QUOTE(Lotyna* @ 2015 03 29, 14:55)
Labai Jus suprantu, bet ar manot, kad LT tas bendravimas nuosirdesnis bus is draugu puses?
Kiek metu ten nebegyvenat?
Ilgiuosi tik artimuju, taciau ir jie pas mane - pusiau emigracijoj, pensininkai tevai vis dar nemazai laiko praleidzia uzsienyje dirbdami.
Draugu pasiilgstu, jie musu irgi. Bet, santykiai pravese per tiek metu jau.
Papildyta:
Dolyte, ar Jus dirbanti? Klausiu, nes panasiai pati per viska praejusi. Kol esi namie su vaikuciais, labai truksta to bendravimo, LT atrodo kaip svajoniu salis. Manau, paprasciausiai mums kartais reikia dazniau istrukti vienoms is namu, neuzsisedeti su vaikuciais, nes tuomet jautiesi kazkoks pamirstas, niekam neidomus ir nereikalingas
Vakar nakti perskaiciau visa sia tema
LT yra likusios visos drauges, su jomis skype, viber bendraujam nuosirdziai, lyg gyventume kitam mieste, bet ne kitoj saly... Niekas nepasikeite. UK tokiu draugiu nera, nepasitikiu niekuo...
As sedinti su vaikais namie. Del isejimo pritariu, bet neturiu su kuo, viena nemegstu, man reikia kompanijos, noriu bendrauti protingomis temomis, ne tik pletkais dalintis
QUOTE(Nastya @ 2015 03 29, 14:56)
O mes birželį bus metai kaip jau grįžę iš UK
Dabar tai gink dieve niekur nenoriu, viskas labai čiki čia
PAVYDZIU!!!!