Grindinis šildymas 2

tas aisku, kad grindys siltesnes bus, bet jei palaikyt oro 20C, tai grindys bus apie 22C-23C. Kas mano asmenine nuomone, yra saltos grindys ir grindininis sildymas praranda savo pagrindini pliusa.

Susidėkite fabrike vaškuotas parketlentes ir grindys iškart atrodys šiltesnės prie tos pačios temperatūros.
Pvz BOEN per naktį palikta išpilta kava ar vynas neįsigeria į jų gamykliškai vaškuotą paviršių ir yra nuvaloma, panašiai kaip nuo lako.
Plytelės gal ir gali suteikti šaltumo pojūtį prie +23C, todėl vonioje palaiko šiltesnes grindis. Bet net ir vonios kambariui yra medinių grindų variantų.

Galima dalį grindų uždengti kilimu, tokiu atveju likusi atidengta dalis grindų paviršiaus stipriau įkais jeigu jums tai malonu.

Gal vis tik pagrindinis pliusas yra ne šiltumo pojūtis, bet beveik idealiai vertikaliame pjūvyje paskirstyta temperatūra?
Mažų energijos sanaudų pastatui tai galima pasiekti ne tik šildomomis grindimis, todėl grindinis nėra pats geriausias sprendimas.

[quote=mintas,2013 07 01, 10:14]
Paprastai iš vidaus nerekomenduojama šiltinti, bet šiuo atveju, tai visai įmanomas ir pakankamai gražiai turėsiantis atrodyti U-Werte šiltinimo būdas.

O kodel nerekomenduojama? Tikimybe pelesiui isiveisti,ar pinigu ismetimas I bala be jokios naudos?

Šiltinant iš vidaus, kai šiltinamos gyvenamos patalpos, pirmiausiai šaltis į patalpą vis tiek papuls per konstrukcijas, neįmanoma pilnai apsišiltinti nepaliekant neapšiltintų plotų, todėl ir teigiama, kad šiltinant iš išorės galima pasiekti geresnių rezultatų.

Antras dalykas, iš vidinės gyvenamų patalpų pusės apšiltinus sienas, lauko sienų temperatūra nukristų ir per apšiltinimo sluoksnį sieną pasiekusiame ore esanti drėgmė kondensuotųsi ant sienų, sienos šlaptų atsirastų pelėsis.

Konkrečiu atveju, kai rūsio lubos šiltinamos iš vidaus, pasiekiamas rezultatas, tarsi šiltesnės gyvenamos patalpos apšiltintos iš išorės, nes rūsio lubos žiūrint iš šiltesnių gyvenamų patalpų, yra išorinė grindų pusė. Vis tik liks rūsio sienos, per kurias šaltis galės keliauti aukštyn, bet mano manymu, tai vis tiek neblogas variantas.

Apie kokį idealumą šnekate? Grindinis turi tą pačia idą kaip ir radiatoriai: jei patalpą yra kiek aukštesnė - šiltas oras kaupėsi viršuje. Kai oras nėra intensyviai maišomas, temperatūrų skirtumas gali siekti 2.5'C/m. Įsivaizduokite kiek padidėja šilumos nuostoliai, jei palėpėje lubos 4m ir prie lubų yra 10'C laipsnių daugiau! Jei lauke dažniausia yra ~0'C, patalpoje +20'C - tai skirtumas yra 20'C. O skaičiuojant nuostolius per stogą, skirtumą jau reikia imti 1.5 (!) karto didesnį - 30'C.

Kalbant apie idealumą, tai normaliai apšiltintame name radiatorius daug idealiau paskirsto šildymo galią, nei šildomos grindis. Sienų, stogo ir net grindų šilumos laidumas yra vos ne 10 kartų mažesnis nei lango. T.y. - lango stiklas atšąla 10 kartų greičiau nei sienų, ar grindų vidiniai paviršiai. Tad, būtent prie langų, kambario oras greitai atšąla, stengdamasis sušildyti vidinį stiklą, ir plusta žemyn. Jei čia tą šaltą oro srovę pasitinka radiatorius - viskas gerai. O jei šildymo galia išbarstyta per visą grindų plotą - tai šaltas oras keliauja sau palei grindys ir nukeliauja pakankamai toli, prieš tai kai pagaliau bus sušildytas...

