Pasiruošimas nėštumui po persileidimo, abrazijos

*DonAngel*, užuojauta susidūrus su tokiu skausmu ir gyd. abejingumu. Širdį skauda skaitant tokias istorijas... Stiprybės

O aš vakar jau „paplūdau“. Parkeliavo mano nelabosios....Toks dviprasmiškas jausmas...ir džiugu...ir skaudu...Bet jau taip driokstelėjo, kaip iš neužsukto krano.
Beje, poliklininė ginė rekomendavo pradėti planuoti po 4 mėn. nuo A dienos. Kita sakė po 3mėn. nuo A dienos. Kitoms mergytėms iš vis po pirmo ciklo leidžia planuoti. Kodėl tokios skirtingos nuomonės? Skirtinguose profesinės veiklos kursuose dalyvavo visos? Suprantu, jei kas neišsivalo, ar kas blogai būna...Bet konkretaus termino, po kiek laiko po A jau galima planuoti/pastoti nėra...Nervuoja...

Aš irgi labai stipriai abejoju savo daktarais, ypač savo miesto Kai mano sūnelio bėdų nematė iki paskutinės minutės, o Kaune iškart man sudiktavo visus nukrypimus Man dabar norisi lankytis Kaune, galėčiau tubūt kaip sakote?

Tikriausiai čia jau medikų aplaidumas dėl pirmojo vaikelio...jei ilgai nematė nukrypimų nuo normalaus vystymosi...Ir nesiūlė konsultacijos nėštumo metu pas genetiką?
Aš lėkčiau kuo greičiau nuo tokių medikų....
Dėl lankymosi Kaune, pasiskambinkite jiems, susižinosite konkrečiau. Neteko susidurti su vizitu kituose miestuose, bet manau galima, jei esi draustas asmuo.
O jums dabar po šių atvejų nesiūlė apsilankyti pas genetiką? Aš prašyčiausi vizitui pas jį. Nes kaip tik vakar kai paklausiau apie tyrimus, ginekologė užsiminė, kad geriausiu atveju po dviejų netekčių pora yra siunčiama konsultacijai pas genetiką.

Sveikinu sulaukus savo mmm o as ju labai laukiu, kad tik greiciau ir laiku pareitu ir tada vel kibsim i darbus..manau tikrai nepavyks man pastot is pirmo menesio, tad ir gausis naturaliai tie rekomenduojami menesiai..

Labai užjaučiu
Aš irgi vis klausiu už ką mums taip, kodėl reikėjo duoti net du vaikučius, o po to taip žiauriai juos atimti... o sunkiausia žinoti, kad jie buvo visiškai sveiki.. ir vis tas pats klausimas, kad gal įmanoma buvo ką padaryti, kas būtų, jei būtų... Klausimai be atsakymų, sukeliantys didelę kaltę, pyktį, apmaudą, kad taip viskas įvyko... Skaudės visą gyvenimą, nes visada matysi savo vaiką kituose vaikuose, visada įsivaizduosi koks jis būtų, visada prisiimsi tas paskutines akimirkas. Sako, kad laikas gydo, bet tai ne visai tiesa, jis tik padeda, išmoko gyventi su tuo skausmu, išmoko vėl šypsotis galvojant apie savo vaikelius...

Samanta, aš neišgirdau dar nei vieno įtikinančio argumento dėl ko reiktų palaukti 3 ar 6 mėnesius Kiekvieną mėnesį subręsta nauja kiaušialąstė, su nauja genetine informacija, dėl to, jei pirmą kartą apvaisinant blogai susidėliojo chromosomos, tai tikrai nereiškia, kad vėl tas pats bus, nes viskas pradedama iš naujo, su nauja medžiaga... Jei persileidimą sąlygojo infekcijos ar kitos ligos, tai jų neišsigydžius, net jei lauksi 5 metus, vis tiek gali įvykti tas pats... Ką reiškia, kad turi sustiprėti gimda? Ji sumažėja iki pradinio dydžio, joje auga gleivinė, joje nėra jokių žaizdų... Vyksta ovuliacija, kiaušidės dirba gerai, laiku ateina mėnesinės. Aš toli gražu ne medikė, bet manau, kad fiziologinių trukdžių naujam nėštumui nelabai yra

Aš dabar visiškai nebijau vėl pastoti, aš bijau neišsaugoti to nėštumo... Bet esu pasiryžusi išgyventi visas netektis, kurias man norės skirti Dievas ir gyvenimas, kad pagaliau vieną dieną laikyčiau ant rankų savo mažiuką

Sveikos mergaites, gal jus kuri zinosit ar PRL neperdidelis ?

