Gimdymas namuose

Tai, kad už išsamesnį kraujo tyrimą jau reikia susimokėti Standartinį padarys nemokamai, bet jei norėsit giliau pasikapstyt, klosite pinigus.

Būtent. Tačiau, kai cituojate savo mėgstamus autorius - pateikiate teiginius, dėl kurių gali susidaryti įspūdis, jog kitaip pagimdžiusios moterys jau yra absoliučiai pasmerktos depresijai, žindymo problemoms, sunkiam auklėjimui ir visoms kitoms negandoms, nes visuomet tik tą ir akcentuojate, net sakydamos "gali".

O yra ir kitokių "gali". Gali kaklelis neprasiverti, gali užsitęsti gimdymas, gali vaikelis uždusti, per ilgai užsibuvęs kelyje - jau tiek daug tų "gali" natūralaus gimdymo atveju... Aš tai geriau jau pamelščiau savo krūtis ir pavartočiau antidepresantų negu susidurčiau su bent vienu iš baisiųjų naminio gimdymo "gali".

Na, čia jūs teisi. Buvo malonu paplepėt. Nuomonės skiriasi, tegu, juk nežadam vienos kitų keisti. Tiesa?
Matau, kad kai kurios jūsų vis tik turi savo nuomonę ir svarių argumentų. Kaip ir mes. Svarbu neplaukt pasroviui, va kas iš tiesų kieta
Ir....kiekvienas renkasi kaip jam atrodo geriau, linkiu, kad jūsų sprendimai, jūsų visų, baigtųsi tik gerai.
p.s. tik nepaduokit į teismą poto, kad mokėt reiks ir t.t. jūs viską žinot, pačios renkatės.

Niekda nemenkinau tu moteru,kurios gimde ligonineje, ar tu, kuriom reikejo ekstra ar planinio CP. Sito nezadu irodineti.
O apie nepasiruosima prasnekau todel, kad pazystu ta zmogu ir visas jos nestumas buvo paremtas mintimi, kad suleis jai epidurine nejautra ir bus viskas ciki. Buvo uzsiciklinus ant dvieju dalyku - kaip susitarti del CP, o jei niekas jai to nedarys (nes nebuvo medicininio pagrindo), tai kaip ta epidura susileisti kuo greiciau. Visas nestumas buvo kazkoks tridaliavimas del skausmo baimes, vaikiski oziai ir svajones pagimdyt anksciau laiko, gal vaikas bus mazesnis ir ne taip jai skausminga bus ji gimdyti. Tai cia man kvepia labai pavirsutinisku poziuriu, nesigilinimu i nieka - nei i savo kuna, nei i pati procesa, nei i pasekmes - o begaline koncentracija i salutines priemones, kurios neva padetu eliminuoti visas jos baimes.
O, siaip, kiek mano pazystamu rate gimde moteru, draugiu, visos, kurios bent kiek pasidomedavo proceso eiga - tokiu 'psichologiniu traumu' nepatyre nors ir ne visom ejosi sklandziai, ne viskas gavosi kaip noreta. Tiesiog priimi tai kaip moters duotybe ir stengiesi kiek gali, o ne numeti kazkam ta darba padaryti lengvabudiskai tikedama, kad tau indelio ideti neprireiks.

Na, skausmo baimė yra verta pagarbos, kaip ir kitos baimės. Galbūt, kažkam atrodo labai infantiliai, kai aš nusisuku, atsitiktinai protų mūšyje pamačiusi kadrą iš veiksmo arba siaubo filmo. O aš tiesiog fiziškai tokių dalykų nepakeliu - jie man baigiasi galvos svaigimu ir alpimu.

