Pasiruošimas nėštumui po persileidimo, abrazijos

AS ir po danties rovimo, dabar kitus vaistus vartoju, tai dar vienas ciklas praeis ramiai, o taip norejosi plius dar mmm nesulaukiu

Nina, gražios mintys.
Aš bandau tikėti, kad manojo širdelė sustojo dėl genetikos...bet vis tik taip sunku dar susitaikyti šiai minutei...pradedi galvoti, o gal PRG įtakojo, o gal tas, o gal anas...Kolkas aš toje "derėjimosi su Dievu" stadijoje...kolkas negaliu susitaikyti...
Reikia laiko viską sudelioti į savas vietas...po kurio laiko, jausmams aprimus bus lengviau...



Jei esi labai nekantrus žmogus - pasidaryk dar rytoj pakartotinai HCG. Jei gali - nesidaryk ir lauk pirmadienio. Ramiai lauk.
Kai aš skirtingose lab. kas kelias dienas dariausi HCG, ir jie skyrėsi ne į gerą pusę, turėjau labai daug streso. Tuomet po savaitės galvojau dėl šventos ramybės pasidaryti, bet nusprendžiau, kad nesidarysiu dėl to, kad tai nieko nepakeistų ir įtampos ir streso papildomai būčiau turėjusi. Viskas Dievo valioje.



Jei nesunku, gal gali nupasakoti savo istoriją dėl PRG? Nes mano nėštumo metu labai mažas buvo...
Kai taip nerimas dar mane kankina, galvoju ar galėjo jo trūkumas iššaukti mažiaus širdelės sustojimą 9-tą savaitę...
Nors tikriausiai kažkas ne taip vystėsi...



Aš per pietus irgi skaičiau tą straipsnį...žiauru...taip graudu pasidarė...įpatingai kai berniukas telefonu tetai pasakė, kad tyliai šneka tik dėl to, kad mamytės nepažadintų
Sveik
Aš po kalėdų buvau vyro paprašiusi man iš rūsio atnešti maišą, kuriame esu sudėjusi savo mažosios naujagimio drabužėlius...jetau, prisimenu, taip smagu buvo apžiurinėti mažiukus drabužėlius...mažutėlius batelius...o paskui...dėja... viską atgal sukrauti, ir paprašyti, kad kuo greičiau išneštų vėl į rūsį...

hexora, sveikatytės

Aš irgi su skaudančia gerkle, nosimi užsikimšusia...o dar į darbą reikia eiti...

Samanta, as nzn, kaip buvo su mano PRG. Tiesiog, kai ejau darytis antra HCG merginos patare pasidaryti ir PRG. Jis buvo labai mazas. Bet turbut del to,kad jau zirniukas buvo savaite kaip nustojes vystytis.

Supratau galvojau gal kokią PRG statistiką turėjei.

Tai va, kad ne Bet jau dabar, kai pastosiu, tai darysiu HCG ir PRG

Dieve,kaip man tai primine mano situacija.Man irgi du kartus teko nezinioje laukti.Pirma karta gyd suklydo,o antra karta po 5 sav jau nesuklydo ir irgi teko laukti,nes vis papuldavau ,kai iseigines,tai vel reikia palaukti.

As irgi dariau PRG,nes SM mergaites kitoje temoje patare ir irgi buvo super mazas,tai man gyne iskart israse gerti duphastona ilgam ,bet ir jis nepadejo.
As tai dar neturejau mmm,esiu 29 imti siuntima ,kad pataikyti pas gyne,o jau vasario atrod 9 eisu pas gyne,klausinesiu kas ir kaip.