PRL - 338,4 mIU/l; (norma 102-496)
PROG - 51,12 nmol/l; (norma 5,3-86)

Užsitęsė tos bjaurybės 4-5 d. nuo mano įprastinio ciklo. Tai jau ir sunerimusi buvau, ir prisispangusi nebūtų dalykų...Ai...
Bet sakyčiau pakankamai „laiku“ jos atėjo. Labai ilgai laukti nereikėjo. Pamenu Pikčiurna lyg ~2sav. laukė.
Pritariu tau. Aš manau taip. Dar pasisaugoti vasarį. Noriu, kad dar vienas ciklas praeitų, ir jau kovą noriu startuoti. Maža tikimybė, kad iš pirmojo bandymo kas pavyks, tad startuosim 1-nu ciklu anksčiau.
Dabar laukiu siuntinuko...Prisipirkau OT ir NT. Žiūrėsim, kaip ten bus..



Nina, normalu tokie pamąstymai. Tikiu kad nėra nei vieno žmogaus tokioje situacijoje, kurie netekę, patyrę praradimo jausmą nebūtų paklausę, Kodėl? Už ką?...
Aš pritarčiau tau dėl pasakymo, kad ale laikas gydo žaizdas. Nė velnio jis ne gydo mano galva. Jos lieka. Vieniems dideliais randais, kitiems kiek mažesniais, kitiems žaizdos lieka kraujuoti...
Kad ir netekus artimo žmogaus, paklausiam šių retorinių klausimų...bet atsakymo į juos nebus...
Dėl sekančio bandymo pastoti po konkretaus/nekonkretaus laiko termino: viena gyd. kuria besąlygiškai pasitikiu, kaip specialistu, patarė palaukti 3 mėn. argumentavusi, kad :“organizmas neatmestų po patirto streso. Ir neatsitiktų taip pat“. Na gal...bet jei viskas tvarkoje, ir naujos gyvybės chromosomos tvarkingai susijungtų, manau jau organizmas neatmestų. Kaip tu ir aprašei, jei nėra fiziologinių trukdžių.

Kolkas vis dar neparsivilko, bet ir testas eili karta spyga rodo, kaip koks dezavu su pirmu nestumu (testai nerode, o nuejus pas gine rado zirni ir dar penkiu savaiciu), Toks jausmas kad tikrai nescia esu, bet paranoja prisisvaigti ir, kad vel prarasiu varo i nevilti.

Pažįstamas jausmas Man šį kartą tiesiog vidinė nuojauta sako: "eik į vaistinę, eik, prie NT. Nusipirk pora vnt." Niu gi ir pasitvirtino.
NT gali ir nerodyti dėl per didelės koncentracijos/arba per mažos.
Neturi kur kraujuko nuleisti?

Taip vat dėl to ir pikta, kad pats klinikos vadovas, kuris vienintelis klinikoje daro Prisca, echo nemate jokiu sutrikimu, kad vaiko proporcijos visai ne pagal amžių, galva buvo kaip pilnai išnešioto vaiko, o galūnės tik apie 21 sav., žodžiu ir dabar pas tokį turėčiau eiti darytis Prisca?? Nu nė už ką. Dar jis sako nu nereik jums i Kauną važiuot, viskas čia susitvarkys, tik mano ginė vis dėl to sako nuvažiuokit dėl savo ramybės. O ten tai sužinojau

Pas genetikus Santariškėse važiavome po sūnelio, tyrė mūsų poros genotipą - viskas tvarkoje. Vaikelį leidome skrosti, na irgi nieko nerado....
Dabar vėl važiuosime pas genetikus, kai pastosiu.


Va čia tai sutinku


Atsiprašau...Aš iki galo nesupratau: suprantu, kad dabar būtų dvynukes... O šiandien vaikų turite? Lyg bloge mačiau...

Neturiu, buciau lietuvoje iskarto mauciau pas savo gine, o cia tai ne, be siuntimo cia nieko jie nedaro. Lieka tik save raminti, kad si karta viskas bus puiku ir mano zirnis galu gale apsispres pasilikti

Ne, čia buvo mano pirmas nėštumas, pirmi vaikai... o ten tik mūsų dukterėčia, krikštadukra
ir dėl jos yra dar sunkiau, kai tik susitinkam, iš karto ašaros akyse atsiranda... sunku ją matyti, sunku klausytis kai ji taria mama, kai juokiasi, krykštauja... o ji tokia miela, vis pribėga, apkabina, vedasi už rankos žaisti kartu... vis galvoju, kad mano dukrelės būtų panašios į ją, juk pusseserės. Matau, kaip į ją žiūri vyras, jis irgi mato mūsų dukras...