Pasiruošimas nėštumui po persileidimo, abrazijos

#217
QUOTE(Nińa_del_viento @ 2013 02 05, 15:13)
Ne, čia buvo mano pirmas nėštumas, pirmi vaikai... o ten tik mūsų dukterėčia, krikštadukra  ax.gif
ir dėl jos yra dar sunkiau, kai tik susitinkam, iš karto ašaros akyse atsiranda... sunku ją matyti, sunku klausytis kai ji taria mama, kai juokiasi, krykštauja... o ji tokia miela, vis pribėga, apkabina, vedasi už rankos žaisti kartu... vis galvoju, kad mano dukrelės būtų panašios į ją, juk pusseserės. Matau, kaip į ją žiūri vyras, jis irgi mato mūsų dukras...

atsiprašau darkart...labai labai suprantu...
aš džiaugiuosi, kad turiu patį didžiausią vaistą - dukrytę tikrai kitaip stogas rautų..įsivaizduoju jūsų šeimą 4u.gif 4u.gif 4u.gif
Atsakyti
#218
QUOTE(*DonAngel* @ 2013 02 05, 15:38)
atsiprašau darkart...labai labai suprantu...
aš džiaugiuosi, kad turiu patį didžiausią vaistą - dukrytę tikrai kitaip stogas rautų..įsivaizduoju jūsų šeimą 4u.gif  4u.gif  4u.gif


Jau atsiprašinėti tai tikrai nėra už ką 4u.gif Pasidaro tikrai lengviau kai savo jausmais pasidalini su kitais ax.gif Aš vienai kolegei ir draugei papasakojau viską, kaip kas buvo ir kas keisčiausia, nei karto neverkiau... keista, kad yra normalu pasakoti apie skaudžiausią savo gyvenimo įvykį kaip apie eilinę nuotykių pilną dramą... Matyt, čia savotiškos psichologinės reabilitacijos, atsigavimo, dalis
Atsakyti
#219
QUOTE(Nińa_del_viento @ 2013 02 05, 15:49)
Jau atsiprašinėti tai tikrai nėra už ką  4u.gif  Pasidaro tikrai lengviau kai savo jausmais pasidalini su kitais  ax.gif  Aš vienai kolegei ir draugei papasakojau viską, kaip kas buvo ir kas keisčiausia, nei karto neverkiau... keista, kad yra normalu pasakoti apie skaudžiausią savo gyvenimo įvykį kaip apie eilinę nuotykių pilną dramą...  Matyt, čia savotiškos psichologinės reabilitacijos, atsigavimo, dalis


Pritariu kad kalbejimas išsikalbėjimas laabai padeda, nors ir klausytojas negali kartais isivaizduoti tavo skausmo...
Papildyta:
Kaip man patinka čia su jumis kalbet...bendrauju ir kitame forume, bet ten netaip širdžiai miela... wub.gif
Atsakyti
#220
QUOTE(*DonAngel* @ 2013 02 05, 16:25)
Pritariu kad kalbejimas išsikalbėjimas laabai padeda, nors  ir klausytojas negali kartais isivaizduoti tavo skausmo...
Papildyta:
Kaip man patinka čia su jumis kalbet...bendrauju ir kitame forume, bet ten netaip širdžiai miela...  wub.gif


Tokia savotiska reabilitacija smile.gif Keista, bet artimiausi zmones reciausiai tave palaiko, o va svetimi, kazkaip visai kitaip i tave ziuri. Man po pirmo persileidimo artimieji sake, na ir ko gi cia taip sureiksminti, po antro nieko nebesake. Toks jausmas, kad prarado kalbos dovana, arba nebezino kaip su manim kalbetis.
Atsakyti
#221
As vis ateinu paskaityti, ir taip sirdi suspaudzia paskaicius apie velyvus nestumus.
Nina tai isvis prisimenu, kaip ji gerai jautesi ir augo 4u.gif
O man vis dar nenoras bandyti. Baigineju antra kursa antibu, liko kelios zvakutes. Susiradau ir darbo neoficialu, kad nebuti namuose 4u.gif siaip gerai, kad artimieji nieko nezino, kad buvo ir dingo. Tik mane taip suima, jei kas pasako is pazistamu, kad laukiasi ir dar gimdys ta pati menesi. Taip sirdi suspaudzia verysad.gif
Atsakyti
#222
QUOTE(Nińa_del_viento @ 2013 02 05, 15:49)
Jau atsiprašinėti tai tikrai nėra už ką  4u.gif  Pasidaro tikrai lengviau kai savo jausmais pasidalini su kitais  ax.gif  Aš vienai kolegei ir draugei papasakojau viską, kaip kas buvo ir kas keisčiausia, nei karto neverkiau... keista, kad yra normalu pasakoti apie skaudžiausią savo gyvenimo įvykį kaip apie eilinę nuotykių pilną dramą...  Matyt, čia savotiškos psichologinės reabilitacijos, atsigavimo, dalis


