
Ech penktadienis...ryt ilgai lauktas sestadienis......

QUOTE(DEU @ 2013 01 25, 10:13)
Nors pats neoporas drėgmės beveik neįgeria, bet jo laidumas garams panašus kaip medžio. Todėl tikėtis, kad jis visiškai apsaugos nuo garų nevertėtų.
Sunku pasakyti kiek toks nedidelis drėgmės kiekis realiai ardys tinką. Vistik jei įmanoma reikėtų pasistengti maksimaliai nuo to apsisaugoti. Vidinis tinkas turėtų būti kuo nelaidesnis vandens garams, o išorinis priešingai kuo laidesnis. Silikoninio ar kito mažai laidaus garams tinko išorėje renkėtų vengti.
Sunku pasakyti kiek toks nedidelis drėgmės kiekis realiai ardys tinką. Vistik jei įmanoma reikėtų pasistengti maksimaliai nuo to apsisaugoti. Vidinis tinkas turėtų būti kuo nelaidesnis vandens garams, o išorinis priešingai kuo laidesnis. Silikoninio ar kito mažai laidaus garams tinko išorėje renkėtų vengti.
noriu pataisyti: silikoninis struktūrinis tinkas - kaip tik yra pats laidžiausias garui, mažiausiai laidus - akrilinis
QUOTE(Vilienė @ 2013 01 25, 11:13)
Jau dabar pirmieji cirkulicinio pasileidimai, kol kas su pertraukom, bet matant, kad kolektoriaus temperatūra šokteli 1C kas 12-15sek leidžia tikėtis nemažo šilumos kiekio 


