Grindinis šildymas 2

Pas mane antro aukšto grindims dedu 7cm storio apšiltinimo sluoksnį, bet labiau dėl grindų pakėlimo nei šilumos nuostolių. Antram aukštui tikrai 2cm-5cm per akis pakanka, ko nepasakyčiau apie grindis besiribojančias su nešildomom patalpom.

Jei grindys ne šildomos, tai grindis šiltinkit panašiai kaip sienas, jei grindys šildomos, panašiai kaip stogą. Ta prasme ne apšiltinimo sluoksnio storiu, bet stenkitės pasiekti panašią šiluminę varžą.

Supratau! Labai aciu !

Marketologų negirdėjau, viską teko susirasti internete. Nelabai kas Lietuvoje siūlo jas įsirengti, nes brangu ir sudėtinga. Čia daugiau teisingos tiesos ieškojimas tarp dviejų kraštutinumų: IR plokščių ir konvekcinio orinio šildymo.

Iš techninės pusės nelabai aišku kaip nuorinamos kilpos einančios aukštyn ir žemyn, nors ploname vamzdelyje tai gal ir ne problema. Ploni vamzdeliai ir jungtys nepardavinėjamos parduotuvėse. Realiai nesiruošiu jos įsirenginėti, tik pateikiau kaip prabangų variantą.

Tai kad tas "mokslinis" straipsnis, kurį pateikėt, kaip geriausio šildymo sistemos atranką, tai grynų gryniausias, vienos suinteresuotos grupės, konkrečiai sieninio šildymo marketologų darbas. Gražiai pateikė, kelias mokslines frazes įmetė.

Netikiu ten parašytu nei vienu žodžiu.

Dalinai šildomas todėl, kad 2/3 rūsio ploto šildoma, 1/3 nešildoma. 5cm aš dėjau, nes kaip ir pas jus buvo ribotas patalpų aukštis. Dar galvoju 5cm šiltinti rūsio lubas EPS'u.
Papasakosiu vieną variantą kaip dar galima daryti esant ribotam patalpos aukščiui. Apie šį variantą tik prieš kelias dienas sužinojau. Sau gal irgi taip būčiau daręs. Reikia skaičiuoti kaip finansiškai gaunasi. Vienas pažystamas taip darėsi ant medinės perdangos, bet manau ant gelžbetoninės irgi tinka. Surašysiu koks būtų sumuštinis:
1. Betoninė perdanga (ant perdangos sukloti elektros laidai ir vandentiekio vamzdeliai).
2. Išlygintas smėlio sluoksnis, kurio pagalba paslepiami laidai ir vamzdeliai.
3. 5cm EPS100 sluoksnis.
4. 5cm XPS sluoksnis (pvz finnfoam FI-300 arba gal net frezuoto FK-300)
5. Suklotame XPS'e frezuojasi grioveliai grindų šildymo vamzdeliams (yra žmonės, kurie daro tokius darbus). Griovelis gaunasi 2cm pločio ir 2cm gylio.
6. Tolygiam šilumos paskirstymui į išfrezuotus griovelius spaudžiasi specialūs aliuminio lakštai. Tokius lakštus prekiauja Uponor. Nuorodoje matosi tų plokščių išlindę galiukai:
http://www.uponor.lt...ion-plates.aspx
Uponor plokštė kainuoja apie 28Lt. Žmonės, kurie pagal šią technologiją kloja grindų šildymo vamzdelius, padaro tokias pat plokštes po 9Lt. Plokštės storis apie 1mm, plotis apie 30cm, ilgis apie 1m, per plokštės ilgį "įspaudžia" griovelį, kuris lenda į išfrezuotą griovelį XPS'e.
7. Į griovelius dedasi šildymo vamzdeliai D18.
8. Dedasi dviguba grindinio gipsokartono plokštė (pirmas sluoksnis gulasi ant XPS, antras klijuojasi prie pirmojo.
9. Ant gipsokartono dedasi pageidaujama grindų danga.

Čia gal dar kas pakomentuos ar reikia šiame sumuštinyje garo izoliacinės plėvelės.

