parodyti, nes žmonės pas mus kuklūs
O šiaip nebūtinai lt pirkti, gali ir iš kaimynų atsivežti ir nepamiršk dar LKMK-ą kurio ale veisėjai bet kam ir bet kaip parduoda

Nu jo, LKMK jau buvau pamiršusi... Kad sakykim, parašai jiems laišką, kad parodykit dokus, tai nieko neatrašo, arba atrašo, atvažiuokit gyvai ir parodysim ir t.t. Nu ***, būčiau dabar Vilniuje, nu tikrai paskambinčiau ir apsimesčiau pirkėja, sakyčiau parodykite tėvų dokus ir t.t. Aišku, sakytų tėvo neturim, gi tėvas ne su mūsų kate gyvena, o motinos irgi labai įdomu būtų pamatyti... Net ir nuvykus į vietą, vis tiek nepasakys visos tiesos, nes neturės tėvo dokų...

Tai ten ne mano kačiukai - tai aš jums ir neargumentuosiu, kodėl taip yra.
Tačiau - žmogus elgiasi visada argumentuotai, tiesiog jo argumentai gali būti svarbus jam, taciau nereiksminti Jums

Tyčiotis iš gyvūnų ir juos kankinti draudžia ne sutartis, o dar aukštesnio lygio "dokumentai". Tai Jei man pirkėjas pirkdamas sakytų, kad jis nusipirks ir kankins - aš irgi neparduočiau. Ir jei ką - turėčiau argumentų teisme.
Bet jei mano argumentai būtų tokie subjektyvus: iš konteksto supratau, kad tai blogas žmogus - tai čia labai tokie minkšti argumentai :-)



Na žiūrėkite. Viena yra galiojantis įstatymas, ir visai kas kita - teisminė praktika. Pas mus dar nebrandi rinka. Tarkime vakaruose yra normalu piknaudžiauti pardavėjo pasitikėjimu. Nueini, nusiperki filmavimo kamerą, pafilmuoji krikštynas, pirmadienį gražini, sakau kad nepatogi rankena. Pardavėjas gražina pinigus. Žinoma, patiria jis nuostolius: parduoda jau kaip padėvėtą, nes ir pakuotė praplėšta ir t.t. Bet trumpalaikis nuostolis yra mažesnė blogybė nei kova su savo klientu. Kartu - pas juos ir vartotojus ginančios organizacijos turi didesnius raumenis, nei kad pas mus.
Yra šalių, kur galima gražinti net prabangius rūbus. Net gal ne įstatymo pagrindu, bet rinkos įpročiu. Pas mus to nėra, ir dar sunku tikėtis, kad kada nors bus....

Dabar pagal jūsų komentarą. Atsisakau parduoti . Atsisakote kada? Kai jau pardavėte? Kai jau pasakėte, ok, rezervuotas, avansą reikia sumoketi per savaitę. Ar atsisakote parduoti tik pačių derybų metu? Čia niuansai, bet jie žiauriai svarbūs.
Noriu pasikartoti, kad antspaudo arba parašo ant popierinės sutarties nebuvimas - ta dar nefaktas, kad sandėris neįvyko. Yra ir tokia savoka žodinė sutartis . Tai jei derybų pradžioje nebuvo kalbos, kad sandėris laikomas tik pasirašius popierinę sutartį, jei klientui raštu ar žodžiu jau patvrtinote, kad sandėris įvyko, kačiukas jūsų - tada viena. O jei paėmėte avansą - tai viskas, jau pardavėte. Avansas - geležinis to įrodymas.

Jei po sandėrio atlikimo nusprendžiate sutartį anuliuoti - o paėmus avansą ir persigalvojus - tai ir yra vienašališkas sutarties nutraukimas- jums gresia netesybos, bauda ir t.t.

Jūsų sutartyse (jūsų plačiaja prasme, kelių LT veisėjų) mačiau punktą, kur numatytos baudos pirkėjui, jei jis nutraukia sutarti. Tai yra - jei jis, sumokėjes avansa persigalvoją, kaip baudą jus nusirašote jo avansą. Tai esu tikras kad teismas tokiu atveju - pripažintų teisinga atitinkama bauda ir jums. Jei jus paėmete avansą, pasinaudojote jo pinigais bet po visko nusprendėte jam neparduoti - tai pirma turėtumetė grazinti jam avansą, tada už tą periodą naudotus jo pinigus sumokėti delspinigius (bet čia gautusi kapeikos), ir kartu avanso dydžio baudą sumokėtumėte. Ir tai būtų sažininga. Kuo rizikuoja viena puse, tuo turi rizikuoti ir kita.
Papildomai, jei normalus advokatas - pirkėjas gali prisiteisti ir kitas savo, dokumentais pagrystas islaidas. Tarkime - per sandėrio galiojimo laiką jis susipirko kraitelę, dar kazkokių išlaidų patyrė būtent susijusiu su tuo katinu. Va ir šitas sumas gali priteisiti atlyginti jums.

Bet vel pasikartosiu - viskas priklauso nuo advokato ir dar daugiau nuo teisėjo kompetencijos. Seno sukirpimo teisėjas turi geležines savo pozicijas, ir visos "naujovės" ji pasiekia sudėtingai :-).
Teko domėtis vienos skundu portalo teismine praktika. Tai net pateikus precedentų sarašą - dalis teisėjų jais nesivadovauja, o masto "tarybiškai". Na bet čia ne apie tai.


