ž
QUOTE(flight @ 2013 02 01, 23:39)
Sutinku su tuo, kad akušerijos principai turėtų keistis, jie gal ir keičiasi, tik labai lėtai.
Nesutinku su tuo, kad namų gimdymas bet kurio atveju būtų kaip "konvejerinis" ir "technologizuotas" blogąja prasme ligoninės gimdymas. Namai jau savaime inspiruoja kad tai, kad čia niekas nesiūlys skatinimo, epidūro, neguldys privalomai ant gimdymo stalo, leis judėti kaip nori ir kiek nori, netrikdys krūva žmonių gimdykloje ir t.t. Beje, tam reikia ir žmonių, kurie norėtų ta linke dirbti- sutiku su mintim, kad toli gražu ne kiekviena bet kuri ligoninės akušerė galėtų (o ir norėtų) tą darbą dirbti.
Ligoninėje jau automatiškai tampi jos sistemos dalimi, gi dažnai medikai nė nežino, koks buvo gimdyvės nėštumas, sunkus ar ne, rizikingas ar lengvas.
Ar jūs gimdėte nors kartą ne savo namuose, o "gimdymo namuose", iš anksto susitarus su gydytoju?
Susitarti su gydytoja, pas kurią gimdysi pageidaujama ne prieš pat gimdymą, o bent pora mėnesių anksčiau. Jeig norima galima ir visą laiką lankytis (gal ne visos žino ar ne visoms pavyksta, nežinau).
Paskutinį vaiką gimdžiau "beveik" namie (
gimdymo namuose jau buvo pilnas atsidarymas).
Savo namuose patyriau (nors gimdymą prisimenu kaip man tikrai ypatingą ir šypsausi

): į mane žiūrėjo krūvelė smalsių mažų ir didelių akyčių, kvėpuoti per sąrėmius buvo nejauku. Tos akytės judėjo po visus kambarius.
Neaiški gimdymo pradžia
(sąrėmiai po 1-2 savaites), taigi vaikų išvežti jokių galimybių bandėm išvežti, parsivežėm net neprasidėjus gimdymui. Artimieji, ir vyras tame tarpe dirbantys. Juk nepasiims visi atostogų mėnesiui. Po gimdymo seneliai gavo prižiūrėti sergančius vaikus

Dėl neaiškios gimdymo pradžios vyras ir taip buvo įspraustas į reikalavimus: neišvykti už miesto per toli. Po gimdymo vyras organizavo visą namų buitį, vaikai susirgo, o apie ramybę namuose nebuvo nei kalbos. Net po trijų dienų grįžusi namo turėjau ir aš, ir vyras veiklos per akis, vien nuolat saugoti naujagimį nuo be galo mylinčio brolio (kuris bandė ir maitinti, ir nešioti

) buvo "smagu"

.
Taigi bent jau mano atveju, gimdymas "beveik namuose" nebuvo visomis prasmėmis laisvas. Galbūt kitokia patirtis. Ir atvirkščiai, "gimdymo namuose" buvau daug laisvesnė, gydytoja, su kuria tariausi normaliai žiūrėjo į tai, kad noriu visko natūraliai, nebuvo buities rūpesčių.
Galbūt, kad gimdymas būtų sklandus, tiek namuose, tiek ne namuose, reikia tam iš anksto gerai ruoštis, nežinau ir dar visur gimdant reikia įvertinti, kad gyvenimo visiškai pagal planą iš principo nebūna.