Darant sumuštinį smėlis+5cm EPS+"stiažkė" storis gaunasi apie 5+5+6-7=16-17сm
Darant sumuštinį smėlis+5cm EPS+5cm XPS+ 2xGKP storis gaunasi 5+5+5+(2x1,25)=17,5cm. Panašus kaip pirmuoju atveju, tik čia dvigubai didesnė šiluminė varža.

Darant ant medinės perdangos (5cm XPS, frezavimas, aliuminio plokštės, šildymo vamzdeliai, dvigubas gipsokartonas) gaunasi 100Lt/m2 darbai ir medžiagos. Prisidėtų dar 5cm EPS ir smėlis. Tai viso 100+9,5+1,5+4 (darbas)=115Lt/m2
Darant "tradicinį" sumuštinį 1m2 gaunasi smėlis 1,5 + EPS 9,5 + plėvelė 1 + armatūrinis tinklas 4,5 + "stažkė" 10 + vamzdeliai 15 + darbas už smėlį, EPS, plėvelę ir tinklą 15 + darbas už vamzdelių dėjimą 5 + darbas už "stiažkę" 20 =81,5Lt/m2

Padekit!!!!
Atvaziavo meistrai ruosti pagrinda grindu betonavimui.
Namas vieno auksto,visur bus grindinis sildymas.Juodgrindziu nedarem.
Siandien buvo pirma ju darbo diena.Taigi, atvaziavusi vakare, radau toki sumustini padaryta - gruntas(zvyras),polistirolas,ant virsaus blizgi plevele ir dar ant virsaus 200mk plevele melyna...
Cia mano zinios apie pagrindo paruosima ne tokios,ar kaip?????
Ar 200 mk plevele neturi buti ant zvyro,po polistirolu???

Pleve deda ir po polistirolu ir virs

Tai kaip as suprantu po polistirolu turi buti dedama 200 mikronu plevele,o virs polistirolo dedama plevele po armavimo tinklu...

Bet mano klausimas yra toks: ar gali polistirolas buti dedamas tiesiai ant zvyro,be pleveles?
Dabar pas mus sudetos dvi pleveles viena ant kitos virs polistirolo

Pas mus toks "sumustinis" : gruntas, plevele, polistirolas , blizgi plevele, armavimo tinklas ir t.t.

ekstrudinis polistirolas, eps geoporas yra skirtas dregnom vietom, ty pamatai - grindys. Kaip speju pas jus matomai bus paprastas epsas kuris igeria dregme. Teko karta pakasti po zeme lapa epso, atkasiau pavasari, jis buvo gal kokia 10 kartu sunkesnis nuo vandens. Ten kur vanduo ten pelesis ir panasiai. Xps ekstrudinis maziau bijo arba isvis nebijo vandens tik jo kaina ~400 uz kuba tai retai kas toki naudoja grindim. Manau pleve butina po polistirolu, bent jau sau tai desiu neuzilgo.

Tai as taip ir isivaizduoju sumustini...

Pas mus paprastas polistirolas eps 80, Baltijos polistirolas ,Garliavoj gaminamas.
As grindininkam ta pati aiskinu,kad plevele po polistirolu butina,kad neigertu dregmes...
Tai mane isdejo i suns dienas,mazdaug ne jus specialiste, o mes
Ju argumentai 1. Jei po polistirolu desim plevele,ir ant virsaus plevele,gausis polstirolo sutinimas 2.Ant polistirolo negali buti vien tik blizgi plevele,ji dar turi buti uzdengta 200 mikronu plevele ta juoda,nes jei paliksi tik blizgia,ji po 2 menesiu bus suesta betono.(Bet tada nelabai as suprantu tos blizgios pleveles funkcijos siuo atveju)
Ir is viso,as ,atseit, esu pirma kliente su kuria tiek problemu(nes liepiau perdaryti viska).Pas ka dare,visiems tiko ju naudojama technologija

Jauciu, teks man su jais atsisveikint...Ka manot?

Maziau klausykit ka jums "meistrai" sako jus del grindu sumustinio teisi liepkit perdaryt, arba atsisveikinkit, nes jie tikrai klysta
Musu tinkuotojai irgi liepe nuo langu lupti pleveles,atseist nelaikys tinkas, nenusileidom ir tinkas kuo puikiausiai laikosi nevisada meistrai teisus