QUOTE(AnaDeizy @ 2013 01 25, 11:16)
Ne tas žodis

QUOTE(kad ji kur galas @ 2013 01 25, 11:19)
noriu pataisyti: silikoninis struktūrinis tinkas - kaip tik yra pats laidžiausias garui, mažiausiai laidus - akrilinis
Ir pridursiu,pasikartosiu, kad vidaus drėgmė išorės struktūros neturi (negali) pasiektie teisingai šiltinant fasadą.
QUOTE(kad ji kur galas @ 2013 01 25, 09:05)
bet Jums juk piešia rasos tašką būtent neopore, tai prie ko tas pasluoksnis ar tinkas? iš kur ten ta drėgmė bus ir dar sušalus?
beje, prie Jūsų diagramos u-Wert rašė, kad esant žiemos atodrėkiui per 60d. pas Jūsų sumuštinis gali sukaupti 0,077kg/m2 vandens kuris išdžiūsta per 9 vasaros dienas (prie +12C ir 70% santykinio drėgnumo) kas manau nusako daugiau sąlyginį reiškinį nei faktiškai vykstantį procesą.
jei vis dėlto Jums labai baisu kad neopore susidariusi (kažkokiu tai būdų) drėgmė sugebės brautis iki išorinio sluoksnio ir ten sušals - dėkite silikoninę ar siloksaninę struktūrą, kuri laidi garui. Nors pritariu Giedruolei - neįsivaizduoju kaip neoporu ta drėgmė ten nukeliaus. Aišku priedas į tinką, ar spec gruntas (nelaidus garui) toje vietoje nepamaišys.
beje, prie Jūsų diagramos u-Wert rašė, kad esant žiemos atodrėkiui per 60d. pas Jūsų sumuštinis gali sukaupti 0,077kg/m2 vandens kuris išdžiūsta per 9 vasaros dienas (prie +12C ir 70% santykinio drėgnumo) kas manau nusako daugiau sąlyginį reiškinį nei faktiškai vykstantį procesą.
jei vis dėlto Jums labai baisu kad neopore susidariusi (kažkokiu tai būdų) drėgmė sugebės brautis iki išorinio sluoksnio ir ten sušals - dėkite silikoninę ar siloksaninę struktūrą, kuri laidi garui. Nors pritariu Giedruolei - neįsivaizduoju kaip neoporu ta drėgmė ten nukeliaus. Aišku priedas į tinką, ar spec gruntas (nelaidus garui) toje vietoje nepamaišys.
u-wert programa tuo ir gera, kad leidžia įvesti įvairias išorės ir vidaus temperatūras, santykines drėgmes, medžiagų storius ir iškart nupiešia diagramą. Kaitaliojant parametrus. ta melsvoji zona siaurėja, platėja, slenka link neo ir išor. tinko sandūros. Realiai gyvenime taip ir būna ir gali susidaryti tokios sąlygos, kad rasos taško zona pasislinks link neo ir išor tinko sandūros. O ten jau kaip ir dviejų paviršių sandūra. Ar neteko matyti atsilupinėjusios pastatų išorinės apdailos? Aišku, aš įvedžiau ekstremalias sąlygas programoje, prie maždaug -8 C ir mažesnių santykinių drėgmių ta mėlyna zona išnyksta. Rasos taško nerodo ir tada, kai tarp vidinio tinko ir mūro įvedi plėvelę ar foliją su mažu drėgmės pralaidumu. Toks sienos sumuštinis pas mus populiarus, kaip, manau ir Vokietijoje, bet pas mus oro sąlygos atšiauresnės, tai manau reikia kažkaip apsidrausti su ta vidine drėgme, kuri neoporui gal ir nekenks, bet su išor. apdaila gali visko atsitikti.
QUOTE(kad ji kur galas @ 2013 01 25, 10:19)
noriu pataisyti: silikoninis struktūrinis tinkas - kaip tik yra pats laidžiausias garui, mažiausiai laidus - akrilinis
Geriausia būtų žiūrėti koks konkretaus gaminio laidumas vandens garams. Gali būti, kad silikoninis silikoniniam nelygu.
Papildyta:
QUOTE(asab @ 2013 01 25, 10:39)
u-wert programa tuo ir gera, kad leidžia įvesti įvairias išorės ir vidaus temperatūras, santykines drėgmes, medžiagų storius ir iškart nupiešia diagramą. Kaitaliojant parametrus. ta melsvoji zona siaurėja, platėja, slenka link neo ir išor. tinko sandūros. Realiai gyvenime taip ir būna ir gali susidaryti tokios sąlygos, kad rasos taško zona pasislinks link neo ir išor tinko sandūros. O ten jau kaip ir dviejų paviršių sandūra. Ar neteko matyti atsilupinėjusios pastatų išorinės apdailos? Aišku, aš įvedžiau ekstremalias sąlygas programoje, prie maždaug -8 C ir mažesnių santykinių drėgmių ta mėlyna zona išnyksta. Rasos taško nerodo ir tada, kai tarp vidinio tinko ir mūro įvedi plėvelę ar foliją su mažu drėgmės pralaidumu. Toks sienos sumuštinis pas mus populiarus, kaip, manau ir Vokietijoje, bet pas mus oro sąlygos atšiauresnės, tai manau reikia kažkaip apsidrausti su ta vidine drėgme, kuri neoporui gal ir nekenks, bet su išor. apdaila gali visko atsitikti.
Šiaip jau keramika + polistirolas nėra pats geriausias pasirinkimas. Čia trupūtį daugiau apie drėgmės poveikį sienos konstrukcijai.
QUOTE(Giedruolė @ 2013 01 25, 10:27)

Ne tas žodis

Ir pridursiu,pasikartosiu, kad vidaus drėgmė išorės struktūros neturi (negali) pasiektie teisingai šiltinant fasadą.
sutinku, bet čia išsivystė diskusija, kad neoporas tai beveik kaip medis ir kas bus kai į neoporą pakliuvusi drėgmė susikondensuos ties rasos tašku ir kur ji dėsis toliau: judės kažkur ar sušals ir viską sugadins


realiai tokių sąlygų nesusidaro ir neopore drėgmė iš principo nesikondensuoja ir nereikia maišyti neoporo su mediena. Mediena turi savitąjį drėgnumą, o ypač tokia, kai iš miško tiesiai į stogą