Laikykis, nuoširdžiai tikiuosi,kad viskas bus gerai,kad daktarai tik klysta
Papildyta:

Laikykis,mergyt Puikiai suprantu kaip jautiesi.. Pati lapkritį sužinojau pačią geriausią naujieną, o Kalėdos atnešė tik skausmą.. Bet visos sulauksim mažų stebuklėlių
Šiuo metu vis dar laukiu pirmųjų mmm...

laba dar negaliu taip ramiai kalbeti apie tai kas ivyko.. ejo 21 savaite, tyrimai geri, nuotaika puiki ir.. velyvas persileidimas.. diagnoze - gimdos kaklelio nepakankamumas.. ko tik nepatyriau, gimdymas, operacija ir leliuko netektis.. dar atrodo kelias dienas po to jauciau judesius, taip vaziavo stogas... sunku, bet reikia toliau gyventi.. norim ir vel leliuko, bet bijau.. gydytoju patirties trukumas, jokiu tyrimu, tiesiog bandyk, tokio patarimo sulaukiau.. o ar pades nepades gimdos kaklelio apsiuvimas neaisku, vienoms padeda kitoms ne... savijauta ne kokia..
idomu ar yra tokiu kurioms buvo apsiutas gimdos kaklelis?

Uzuojauta dėl netekties panaši situacija buvo Ninja del viento...

Man padeda skaitymas, romanai, psichoterapines.. dar užsiregistravau kvalifikacijos kėlimo kursams, noreciau grįžti į darbą,bet del planuojamo mažiaus atsisakiau gero pasiulymo, tai db užsiimu savim

tastyte, laikykis sunkui net isivaizduoti, kaip jautiesi.

Labas, taip, mano situacija identiška
Bet tu jau turi dukrelę, su jos išnešiojimų nebuvo problemų? Gal per gimdymą buvo pažeistas kaklelis (plyšęs pvz.), nes nepakankamumas gali atsirasti ir dėl prieš tai buvusių traumų
Prieš kiek laiko praradai savo vaikelį?
Pas mane praėjo dar tik mėnuo, bet ar pelengvėjo? ne, širdį skauda taip pat. Bet, be abejo, gyvename toliau, ir kuriame planus. Man labai padėjo mano vyras. Pirmas dienas negalėjau būti viena, panika kažkokia prasidedavo. Bet taip sutapo, kad Kalėdos, Naujieji, vyras turėjo išeiginių, tai visą savaitę prabuvome dviese. Palaikė mane labai, nors ne mažiau reikėjo ir jam to paties, tik jis vyriškai nerodė savo jausmų ir ašarų... Kai grįžo į darbą, pabuvau dvi dienas namie ir supratau, kad man irgi reikia grįžti į darbą, nes kitaip išprotėsiu viena... buvo vien ašaros ir mintys apie vaikelius, bei klausimai kodėl, už ką... kas būtų, jei būtų... Per pirmas dienas išnaršiau visą internetą bandydama rasti atsakymus, skaitydama apie tą pačia problemą kaip mano ir jos sprendimo būdus ir pasekmes. Dabar sunku pasakyti ar viskas galėjo susiklostyti kitaip, gal tikrai toks buvo likimas, bet gal, jei gydytojai būtų buvę mažiau abejingi, gal jei turėtų daugiau patirties ir tam tikrų žinių, gal... gal galėjo baigtis ir kitaip. Aišku viena, kad kitam nėštumui reikia pasiruošti ne tik fiziškai ar dvasiškai, bet ir gauti tam tikrų žinių, informacijos ir be abejo, susirasti patikimą gydytoją.
Pastoti vėl, aš nebijau. Netgi atvirksčiai, bijau, kad galiu nepastoti ir ilgai teks bandyti... bet, bandysime kiek reikės. Bendravau su viena nare, kuri turėjo tą pačią problemą, ji tik iš penkto karto susilaukė vaikelio, o 2 iš 4 baigėsi vėlyvais persileidimais, ir vis tiek jie bandė... Kitai, tik 9 nėštumas buvo sėkmingas... Kartais mums skyriami tokie išbandymai, kad atrodo, jau nepakelsim, jau negyvensim, bet viską ištveriam, gyvenam toliau ir vėl bandome iš naujo.
Jei ką, gali man rašyti AZ

Vaje... labai uzjauciu