Tavo buvo jau nemažas nėštumas, jau pastebimas. Įsivaizduoju, kaip sunku, kai aplinkiniai reagavo, tikriausia visi guost... 4u.gif 4u.gif
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo hexora: 05 vasario 2013 - 16:10
#223
QUOTE(hexora @ 2013 02 05, 17:10)
Tavo buvo jau nemažas nėštumas, jau pastebimas. Įsivaizduoju, kaip sunku, kai aplinkiniai reagavo, tikriausia visi guost...  4u.gif  4u.gif


Man jau būtų laikas nueiti pas kirpėją savo, o negaliu... nes ji žinojo apie nėštumą, buvau 19sav. pas ją, tai paplepėjom linksmai apie viską, o kaip dabar nueiti, ką pasakyti, kaip ištverti tą klausiantį kas atsitiko ir užjaučiantį žvilgsnį verysad.gif
Darbe visi žinojo, kad laukiuosi, na tikrai neįmanoma nuslėpti 20 savaičių nėštumo, ypač, kai pilvukas pradėjo matytis jau nuo 13sav., o aš ir neslėpiau, buvau labai graži nėštukė wub.gif biggrin.gif Kaimynai, bendradarbiai ir tame pačiame pastate dirbantys žmonės, stomatologė, kirpėja... visi jie matė... dabar niekas neklausinėja, bet matau tuos žvilgsnius, kurie palydi mane... verysad.gif
O šeimos nariai apie tai nekalba, kai kas gal nelabai supranta kas įvyko ir ką tai mums su vyru reiškia (pvz. vyro brolis su broliene, net elementaraus užjaučiu nepasakė), kiti nežino kaip užjausti, paguosti, treti tai daro netinkamai (anyta pasakė: na nieko, jauni, susilauksite dar vaikų)... lengviausia yra pasikalbėti su vyru, paverkti ant jo peties arba tiesiog čia forume ax.gif
Atsakyti
#224
QUOTE(Nińa_del_viento @ 2013 02 05, 17:41)
Man jau būtų laikas nueiti pas kirpėją savo, o negaliu... nes ji žinojo apie nėštumą, buvau 19sav. pas ją, tai paplepėjom linksmai apie viską, o kaip dabar nueiti, ką pasakyti, kaip ištverti tą klausiantį kas atsitiko ir užjaučiantį žvilgsnį  verysad.gif
Darbe visi žinojo, kad laukiuosi, na tikrai neįmanoma nuslėpti 20 savaičių nėštumo, ypač, kai pilvukas pradėjo matytis jau nuo 13sav., o aš ir neslėpiau, buvau labai graži nėštukė  wub.gif  biggrin.gif Kaimynai, bendradarbiai ir tame pačiame pastate dirbantys žmonės, stomatologė, kirpėja... visi jie matė... dabar niekas neklausinėja, bet matau tuos žvilgsnius, kurie palydi mane...  verysad.gif
O šeimos nariai apie tai nekalba, kai kas gal nelabai supranta kas įvyko ir ką tai mums su vyru reiškia (pvz. vyro brolis su broliene, net elementaraus užjaučiu nepasakė), kiti nežino kaip užjausti, paguosti, treti tai daro netinkamai (anyta pasakė: na nieko, jauni, susilauksite dar vaikų)... lengviausia yra pasikalbėti su vyru, paverkti ant jo peties arba tiesiog čia forume  ax.gif


