Globėjai ir įtėviai kalba apie viską

Pas mus kažkas panašaus vyksta. Didžioji (4,5m) pavydi broliui (2,5m) Pati to nesuprasdama. Jau darosi tai nepakenčiama, aš net negaliu mažiuko pamyluoti, panešioti. O jei dar ją drausminam jei ką negero daro broliui, tai išvis tragedija. Na, kad ji 'užaugs" tik tada kai brolis užaugs, aš jau su tuo susitaikiau. Kadangi brolis jau išmoko pats valgyti, tai ir ji jau pati valgo, bet kadangi brolis dar pats neapsirengia, ir ant klozeto nedaro tai ir ji dar to "nemoka" Dabar mažiukas miega su tėčiu, didžiojoj lovoj, nes jei miega savo lovoj, dažnai nusispardo, sušąla, serga ir aš taip pat dažnai turiu kilnotis naktį užkloti. Tai mažius miega su tėčiu, (ne su manim, nes tai būtų išvis tragedija) o aš su didesniąja dviaukštėje lovoje, ji antrame aukšte, aš pirmame aukšte. tai vistiek netinka, nes brolis tai kartu su tėte vienoje lovoje, o mes tai vistiek ne vienoje lovoje. ir ji pabunda naktimis, verkia, pati to nesuvokdama. ryte su ja kalbu, ji neatsimena, juokiasi, sako "ar aš verkiau? " Pasidarė diktatorius namų, palengva, palengva ir daėjom šitą ribą. Broliui labai vadovauja, jis pasiduoda tam, mažesnis, kvailesnis. Bet tik jei nedaro kaip ji liepia, prasideda smurtas, manipuliacija. Gaila ir jo, nes dažniausiai nepaliekama laisvė jo pasirinkimui. Čia kai žaidžia. Turi viską daryti kaip sesė liepia. Bet ir jos nervų sistema labai pakrikusi, tos psichozės, naktinės isterijos priepuoliai, vakariniai lakstymai į tualetą. Kol buvo viena, buvo mamučiukė. bijojau kas bus kai atsiras mažiukas. ir dabar labai neramu. Siaubinga konkurencija, taip pat ir mamos dėmesio, meilės, artumo. kažkoks užburtas ratas.

Sveikos. Įdomiai jūs čia. Mano vaikui jau trylikti metai, jis mokosi klasėj ir informatiką taip pat. Kompiuteris jam ne paslaptis, bet globos klausimai jam įdomūs, jam yra įdomu matyti čia ir gyvai tuos pačius žmones, kuriuos jis pats pažįsta. Galų gale jis veria tą jau kitą savo gyvenimo puslapį ir bando įsilieti į tuos suaugusius. Visi kiti vaikai, čia žinoma mažesni, ir dar nėra to intereso. Mielu noru atidryčiau temą - kalba vaikai. Mūsų vaikai. Pasakojasi kas jiems ir kaip.
O ir šiaip, kai pas mane ateina draugės, pažįstamos, ir iš šitos temos taip pat, tai neveju vaiko nei pas draugus, nei į kitą kambarį, arba jam įėjus- temos nekeičiu. apie ką kalbėjom, apie tą ir kalbam. Nieko- išgyvena. Čia irgi paslapčių neturiu. Ir Skype turim bendrą, ir feisbuką bendrą. Ir elektroninius paštus turim bendrus. Neturiu nuo vaikų paslapčių, neturiu kažkokio atskiro nuo jų gyvenimo.
Kišenių kraustymas- šiek tiek kitas dalykas. O bendravimas su pažįstamais žmonėmis- visai kitas dalykas. Mano supratimu.

O šiaip tai šitas kelias dienas teko intencyviai dalyvauti kuriant naują globos koncepciją. Papasakot konkrečiai kol kas nieko negaliu, bet pokyčių nuo kitų metų laukia nemažai. Kaip gerų, taip ir labai ne kokių.

Amade, mažiukei vakar suėjo 11 mėnesių. Taip, su inkstais. Bendras jos giminės bruožas.

liute, ne taip mane supratai

Amade, tai gerai, kad turi as ir nesakau, kad neturi Tiesiog daznai buna, kad globojamam/ivaikitam vaikui bent jau pradziai nebuni tokia atlaidi, todel ir sakau, kad nebusi tokia atlaidi, o gal as klystu, gyvenimas parodys

sakai? Man kaip tik atrodo, kad įvaikintą galim labiau lepint, būt atlaidesni nei bio. Bet, kaip sakai, gyvenimas parodys.

aišku galėčiau ir nerašyti, suprantu kad daugeliui tiesiog nusibodau , bet vis tiek negaliu nepasidžiaugti būtent čia. Dėl savo Žiogo. Dėl kai kurių Žiogo klasės tėvų, kurie labai maloniai nustebina, na tiesiog iki ašarų... nes nepaisant vedamos klasės mokytojų, ir kai kurių tėvų politikos, moko savus vaikus Žiogą neatstumti, o su juo draugati. Šiandien pas kambino vieno berniuko mama, įsitempiau kaip visada išgirdus, kad čia jau dėl Žiogo, ir pakvietė vaiką į kiną. Nuvežti, parvežti. Tiesiog padraugauti su vaiku. Sėdžiu dabar ir žliumbiu, iš laimės aišku, galvojau, kad mano vaiko tai jau niekada niekas niekur nepakvies, kad taip ir bus likęs tuo klasės atstumtuoju ir visų blogybių įsikūnijimu. Ačiū tai mamai. Labai.

ir t.t....
ne taip paprasta ir "geriečiams" draugauti

Alfija, labai dziugios naujienos!

Labai džiaugiuosi dėl Žiogo.

Kaip aš dėl jo džiaugiuosi, dėl Žiogo savo. Juk iš tiesų ta riba yra labai plona, ir jei socialūs atstumtų visi ir toliau, tai tą ribą į anapus peržengti visai nesunku- ieškoti sau kompanijos tarp kitų atstumtų(chuliganų, narkomanų, alkoholį vartojančių). Labai yra gaila, kad suaugusiems yra labai sunku paaiškinti, kad vaikui ranką ištiesti reikia, jei jau ne dėl pačio vaiko(nes jis tau bjaurus) tai bent dėl savęs pačio, kad tu ir tavo vaikai būtų saugūs. aš suprantu, kad ne kiekvienas gali tą ranką ištiesti, ir nereikia kad galėtų kiekvienas, reikia visai nedaug- kad galinčiam ištiesti tą ranką niekas netrukdytų...

Iš tiesų, juk reikia tiek nedaug.... Ir atrodo, juk taip paprasta tai padaryti. Ech....
Labai patiko žodžiai "reikia visai nedaug- kad galinčiam ištiesti tą ranką niekas netrukdytų..."

Tema uždaryta pasiekus maksimalų leidžiamą puslapių skaičių.