Čia kokioje "chruscovkėje", kur yra natūralus vedinimas ir didelis oro srautas plusta per orlaidė, o mažiukas radiatorius vos uždengia pusę lango - ten palei grindys vaikšto šalti skersvėjai ir grindinis šildymas yra patrauklesnis. Juolab, kad ten reikia didelės šildymo galias ir tam kad ją suteikti, grindų temperatūra turi būti gan aukšta. O šiuolaikinėse namuose, tam kad palaikyti normalią temperatūra pakanka kad grindų temperatūra būtu vos 1'C didesnė už oro. T.y. - skirtumo beveik nėra.
"O jei nėra skirtumo - kam mokėti daugiau?!" ©

Aš esu orinio šildymo šalininkas. Jis betarpiškai šildo orą ir be to aktyviai maišo orą visoje ertmėje, palaikydamas absoliučiai vienodą temperatūra visuose zonose.
Visos kitos sistemos turi per daug tarpininkų: iš pradžių turime pašildyti vandenį, po to - įšildyti visą betono sluoksnio masę, po to - nuo jos įšyla grindys ir tik po to, tos grindys šildo patalpos orą.
Papildyta:

Toks termometras iš tikro gali "gribauti", tačiau man atrodo kad tokių pojūčių priežastis visai kitokia. Pėdų temperatūra yra apie 30'C (po karštos vonios - dar daugiau). Stovint ant bent kokio paviršiaus, kurio temperatūra yra žemesnė nei 30'C, jau jaučiate vėsumą, nes šiluma atiduodama į grindys. Tačiau šilumos perdavimo greitis priklauso nuo grindų izoliacinių savybių. Lėčiausia iš jus traukia šilumą nelakuotos medinės grindis. Ant jų stovėti šilčiausia. Greičiausia šaldo kojas - plytelės. Tad, stovinti ant šiltų, net 25.2C plytelių jaučiate gal net didesnį šaltį, nei stovint ant šalto (+21'C) laminato.

Naudojant grindinį šildmą temperatūrų "išsisluoksniavimas" mažesnis nei naudojant radiatorius.



Neteisybė. Jau ne kartą apie tai diskutuota ir matuotos temperatūros.
Realiai temperatūrų skirtumas prie nešildomų grindų ir prie lubų skyrėsi 2-3C šildant radiatoriais prie -15C lauke.
Grindinio šildymo atveju skirtumas dar sumažėtų.
Orą itensyviai maišant neišvengiamai atsiranda papildomas triukšmas ir juntamos oro srovės, o nauda iš to abejotina.
Vasarą įjungus kondicionierius kiekvienas pajunta kaip sklinda "vėsumos srautai". Kai kam patinka, o kai kam nepriimtina.
Taip ir žiemą kai pajuntami "šilumos srautai" kai kam gali nepatikti.
Mano nuomone geriausia kai žmogus patalpoje išvis nejaučia jokių srautų, šilumos ar šalčio.
Tai galima pasiekti šildant sienas ir grindis ar vien tik grindis.

Konvekcinis šildymas (šildymas oro srautais) kaip tik ir paminėtas kaip kraštutinumas visų šildymo būdų apžvalgoje:
http://www.construct...ms_overview.pdf
Pasikartojau, nes prieš kelis mėnesius niekas nenorėjo pakomentuoti šios medžiagos.

Suprantu, kad jūs orinio šildymo šalininkas, bet reikia objektyviai vertinti.
Šildymo sistema, kuriai būtų sunku kažką prikišti dėl patiriamo komforto ir kurios norėčiau sau: http://www.youtube.c...h?v=2xVp7N0Vojk
Vistik kuo geriau apšiltintas namas, tuo mažiau lieka skirtumo tarp blogiausios ir geriausios šildymo sistemos (šilumos perdavimo).
Kaip ir pats teigėte - gerai apšiltitame name grindys ir oras vos 1 laipsniu gali skirtis.

Man atrodo, kad priverstinis oro maišymas patalpoje neduoda naudos.

Matyt, žinias apie šildymą jus, taip pat, įgijote vaikų darželyje.
Net nekomentuosiu šių nesąmonių.

Man visdelto kuo toliau tuo labiau pradeda patikti mintis daryti orini sildyma. Ir ed ne vienintelis, kuris del to kaltas. Priesingai nei ed, as vis dar manau, kad komfortabiliausias sildymo budas yra grindinis. Dar komfortabilesnis, bet ko gero brangesnis butu sieninis. Bet planuose siltesnis namas negu dabar minimaliai reikalaujama. O siltame name komfortabilumo priklausomybe nuo sildymo sistemos praktiskai isnyksta. Bet irengimo kastai neisnyksta. Jei jau is Vilienes puses galima buvo isgirsti minti apie grindinio "laidojima", tai vercia susimastyti, gal tikrai tuos keleta tukstantuku skirti ne vamzdynui po betonu, o kanaliniam oras-oras siurbliui.

Čie grindinio šildymo tema. Kažkas matau jau pamiršo, kad šioje temoje draudžiama kalbėti apie visas kitas šildymo sistemas išskyrus grindinio. Kitas šildymo sistemas girkit joms skirtose temose.

Kadangi sienų šildymas yra vos ne toks pats kaip ir grindinis, manau kad jo aptarimas patenka į šio forumo temos rėmus.

