Todėl nukopinau iš vieno daugiausiai pasiekusių šunų veislyno. Tekstas iš jų svetainės:
1. Pirmasis faktorius - šuniuko kokybė, klasė. Visi suaugę šunys skirstomi į tris klases - pet klasė (laikymui namuose), breed klasė (šunys veisimui) ir show klasė (parodoms ir veisimui). Vienoje vadoje gali pasitaikyti visų trijų klasių šuniukai, o gali būti ir vien pet klasės gyvūnai. Breed klasės šuniukai gimsta retai, o show klasės - dar rečiau, kartais tik vienoje iš keleto vadų. Būna dar ir veislės brokas, bet ir tokie šuniukai kainuoja pinigus, nes jei jie auginami ir rūpinamasi taip pat, kaip ir show klasės šuniukais, bei kilę iš tų pačių tėvų. Veislės brokas - tai šunys, neatitikantys veislės standartų, turintys diskvalifikuojančių ydų - pvz. netaisyklingas sąkandis, standarto neatitinkanti spalva, kriptorchizmas. Tokie šuniukai parduodami pigiau su sąlyga, jog jie niekada nebus kergiami, parodose dalyvauti jie taip pat negali, jų kilmės dokumentuose paprastai yra įrašas apie tai. Pet klasės šuniukai gali ir neturėti diskvalifuojančių ydų, bet anatomiškai yra mažiau perspektyvūs ar turi nedidelių nukrypimų nuo standarto (proporcijos, galvos forma, pigmentacija, kojų ilgis ir pan.), todėl veisimui ir parodoms taip pat nėra perspektyvūs.
Ir žodis brokas kaulų nelaužo, ir apie klases sažiningai rašo...
O jus, kačių veisėjai: jus gal ir į tualetą neeinate? Ir ne vaikštote o tiesiog levituojate?