Šiaip, man kilo dar tokia mintis, kuri gal reziumuoja daugelį dalykų, kuriuos išsakiau.

kai yra kovojama už gimdymą namuose, o ne už bendrą gimdymų praktikos tobulinimą, nedidelis procentas moterų tarytum atsiskiria nuo didžiosios dalies, ir iškelia savo interesus virš jų. Gmdyvės, kurios nenorėtų gimdyti namuose, lieka tarytum viskuo aprūpintos, privelegijuotos, o norinčios gimdyti namuose - skriaudžiamos, nors iš tiesų taip nėra. Grubus elgesys, nepagrįstos intervencijos, prasta priežiūra, menkas informavimas, parengiamųjų kursų nenuodugnumas - su tuo susidūria, deja, ne 2 procentai gimdyvių. Ir, kai viso to siūloma išvengti tokiu mažai kam prieinamu keliu kaip gimdymas namuose, tos, kurios negali arba nenori gimdyti namuose, lieka atstumtos, jų problemomis niekas nepasirūpina, niekas nesikreipia į Strasburą dėl to, kad gimdyvei buvo pasakyta, kad ji karvė arba dėl to, kad ji pragulėjo be priežiūros išsigandusi gana ilgą laiką, ir sulaukė pagalbos gimdymui įpusėjus.

Kai dalies moterų teisė į sklandų gimdymą iškeliama virš kitos dalies - tai gimdo didesnę konfrontaciją.

Pvz, aš tikrai norėčiau, kad gimdymų srityje medikai tobulėtų, bet aš nesijaučiu einanti išvien su jumis, nes, išsikovojusios gimdymo namuose teisę, jūs ten ir sustosite. priekaištaudamos kitoms, kad jos egoistės norinčių gimdyti namuose atžvilgiu, jūs vadovaujatės tokiu pat egoizmu, ir, vaizduodamos gimdymą ligoninėje kaip didžiulį siaubą, nepajudinsite piršto, kad tas siaubas taptų švelnesnis.

Hm,o kas trukdo kreiptis ir dėlto į teismą?

Klystate Bendrauju su labai daug sąmoningai į gimdymą žiūrinčių mamų tiek "gyvai", tiek forumuose ar konferencijose ir žinoma dabar gana dažna tema būna naminiai gimdymai. Ir pastaruoju metu visi tie pokalbiai virsta iniciatyva parodyti visuomenei kokia yra dabartinė situacija Lietuvos, ypač Vilniaus, ligoninėse. Kalbėti apie tai viešai ir garsiai, kad pamažu kažkas imtų keistis. Minčių mamos turi daug ir visokių. Kiek galėsiu, ir pati prie to prisidėsiu. Ir tikrai ačiū gimimas.lt iniciatorėms nes jos tapo įkvėpimu daugeliui moterų pagaliau nebetylėti, o pasakoti savo patirtis. Manau, kad dauguma ir čia rašančių gimdymų namuose šalininkių (nepamirškim, kad ne visos jos pačios nori gimdyti namie) yra visom keturiom už tai, kad situacija keistųsi ir ligoninėj. Be to, pasidomėjus plačiau labai greitai paaiškėtų, kad šie du dalykai eina išvien. Kai su draugėm pradedam kalbėti apie situaciją ligoninėse, kalba anksčiau ar vėliau pakrypsta į naminius gimdymus, o pradėjus kalbėti apie juos, savaime kalbame ir apie ligonines. Ir mums visoms tikrai ne vis vien, kas vyksta ligoninėj.

P.S. ir net jei gimdyti ligoninėje sąlygos taps idealios, vis tiek bus gimdančių namuose, kaip jų dabar yra šalyse, kurios turi tas sąlygas ir yra legalizavusios naminius gimdymus.

Auksinis stafilokokas su pro mėnesių reanimacija naujagimiui, jūsų nuomone - geriau?

