Gimdymas namuose

http://www.lrytas.lt...o-gyvuliuko.htm

Čia yra tema apie gimdymą, todėl moterys daugiausiai ir kalba apie gimdymą, o ne apie kitas motinystės patirtis. Jei sprendžiat iš šitos temos, tai, manau, tai tiesiog neteisingas įspūdis Juo labiau, nei viena namie gimdžiusi mama nekelia gimdymo aukščiau visko, kaip tik dažniausiai, kol jų neklausia, tol ir nepasakoja, nes joms tai tiesiog savaime suprantama graži jų motinystės dalis.

O dėl pranašumų - gal vaikui nėra taip labai svarbu gimti namie ar ligoninėj, bet tai jau ne tik kažkokios mamos išjaustas, bet ir moksliškai įrodytas faktas, kad vaikui gimti be mamos streso ir natūraliais gimdymo takais yra geriau daugeliu atžvilgių. Tiesiog namie, palyginus su ypač Lietuvos ligoninių sąlygomis, streso tikimybė praktiškai išnyksta, tai va toks ir pranašumas.

Labai siaurai čia parašiau, bet jei įdomu sužinoti daugiau, labai rekomenduoju perskaityti šią knygą. Lengvai ir greitai skaitosi, o naudos tikrai daug

atsakau citata:

"Jei moteris imtų gimdyti, na pavyzdžiui, parduotuvėje, čia pat apsiperkanti gydytoja ginekologė ar akušerė negalėtų jai padėti, nes tai ne gydymo įstaiga – įstatymai neleidžia. Europos šalyse (pvz., Prancūzijoje, tikiu, kad ir kitur) policininkai apmokyti priimti gimdymus. Paprastai moterys iki paskutinės minutės gyvena aktyvų visavertį gyvenimą, tačiau Lietuvoje, šiukštu, – niekas tau neturi teisės padėti. Jei gimdai ne gydymo įstaigoje – kriminalas. Ar parduotuvėje gimdyti galima? Tik namuose negalima? "

Va tokios pasekmės mūsų "raganų medžiotojų".

Straipsniukas:

]http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2013-02-01-dalia-lukeniene-kur-jus-ginantys-moteru-teises/94684?fb_action_ids=10151243676922694%2C10151228922822694&fb_action_types=og.likes&fb_source=other_multiline&action_object_map=%7B%2210151243676922694%22%3A127104677461402%2C%2210151228922822694%22%3A336858363084807%7D&action_type_map=%7B%2210151243676922694%22%3A%22og.likes%22%2C%2210151228922822694%22%3A%22og.likes%22%7D&action_ref_map=[]

Trys vaikai namie, rašytoja - manau, pakeis mūsų visuomenę tokios nuomonės.

Vakere, nežinau ar dėl mano grubumo (nesusilaikiau, atleiskite) ar dėl ko kito - bet dabar kitaip skaitotės (nebe "nesuprasi, nes suvelta" ir t.t.). Asmeninės patirties ir asmeninės nuomonės išsakymas labai tinka šiai diskusijai.

O dėl proceso ir rezultato... kas, jei negali būti antro be pirmo?

Dalai Lama sako - laimė, tai ne tikslas, tai - kelias. Taip ir čia: sveikas ir laimingas vaikas ir mama - tai ilgas kelias ir kiekvienas metras svarbus. Nepraleidinėkime

Labai patiko vienas komentraras, taikliai :

"Juk nieko normaliame gimdyme ekstravagantiško daryti nereikia. Atsiklaupti? Paklausyti širdies veiklos? Priimti vaikelį? įvertinti placentos vientisumą ir kraujavimo grėsmę? uždėti siūlę kitą? kurios paslaugos negalima atlikti namie? Mitas. visos šios paslaugos buvo ir yra teikiamos ambulatorinėmis, lauko, karo ir kitokiomis sąlygomis. O čia - ramiai, namuose, atsinešus savo įrankius - negali? kas per paslaugos kokybė? gydytojai nepajėgia atsiklaupti, o vienintelę, kuri atsiklaupia prieš gimstančią gyvybę - dabar ruošiasi teisti. O svarbiausia - jų ir nereikia. reikia tik laisvės akušerėms, jų darbo kokybės ir drąsos. ir tik kelių. Ir finansavimo, kuris eina paskui gimdyvę - kur ji bepasirinktų. aišku, stacionarai su savo papūstais etatais nukentėtų. ir valio. Liktų mažiau sanitarių rėkiančių "pasikelk karve", mažiau neatidumo, tada, konkurencijos fone, visi taptų šiek tiek geriau atliekantys savo pareigas... ir reikia viduriuko - akušerių valdomų moterų konsultacijų, kur moterys lankosi visą nėštumą ir gali gimdyti (jei leidžia rizikos kriterijai), gimdyti ambulatoriškai, atvykę neilgam ir be jokių gydytojų. Toks atpigimas būtų, kad nu... Dabar sistema ginasi. Tai jos pinigai - sako. Tik ji gali saugumą užtikrinti... Pažiūrėsim, ar ilgai."