Matau sieninio šildymo pardavimų marketologų darbas nenuėjo perniek. Neseniai susižavėjęs jį gyrė DEU, dabar ir BangaS matau prisijungė prie sieninio šildymo gerbėjų gretų.

Manęs galiu prisipažinti jis nežavi. Užkliuvo toje Youtube medžiagoje pateiktas sieninio šildymo vamzdžių diametras. Ten siūloma naudoti 8-10mm vamzdelius.

Grindiniam šildymui rekomenduojami 16mm, 18mm ar net 20mm vamzdeliai. Kuo plonesni vamzdeliai grindiniam šildymui naudojami, tuo trumpesnis leidžiamas maksimalus vamzdelių ilgis. 16mm vamzdeliui kiek pamenu maksimalus vamzdelio ilgis yra 80m, didesniems vamzdeliams galima padidinti ilgį iki 100m. Negaliu tiksliai pasakyti, su kuo susijęs šis reikalavimas, spėju, kad dėl to, kad kuo plonesnis vamzdelis, tuo greičiau jis netenka juo tekančio skysčio šilumos, ir jei paklotas vamzdis bus ilgesnis nei rekomenduojamas maksimalus, iš likusio vamzdžio ilgio nebus išskiriama šilumos visai, taip kad ilginti vamzdį nėra prasmės, be to kuo ilgesnis vamzdis, tuo didesni skysčio tekėjimo nuostoliai ir taip bus švaistoma siurblio energija. Klausimas, kos maksimalus vamzdžio ilgis turėtų būti 8mm vamzdeliui, bet tikrai jis turėtų būti gerokai mažesnis nei 80m.

Iš savo namo vamzdžių klojimo patirties galiu pasakyti, kad 80m tai tikrai nėra didelis šildymo vamzdelių ilgis. Vienam namo aukštui nuvesti vamzdį nuo kolektoriaus iki tolimesnio kambario ir atgal, jau sueina vos ne pusė vamzdžio ilgio. Man taip vieno kambario ~20m2 ploto grindims išėjo 3 kilpos. Vamzdžius klojau remdamasis projektuotojo padarytu projektu.

Žinodamas tai, esu įsitikinęs, kad sieninio šildymo atveju, bus reikalingi kolektoriai vamzdeliams skirti kiekvienam kambariui atskirai, ar net po kelis kolektorius skirtus vienam kambariui. Esu įsitikinęs, kad tokia šildymo sistema yra velniškai brangi net nežiūrint į tai, kad bus sienų tinkavimas bus gerokai brangesnis ir nėra adekvati išleidžiamų pinigų kiekiui ir gaunamam rezultatui, lyginant su grindinio šildymo sistema, kuri irgi nėra jau tokia pigi. Beje, jei norėsit paargumentuoti, sakydami, kad ir grindiniam šildymui reikalingas šiek tiek storesnis betono sluoksnis, aš atsakysiu iškarto. Mano name betonavimas su šildomomis grindimis kainavo daugiau nei dvigubai pigiau, nei sienų tinkavimas, kai nebuvo bandoma tinko sluoksnyje paslėpti šildomų vamzdelių, todėl tinko storis plonesnis. Nemanau, kad reikia eiti toliau grindinio šildymo, o tiems kas stato energiškai efektyvesnius namus, nei buvo statomi tarybiniais laikais, mano supratimu, net ir pastebimo skirtumo nebus abi šildymo sistemas eksploatuojant.

Šiltinant iš vidaus, kai šiltinamos gyvenamos patalpos, pirmiausiai šaltis į patalpą vis tiek papuls per konstrukcijas, neįmanoma pilnai apsišiltinti nepaliekant neapšiltintų plotų, todėl ir teigiama, kad šiltinant iš išorės galima pasiekti geresnių rezultatų.

Antras dalykas, iš vidinės gyvenamų patalpų pusės apšiltinus sienas, lauko sienų temperatūra nukristų ir per apšiltinimo sluoksnį sieną pasiekusiame ore esanti drėgmė kondensuotųsi ant sienų, sienos šlaptų atsirastų pelėsis.

Konkrečiu atveju, kai rūsio lubos šiltinamos iš vidaus, pasiekiamas rezultatas, tarsi šiltesnės gyvenamos patalpos apšiltintos iš išorės, nes rūsio lubos žiūrint iš šiltesnių gyvenamų patalpų, yra išorinė grindų pusė. Vis tik liks rūsio sienos, per kurias šaltis galės keliauti aukštyn, bet mano manymu, tai vis tiek neblogas variantas.
[/quote]
Aciu uz paaiskinima. Skaiciau ankstesniuose postuose,kad sienas siltinti is vidaus yra labai rizikinga .Cia gal tik labai sugebantys gali tai pasidaryti.
O kokio storio putplasti reiketu sudeti antro auksto grindiniam sildymui. Gal uztektu 5cm storio?