Papildyta:
QUOTE(asab @ 2013 01 25, 10:39)
u-wert programa tuo ir gera, kad leidžia įvesti įvairias išorės ir vidaus temperatūras, santykines drėgmes, medžiagų storius ir iškart nupiešia diagramą. Kaitaliojant parametrus. ta melsvoji zona siaurėja, platėja, slenka link neo ir išor. tinko sandūros. Realiai gyvenime taip ir būna ir gali susidaryti tokios sąlygos, kad rasos taško zona pasislinks link neo ir išor tinko sandūros. O ten jau kaip ir dviejų paviršių sandūra. Ar neteko matyti atsilupinėjusios pastatų išorinės apdailos? Aišku, aš įvedžiau ekstremalias sąlygas programoje, prie maždaug -8 C ir mažesnių santykinių drėgmių ta mėlyna zona išnyksta. Rasos taško nerodo ir tada, kai tarp vidinio tinko ir mūro įvedi plėvelę ar foliją su mažu drėgmės pralaidumu. Toks sienos sumuštinis pas mus populiarus, kaip, manau ir Vokietijoje, bet pas mus oro sąlygos atšiauresnės, tai manau reikia kažkaip apsidrausti su ta vidine drėgme, kuri neoporui gal ir nekenks, bet su išor. apdaila gali visko atsitikti.
atsilupinėjusi tinko išorės apdaila tikrai nėra garo difuzijos išdava. 90% tai išorinių veiksnių (fasado įmirkis, krituliai, šaltis, UV) išdava, dar kitaip vadinama erozija.
su tuo yra kovojama kitaip. Iš vidaus einantis garas įtakoja atitvarų šilumines savybes, jo kondensaciją (kalbant apie mineralinę vatą) bet ne eroziją. aišku, kalbame apie technologiškai teisingus "sumuštinius". Jeigu viduje neįrengsime garo barjero, visą žiemą palaikysime 90-100% drėgmę ir +60-70C, visko gali atsitikti, bet tikiuosi mes apie tai nekalbame?
Papildyta:
QUOTE(DEU @ 2013 01 25, 10:46)
Geriausia būtų žiūrėti koks konkretaus gaminio laidumas vandens garams. Gali būti, kad silikoninis silikoniniam nelygu.
ieškojau ir domėjausi daug. Sutinku kad skirtingų gamintojų silikoninis struktūrinis tinkas turi šiek tiek skirtingas charakteristikas, bet kad jis gali būti nelaidus garui - negirdėjau.
Prašyčiau faktus į studiją

P.S. kiek pamenu, silikoninio tinko μ prasideda nuo 40
ant smūgio: šito gamintojo µ ~ 68
QUOTE(kad ji kur galas @ 2013 01 25, 10:59)
ieškojau ir domėjausi daug. Sutinku kad skirtingų gamintojų silikoninis struktūrinis tinkas turi šiek tiek skirtingas charakteristikas, bet kad jis gali būti nelaidus garui - negirdėjau.
Prašyčiau faktus į studiją

P.S. kiek pamenu, silikoninio tinko μ prasideda nuo 40
ant smūgio: šito gamintojo µ ~ 68
KJKG man atrodo mes skirtingai suprantam μ.
Medžiagos pralaidumo charakterizavimui naudojama difuzinė konstanta µ, rodanti savitojo oro ir medžiagos pralaidumo garams santykį. Mineralinės vatos atveju šis rodmuo yra mažiausias (µ=1) toks kaip ir oro. Šie rodmenys yra dideli, kai medžiaga yra tanki, kaip pvz. stiklas (µ ≈ ∞).
Kuo μ turi didesnę reikšmę tuo blogiau medžiaga praleidžia vandens garus.
QUOTE(DEU @ 2013 01 25, 11:22)
KJKG man atrodo mes skirtingai suprantam μ.
Medžiagos pralaidumo charakterizavimui naudojama difuzinė konstanta µ, rodanti savitojo oro ir medžiagos pralaidumo garams santykį. Mineralinės vatos atveju šis rodmuo yra mažiausias (µ=1) toks kaip ir oro. Šie rodmenys yra dideli, kai medžiaga yra tanki, kaip pvz. stiklas (µ ≈ ∞).
Kuo μ turi didesnę reikšmę tuo blogiau medžiaga praleidžia vandens garus.
Medžiagos pralaidumo charakterizavimui naudojama difuzinė konstanta µ, rodanti savitojo oro ir medžiagos pralaidumo garams santykį. Mineralinės vatos atveju šis rodmuo yra mažiausias (µ=1) toks kaip ir oro. Šie rodmenys yra dideli, kai medžiaga yra tanki, kaip pvz. stiklas (µ ≈ ∞).
Kuo μ turi didesnę reikšmę tuo blogiau medžiaga praleidžia vandens garus.
tai gerai, jeigu stiklo µ ≈ ∞, tai silikoninio struktūrinio tinko µ ≈ 40-80 - tai jis laidus garui ar ne?
tik ką nesenai kalbėjome apie neoporą kurio µ ≈ 20-50 ir įvardiname jį kaip laidų garams, o jau su panašios reikšmės silikoniniu tinku vadiname jį nelaidžiu?
tuomet parinkite medžiagas taip, kad tinkas turėtų panašų arba mažesnį µ už šiltinimo sluoksnio µ ir problemų nebus.
pasikartosiu - kiek aš domėjausi silikoninis tinkas turi geriausias garo pralaidumo savybes (kalbant apie struktūrinį tinką), be abejo, skirtingų gamiontoju charakteristikos skiriasi
QUOTE(AnaDeizy @ 2013 01 25, 11:16)
Kiba gramą imsi?