Na čia vėl. Jei aš būčiau veisėjas - aš mėginčiau save saugoti kitaip. Jei PET kastrato kaina būtų 1000, tai sutartyje aš pateikčiau ir nekastrato kainą. Ir ji būtų labai labai didelė. Tarkime 20.000. SUtartyje būtų pirkėjo isipareigojimas iki xx termino kastruoti. Nekastravus arba nepateikus kastravimo akto (ar kokio kito vet. dokumento), būtų laikoma kad katinas naudojamas kaip nekastratas, todėl klientui atsirastų prievole sumokėti kainos skirtumą.

Na o įvykus sandėriui, paėmus avansą, ir pries kačiuko atidavimą tiesiog persigalvoti - tai taip negalima. Ir sutartyje tokios salygos būti negalėtų. Tiksliau būti galėtų, tačiau teismė ji lengvai griūtų. Tai kaip gerai būtų tokiomis sutartimis prekiauti.

Pardavinėju sau auksinius kačiukus, kurių net neturiu. Susirenku milijonus avansų, ir kai reikia duoti kaciuką - tai tik pinigus atgal ant akių numetu - viso gero, turiu teisę nekomentuoti. O tuos pinigus tik kitame versle suku, paskolas dalinu ir t.t.
Uz tai turėtų gresti tokia pat sankcija kaip ir kitai pusei ž avanso dydzio bauda. Plius - delspinigiai/procentai uz pinigų naudojimo perioda.

Na, bet jūs šia tema daug argumentavote ir diskutavote ne apie savo kačiukus, tai čia irgi ne jūsų, galite irgi parašyti, nu kodėl žmonės taip daro, tikiu, kad jūs tai jau surasite galimų ''argumentų''. Gal ir man tada bus suvokiama labiau...

Na aš kaip ir rašiau: galima stovėti ir vienoje ir kitoje pusėje. Tiek ten tiek ten - galima rasti daug reikšmingų argumentų.
Tai, kad aš stoviu "dokumentinių pusėje" - aš niekada neslėpiau. Ir kas norėjo matė, kad pats pirkau su dokumentais.
Tiesiog tam kad diskusija vyktų, kad nebūtų į vienus vartus - aš va ir pasirinkau veisėjams oponuojančią pusę.

Kaip pati sakote - yra ve veislynų, kurie parduoda su teise kergti - na pravo ir na levo.
Taip kad - ne visi veisėjai šventi, ir ne visi vadovaujasi "veislės gerinimo ir išlaikymo" politikos. Kitiems babkės kišenėje - va ir visas tikslas.

Juk iš kur tie daugintojai gauna tas kates? Tik iš viesėjų.

Aš čia buvau linką į kitą temą imetes. Tai ten paskaičius - irgi labai idomus paveikslas nusitapo. Dabar jau "patyrę" veisėjai, nusipirko ten kokią katę, jau laukiasi vados, o dar tik klausinėja, kaip su tais dokumentais bus, kaip i klubą istoti ir t..
Tai - iš kur jie kas kilmingas kates gavo? Nepavogė gi... Kazkas jiems pardavė... Ir kergimo dokumentus pateikia klubui jau po visko... Kazkas ir kaciukus megino parduoti dar neaktuotus, tipo veliau galima suaktuoti....

Sutinku, visko išmokstama.... Bet... Tai ta pirma vada, kai ja prekiavo - jie jau buvo perkami kaip iš solidaus veislyno, ar kaip iš eilinio daugintojo? Suprantu, dabar tai keli metai praėjo.... Ir gal tas veislynas tikrai pasitempė, gal tikrai jau elitiniu tapo... Bet pradžia - na buvo nelabai....

Taip kad - nereikia braukti storo bruksnio tarp veislyno ir daugintojo.... Nes čia slidu.

Kažkodėl niekas labai garsiai nekalba, bet aš į pirmą planą iškelčiau veislyno stažą. Kuo daugiau laiko užsiima tuo jis ir patikimesnis. O pirkti iš veislyno, kuriam 10 dienų - tai ką aš žinau, toks jis ten ir veislynas

Ne ne, aš nesakiau tyčiotis. Sakiau nenoras laikytis sutarties, nes katinas tampa pirkėjo nuosavybė.O kai tampa nuosavybe, jis jaučiasi turys teisę katiną perparduoti tretiesiems asmenims, kergti su kaimynų kate ir t.t. Nes tai jo daiktas, už kurį sumokėjo babkes. Aš apie tai. Ar tai minkšti argumentai? Aš remuosi tuo, kad žmogus nesilaikys nei žodinės, nei raštiškos sutarties. Va ir neparduodu jam. Teismas juk neužprieštaraus mano sprendimo ir neprivers parduoti



Tarkim abiem atvejais. Prieš gaunant rezervą. Niekas man neįrodys, kad negaliu apsigalvoti parduoti ar ne? Na atsisakymo parduoti priežasčių gali būti gana daug. Ir antru atveju. Kai katinas rezervuotas. Juk sutartyje šiuo klausimu ir yra numatyti punktai apsaugant pardavėja, nuo pirkėjo apsigalvojimo pirkti. Kai apsigalvoja pirkėjas, jam rezervo suma negražinama. Ir punktas apsaugantis pirkėją, kai pardavėjas apsigalvoja parduoti. Pirkėjui tokiu atveju gražinama rezervo suma, plius delspinigiai ar baudos, kaip jūs vadinate.

Tai yra normalu. Užtai ir klausiu, ar gali mane priversti parduoti, jei aš atsisakymo atveju įvydau atsakomybės punktus? Juk ne?


Tai viskas sutartyse ir yra, tik veisimo kaina nėra įvardinta, kai parduodi namams. Tą salyga egzstuoja