Dar truputis galimų ligoninės "gal" - kaip jums toks?:

"man pagimdžius pasikeitė pamaina. anoji mane "sutvarkė" ir paliko tom dviem valandom gimdykloj, o naujos pamainos gydytoja atėjo tik tada, kai jau buvo ruošiamasi mus su mažyliu perkelti į palatą. ir tik tada apžiūrinėdama pamatė, kad man vidinis gimdos kraujavimas taigi netekau daug kraujo ir kitą dieną laukė kraujo perpylimas.

dar labai pikta buvo, kad gydytojai, akušeriai visą parą nepastebėjo, kad sūneliui lūžęs raktikaulis. mažylis tiek kankonisi, ir tik po paros vaikų gydytoja "atrado" mūsų bėdą"

"Klausiau nuo ko galėjo taip įvykti, tai gydytojai į mano klausimą neatsakė. "VARNAS VARNUI AKIES NEKERTA"..."

"Kai pakilo temperatura po gimdymo, ji neitare nieko rimto ir net manes neapziurejo. Po dvieju savaiciu nenustojus kraujuoti ir atsiradus nemaloniam kvapui, nuejau pas gydytoja (kita). Rado palikta placenta gimdoje. "

"as pati vos nenumiriau nes paliko placentos ir as visa menesi su ja pravaiksciojau as net nekraujavau kaip kitos tik po 25dienu pradejau kraujuoti greitai nulekiau ir per valanda laiko atsiradau operacinei,"

"praėjus 1.4m.po gimdymo sužinojau,kad turiu auksinį stafilokoką,pasirodo užkrėtė siunant įplyšimus"
"aš klausiau gydytojos sakė gali būti,kad liks visam gyvenimui AS "

"ji su ranka ten bando pagauti vandenmaišį ir jai niekai nepavyksta daktrė - oi vėl išslydo! Po 5min. tokio gaudymo - vėl išslydo man akys ant kaktos - kas čia vyksta Laikrodis kabo prieš akis žiūriu jau 10 min. praėjo, o rezultato jokio, jau 15min. per sąrėmius saldu darosi aš pradedu kelt galvą ir į daktarę žiūrėt, žiūri ogi jai rankos dreba tai kur jinai sugaudys tą vandenmaišį - man negera pasidarė, kur aš čia papuoliau
Praėjo dar 5min. viso jau 20 man jau sukasi mintys galvoj reikia lipt nuo stalo ir važiuoti gimdyti į kitą ligoninę, ne veltui taip pagalvojau, daktarė sako - oi gimdą užkabinau! Aš pakeliu galvą jos rankos kruvinos, tas kablys kruvinas - ji man gimdą įkirpo pasijaučiau kaip mėsinėj o po visko dar CP padarė"

"Istikruju jauciaus puikiai visus tuos 9 men.Bet paskui prasidejo kosmarai.Kadangi neatsivere gimdos kaklelis,po beveik puses paros skausmu nutare kad reiks daryt cezari.Jau tiek nebeturejau jegu, pamenu apsidziaugiau kad pagaliau viskas baigsis.Dave dar kazkoki sutikima pasirasyt anesteziologas,bet nei neperskaicius sutikau su viskuo.Operacija praejo gerai,vaikas (kaip sake gyd.)sveikas.Ir paskui kai jau nesulaukiau kada atnes mano leliuka,pasake kad su juo kazkas negerai.Nueinu i naujagimiu skyriu o jo ten isvis nera.Pasirodo prasidejo traukuliai ir skubiai i reanimacine nuveze .Pagaliau pirmadieni suzinojom liudna prognoze-sepsis. Bet kai pagalvoji kiek maziukas iskente per savo pirmaji gyvenimo menesi net asaros ima byret."


Taip kad, turėkit omenyje šiuos ir daugybę kitų įmanomų ligoninės "gali". O varnas varnui akies nekerta - jei ką, kaltų nerasit.