Aš manau, kad nusiteikimas lemia be galo daug. Ir visų pirma jis ne iš kažkokių kažkieno teorijų turi ateiti, o iš vidaus. Man abu vaikelius gimdant skaudėjo vienodai, bet pirmam gimdymui nebuvau pasiruošus, nieko nežinojau apie procesą, kas kada vyksta, kokia viso to prasmė, tik žinojau, kad pagimdysiu pati ir be epidūro. Bet tik pajutus didesnius skausmus, išsigandau, įsitempiau, o nuo to skaudėjo dar labiau. Pamiršau, kad gimdau vaikelį, galvojau tik apie savo skausmą. O gimdant antrą vaikelį pajutus skausmą aš nudžiugau, kad viskas jau vyksta, nebijau jo, neįsitempiau, nuėjau į dušą, atsipalaidavau ir jei per pirmą gimdymą sąrėmiu metu viskas išnykdavo aplink, tai dabar kalbėjau su vyru, net juokavau ir taip iki pat dukrytės gimimo. Iš tiesų gal ir atrodžiau iš šono kaip fetišistė - lėtai siūbavau su šypsena veide ir leidau garsus panašius į orgazmo metu leidžiamus Aš iš tiesų mėgavausi visu tuo nuostabiu procesu ir tai dabar yra mano nuostabi patirtis, kurios niekada nepamiršiu. Ir pirmas gimdymas yra gera patirtis, bet labiau kaip pamoka. O rezultatais abiem atvejais žinoma yra nuostabūs Tik pirmą kartą tai buvo tas "atpildas, panaikinęs kančias", o antrą kartą tai buvo tarsi gražaus proceso tęstinumas - viskas džiugiai vyko, džiugiai ir baigėsi.

O dėl to, kad kartais nepavyksta - visą laiką ruošdamasi gimdymui, dirbdama su savim neatmečiau galimybės, kad visko nutinka, visko būna ir net jei būtų reikėję daryti cp, aš tikrai dėl to nesigraužčiau, nes žinočiau, kad svarbiausia yra ketinimai, norai ir pastangos, kad svarbiausia yra mano požiūris, nes tai yra esmė, kuri kyla iš manęs, o pavykti niekas neprivalo, yra dalykų, kurių mes nekontroliuojam, ir dėl jų graužtis yra visiškai beprasmiška.

Aš pasikartosiu, kad kuo didesnis psichologinis komfortas turėtų būti užtikrinamas gimdyvėms pirmiausia ligoninėse - juk jų yra 98 procentai! Negi tik 2 procentai privilegijos reikalaujančių moterų jaučia poreikį gimdyti kuo mažiau stresinėmis, kuo palankesnėmis sąlygomis?..

Gimdymo istorijose daug pozityvių istorijų iš įvairių ligoninių, stresą kelia ne sienos, stresą kelia žmonės ir taip pat jis gimsta viduje... Manau, kad ramybę, galimybes rinktis ir kontroliuoti gimdymo procesą turėtų užtikrinti visoms moterims, ne 2 proc. tikrai.

Panašu į tai... Ką ir anksčiau rašiau - daugeliui moterų nesvarbu, kaip gimdyti, kad tik greičiau viskas praeitų ir jos gautų vaikelį. Vien iš sm bendraamžių (kadangi tai mažas visuomenės atspindys) galima spręsti, kad tikrai nedaugeliui rūpi ir procesas, ne tik rezultatas. Dauguma dar nesupranta, kad procesas irgi yra labai svarbu, kad jis gali panaikinti nemažai ateities problemų. Ir man tikrai labai norėtųsi, kad toks moterų ir jų vyrų požiūris pamažu keistųsi.

Justesea, nedaugelis romantizuoja gimdymą, bet patirti kuo mažiau skausmo, pagimdyti sklandžiai yra svarbu daugeliui - kitaip moterys neprašytų epidūro, nekištų vokelių sutartoms akušerėms. Nė viena nenori būti kaip nors grubiai išvadinta ar nesulaukti patarimo, jei pati dvejoja dėl nuskausminimo ar nesusigaudo stūmimų ritme. Vien iš to, kaip supermamos aiškinasi dėl klinikų ir net į kitus miestus važiuoja gimdyti, kad tik gautų geresnės pagalbos - sprendžiu, kad likusiems 98 procentams moterų yra tikrai svarbu, kad medikų veiksmai būtų kuo labiau pagrįsti ir padedantys. Taigi, kol 98 procentai moterų priverstos blaškytis po gana atokias klinikas, kišti po 1000 lt į kišenes už susitarimą - tol jų teisės į sklandų gimdymą nėra užtikrintos. O kol neužtikrintos 98 proc. teisės, pradėti nuo 2 proc. - gal ir skubota.

Beje, labai geros nuorodos ačiū. Tikėkimės, kad visa ta vieša diskusija daro įtaką tiek gimdyvėms, tiek medikams, ir ilganiui apskritai požiūris į gimdymą ims koreguotis. Jis ir dabar koreguojasi, bet tikrai lėtai... Na, kad ir tie patys gimdymo namai Antakalnyje - sprendžiant iš kalbų, atrodo lyg konservatyvaus gimdymo citadelė, o kiek ten gimdoma...

Taip, AK situacija klaiki, bet ten gimdoma daugiausiai iš baimės, nes jie turi geriausią aparatūrą.

O epidūras, tai jau galvojimas apie save, o ne apie vaikelį. Su mažom išimtim.

Bet aš galvoju - gimdymų situacija labai greit pasikeitė į blogąją pusę (labai geras filmas apie tai), tai gal ją ištaisyti irgi ilgai neužtruks. Daug kur civilizuotam pasaulyje jau žengti pirmieji žingsniai, reik tikėtis, kad ir Lietuvą jie vienaip ar kitaip tai pasieks, o tada pamažu keisis ir žmonių sąmoningumas.

O kova už gimdymus namie tikrai prisideda prie tų pokyčių jau vien todėl, kad pagaliau pradėta garsiai šnekėti apie problemas ligoninėse. Nes nuo minčių, nuo kalbų viskas ir prasideda. Aš manau, kad niekas nenukentės nuo to, kad norinčioms namie priimti gimdymus akušerėms bus leista tai daryti. Bet sistemą toks sprendimas tikrai gali išjudinti.