Ne šeštadieniu, bet SAULE reik džiaugtis!
QUOTE(Vilienė @ 2013 01 25, 14:59)
*** (cia ne nickas) Viliene, nepazisti dar manes? nx man ta saule


QUOTE(Vilienė @ 2013 01 25, 10:13)
Ir nepamirškite vėdinimo - kovokite su priežastimis, ne su pasekmėm 

prie ko cia priezastys, jei asab imestoj u-wert-o susmusinio skaiciuokleje vidaus
dregme paimta 50% - kas yra visiska norma. Problema yra sienoje, o ne patalpu oro dregmeje. Tik kazint ar 77g/m2 uzsalusio kondensato neporore yra problema?
QUOTE(kad ji kur galas @ 2013 01 25, 11:39)
tai gerai, jeigu stiklo µ ≈ ∞, tai silikoninio struktūrinio tinko µ ≈ 40-80 - tai jis laidus garui ar ne?
tik ką nesenai kalbėjome apie neoporą kurio µ ≈ 20-50 ir įvardiname jį kaip laidų garams, o jau su panašios reikšmės silikoniniu tinku vadiname jį nelaidžiu?
tuomet parinkite medžiagas taip, kad tinkas turėtų panašų arba mažesnį µ už šiltinimo sluoksnio µ ir problemų nebus.
tik ką nesenai kalbėjome apie neoporą kurio µ ≈ 20-50 ir įvardiname jį kaip laidų garams, o jau su panašios reikšmės silikoniniu tinku vadiname jį nelaidžiu?
tuomet parinkite medžiagas taip, kad tinkas turėtų panašų arba mažesnį µ už šiltinimo sluoksnio µ ir problemų nebus.
Panašų, kad kalbame apie tą patį. Reikėtų ieškoti tinko kurio laidumas garams kuo geresnis.
Iš principo sienos sumuštinis turėtų būti toks, kad vidiniai sluoksniai kuo geriau izoliuotų nuo garo, o išorinei jį kuo geriau praleistų.
Papildyta:
QUOTE(kad ji kur galas @ 2013 01 25, 11:39)
pasikartosiu - kiek aš domėjausi silikoninis tinkas turi geriausias garo pralaidumo savybes (kalbant apie struktūrinį tinką), be abejo, skirtingų gamiontoju charakteristikos skiriasi
Tiesą sakant aš nelabai domėjausi įvairių tinkų savybėmis, nes neplanuoju tinkuojamų fasadų. Tiesiog nuorodoje kurią įdėjau keliais postais aukščiau nurodyta keletas tinkų kurių laikumas garams geresnis nei silikoninio. Bet nežinau ar jie pilnai tinka fasado tinkavimui. Turint tokį sumuštinį, reikėtų labiau pasigilinti į pasirinkto tinko garo izoliacines savybes.