Arba, kaip jums toks :

"RK iškart po gimdymo vaiką išnešė nieko nepaaiškinę. Verkiau ir klausinėjau, kodėl, o tie išsisukinėjo nuo tiesaus atsakymo ir vos ne taip, kad "atstok, ne tavo reikalas". Galų gale paryčiais jis man padėjo nueiti į naujagimių skyrių. Vaizdas mane šokiravo - vaikas guli ant šildomos lovytės apraizgytas laidais laideliais, šimtai daviklių, deguonies kaukė, kakliuko įtvaras, aparatai fiksuoja gyvybinių funkcijų veiklą. Ir guli jis ten... visiškai vienas paliktas. Sesutė miega savo kambarėlyje. Pusantros paros vaikas gulėjo atskirtas nuo manęs, o man niekas taip ir nesugebėjo žmoniškai paaiškinti, kodėl. Tik išrašant mus iš ligoninės daktarė užsiminė, kad vaikas gimdamas patyrė vidutinio stiprumo hipoksiją ir vėliau jam įtarė kažkokią piktą infekciją, kurios pakartotinis kraujo tyrimas nepatvirtino. O kai vaikas jau buvo devynių mėnesių, ir dėl patirtos buitinės traumos teko daryti plaučiukų rentgeną, mes visiškai atsitiktinai sužinojome, kad gimdymo metu vaikui buvo lūžęs raktikaulis Ir tik tada supratome, kodėl jis klykdavo rengiamas pirmomis savaitėmis po gimimo - ką vaikas turėjo išgyventi, taigi jam nežmoniškai skaudėjo, o mes nieko net neįtarėme ".

Ko ligoninėse tie raktikauliai taip lūžinėja? O politika nesakyt to tėvams išvis, be komentarų.

Oj, dar vienas (viskas iš SM ):

" Maniškė gimė lūžusiu raktikauliu.Galvojau vyras išmes gydytoją pro langą.Aišku mums aiškino,kad tai dažna trauma vaikiukams ir jie niekuom nekalti. Tačiau pasiskambinom pažįstamam ginekologui,jis mums iškart pasakė,kad per greit vaikelis buvo varomas lauk.Per didelė skatinančiųjų dozė.Ir bereikalingas gydytojo pilvo spaudimas išstūmti vaikelį.
Aš kaip pagalvoju,kad iš vis galėjau pagimdyt be skatinamųjų Bet matai,kažkodėl gydytojui per lėtai pasirodė.Neva pabaigoj vistiek skatins,tai kam čia laukt. Kažkoks širdagraužis likęs dėl šio mano gimdymo.kai pasakė,kad skatins,aš paskui beveik visą laiką praverkiau."

Važiuojate ligoninėn - rizikuojate savo ir savo vaiko sveikata (ir net gyvybe). Loterija, vienok..

Kodėl lieka atstumtos? Juk tos, kurios nenori gimdyti namusoe, aiškina, kad ligoninė yra gėris ir ten yra viskas, ko tik gimdyvė gali panorėt. Jei jos patenkintos, ir nenori nieko keisti pačios - kodėl tuo turėtų rūpintis moterys,kurios už gimdymą namuose?

Asmeniskai mano poreikis gimdyti namuose del to, kad ligoninese viskas bus idealu vis tiek nedings. Kad ir kaip ten butu super, o to ir linkiu, vis tiek tenai vaziuoti as neturiu poreikio. Tokiu kaip as yra dar apie 2proc moteru. Is solidarumo mes galime palaikyti kovojancias del geresniu salygu ligonineje, bet is esmes mano asmenines teises bei poreikio net ir laimeta jusu kova vis tiek nepatenkins.

Sveikos

Apie atsitikimus ligoninėse prirašyta daug. Ir čia SM, ir kitur. Dėl palyginimo norėčiau pasiskaityti ir atsitikimus namie. Jų tikrai, manau, būna.
Visos aprašo gražius, sklandžius gimdymus namie. Būčiau dėkinga, jei kas parašytų ne iš serijos vbs, bet pvz. aš gimdžiau namie, atsitiko tas ir tas... Ar įmanoma objektyvi diskusija, o ne rietenos?

P.s. aš už sklandų gimdyma, nesvarbu kur jis vyksta.

Kažkiek informacijos rasit čia
O šiaip- diskusija vienaip ar kitaip bus absoliučiai subjektyvi