Na taip, ne visi supranta, ką tau teko patirti, o kiti gal ir nežino kaip ar bijo ką pasakyti... Bet gal geriau nieko nesakyti, nei netinkamai parinkti žodžiai. 4u.gif Tik va kad dabar turi pakelti tuos žvilgsnius 4u.gif
Atsakyti
#225
Aš tikrai nenoriu sumenkinti niekieno skausmo, netekties, bet prarasti vaikelį ankstyvame nėštume, manau, kad tikrai yra lengviau... kaip ir man lengviau įpusėjus nėštumui, nei kad vos gimusį (laiku gimusį) laikyti jį už rankutės ir prašyti, kad užverktų, kad sujudėtų...
Kiekviena netektis yra skaudi, ir tą akimirką tikrai negalvoji, kad kažkam yra dar blogiau unsure.gif Todėl belieka tikėtis, kad tas praradimas anksčiau buvo vardan to, kad nepatirtume tiek mes, tiek mūsų vaikai dar didesnio skausmo vėliau unsure.gif
Atsakyti
#226
Labukas,mergaites.
As iki siol nuo A gruodzio 31d nesulaukiau mmm,bet nuejau pas savo gyne,nes usirasiau galvodama ad jau net prasirgsiu.Vnz ji echoskopu apziurejo,sake kad gleivine yra 7mm tai yra nor,.paziurejo mano tyrimus del citomegalu i rtaksoplozmozes ,dar ten kuriu spejau padaryti budama nescia,sake ,esu tikrai sveika,kas liecia jos puses.Sake,kas lieka arba genetines problemos arba nervinio pobudzio,bet paskutiniaja jus tikrai nesuzinosite,nebent abudu genetiskai isitirsite ir jums nieko neras.BET....svarbiausia a mane nuramino,ad ji pasae,kad dabar tikrai nereikia laukti nei puses metu nei 3 men,cia sako tikrai nuomones senu laiku,sako kai moraliskai sustipresi tada ir bandykite is naujo.Sake,kad nuo pirmu ar nuo sestu menesiniu tikrai niekas nepasikeis. smile.gif
Tai ad ,mergaites ,kaip tik susirgsiu,bandysime.Tik ,su mano vyru ,kuris namie na super retai buna,jauciu bus man sunku....
Atsakyti
#227
QUOTE(Diari @ 2013 02 05, 19:28)
Labukas,mergaites.
Tai ad ,mergaites ,kaip tik susirgsiu,bandysime.Tik ,su mano vyru ,kuris namie na super retai buna,jauciu bus man sunku....


Vyro tereikia porai dienų biggrin.gif Pasiskaičiuok kada turėtų būti ovuliacija, pirmą mėnesį gali pasekti su BT (temperatūros matavimu) ar ovuliacijos testais ir kitam mėnesiui išstatyk vyrui grafiką, kada žūtbūt privalės būti namie ax.gif
Mano irgi keliauninkas (vis komandiruotės), bet aš jau pasakiau, kad kovo pirmą savaitę net nesugalvotų kur važiuoti ax.gif

Ir lauksime gerų žinių iš Tavęs 4u.gif bei kitų mergaičių 4u.gif
Atsakyti
#228
QUOTE(Nińa_del_viento @ 2013 02 05, 18:11)
Aš tikrai nenoriu sumenkinti niekieno skausmo, netekties, bet prarasti vaikelį ankstyvame nėštume, manau, kad tikrai yra lengviau... kaip ir man lengviau įpusėjus nėštumui, nei kad vos gimusį (laiku gimusį) laikyti jį už rankutės ir prašyti, kad užverktų, kad sujudėtų...
Kiekviena netektis yra skaudi, ir tą akimirką tikrai negalvoji, kad kažkam yra dar blogiau  unsure.gif Todėl belieka tikėtis, kad tas praradimas anksčiau buvo vardan to, kad nepatirtume tiek mes, tiek mūsų vaikai dar didesnio skausmo vėliau unsure.gif

Tu cia grynai apie mane... cray.gif todel manau,kad mano antras nestumas rgi persileidimu turejo baigtis.... bet tik D. zino kaip viskas turi ivykti...
bet dabar nors turiu atmintyje savo vaiko atvaizda, zinau, kad jis labai panasus i sesute buvo wub.gif kad jis laabai jaute mamyte, net bande akytes atmerkti, kai paimdavu uz rankytes...
Mes su vyru ir nusprendem, kad suneliui tikrai taip bus geriau, nei butu reikeje kankintis gyvenime... su tokia negalia...
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo *DonAngel*: 05 vasario 2013 - 21:00