QUOTE(vylabusle @ 2013 02 03, 00:48)
1)
frustracija po didelio gimdymo romantizavimo ir lūkesčių, kai jie neišsipildo - kai moteris teikiasi gražiam išgyvenimui, o atranda skausmą arba susidūria su netikėtomis kliūtimis, nepatiria to, ko laukė - žinau bent vieną atvejį, kuomet labai susižavėjusi natūraliu gimdymu mergina patyrė cezario pjūvį ir didelę frustraciją;
2) gimdymo romanizavime glūdi kitokiu būdu pagimdžiusiųjų sumenkinimas. Moterys, kurios gimdo ligoninėse, prasmingai išgyvenusios vaiko atėjimą, patyrusios komplikuotus gimdymus ar cezario pjūvius, vienaip ar kitaip atėjusios į tą motinystės džiaugsmą,
jūsų tokio gimdymo romantizavimo yra sumenkinamos, esą jų patirtis menkesnė. Jos mat "nusirašė" gimdymą - pragulėjo jį narkozės paveiktos. Tai neskanu.
3) didelis gimdymo romantizavimas gali atitraukti įtaigai pasiduodančių moterų dėmesį nuo viso realių galimybių spektro, neleisti iš tiesų tinkamai pasiruošti,
kadangi ruošiamasi tokiu atveju tik vienam vieninteliam scenarijui.
1. Frustracija visiškai vienodai įmanoma ir ligoninėje. Kada pvz.., akušerė šaukia ir žemina, personalas grubus, arba ką tik gimęs vaikas pasigauna ligoninės auskinį stafilokoką ir atsiduria reaimacijoje. Kai seselės nepaaiškina, kaip žindyti ir verčia motiną jaustis visiška nemokša. Kas įlįs į kiekvieno vidų ir pažiūrės, ko buvo tikėtasi? Gal kažkuri tikėjosi, kad personalas "pagimdys už ją". Gal kažkuriai ėmė ir nesuveikė epidūras, o ji atvažiavo gimdyti su žurnalais ir planšetiniu kompu. Ir t.t. ir t.t.
2. Kodėl moterys, kurios sėkmingai pagimdė namuose ar natūraliai - stacionare, turėtų imti menkinti savo pačių patirtį, nesidžiaugti ja ir neteigti, kad toks gimdymas yra geriausias variantas? Taip, tai
yra geriausias variantas - kai neprireikia intervencijų, kai eiga sklandi, kai mama jaučiasi rami ir saugi, kai vaikas gimsta be jokių traumų ir t.t. Na negaliu paneigti savos patirties tik todėl, kad su CP pagimdžiusi mama nepasijustų sumenkinta. Ir, kita vertus, mes gi suaugę žmonės, ir suvokiam, kad gimdymas gali pasibaigti visaip, kad tai yra labai lankstus procesas ir tikrai ne visada paklūstantis mūsų planams. Ir nieko menkinančio čia nėra.
3. Kaip tik priešingai, ruošiamasi visiems įmanomiems scenarijams.
Ir dar apie tą procesą. Iš vienos pusės, nekomplikuotas gimdymas yra sėkmė. Iš kitos pusės, tai - ir darbas. Galima visą - nerizikingą, nekomplikuotą - nėštumą pragulėti ant sofos, priaugti 30 kg, nesidomėti, kaip vyksta procesas ir kodėl; nuvažiuoti ligoninėn ir visiškai atsiduoti medikų profesionalumui - "sakykite, ką man daryt ir aš darysiu". Galima daug judėti, nedaug priaugti, mokytis kvėpuoti, mokytis, kada ir kaip kvėpuoti skirtingais gimdymo momentais (per sąrėmius, per stangas, ir tada, kai nenorima plyšti), domėtis palankiausiomis pozomis, daryti specialius pratimus ir kt., vienžo - įdėti ir savo indėlio. Šiuo atveju, net nesvarbu, kur planuojama gimdyti. Yra situacijų, kai daryk ką nori - vis tiek bus cezaris, bet yra situacijų, kai tas indėlis, įdirbis labai netgi daug lemia.