Laba diena
Gruodžio pradžioje teko pirmą kartą būti liudininkais vestuvėse. Kadangi šioms pareigoms pasiruošti turėjau tik 3 savaites (realiai tik savaitę, nes pirmas dvi stipriai sirgo vaikai
), tai esu be galo dėkinga šiai temai bei merginoms, kurios pasidalino slaptažodžiu. Išties čia radau daug naudingos informacijos, todėl jaučiu pareigą pasidalinti rezultatais. Gal jie kam nors kokią mintį pametės
Tačiau dėl streso ir beveik visai nemiegotos savaitės prieš vestuves visai pamiršau nufotografuoti visas dovanas/staigmenas jauniesiems, todėl galiu pasidalinti tik tomis nuotraukomis, kurias radau pas mergaites, gaminusias man dovanas (na ir dar vieną kitą juodraštinę savo darbų radau
)). Šiaip išties pirmas blynas buvo gerokai prisvilęs, nes dėl nenumatytų priežasčių gerokai visur vėlavome. Todėl pusė daiktų liko namie, kiti buvo išsibarstę tarp mašinų
Žodžiu daugiau tokiam ekstrymui (pasiruošti per trumpą laiką, juolab kad jaunieji norėjo visų tradicijų
) nepasirašyčiau. Na ir kelios mintys iš scenarijaus:
Jaunuosius išlydėjome iš janikio tėvų namų. Jokių graudžių rimuotų kalbų nesakiau, tik padovanojau jauniesiems vardinių meškučių porelę kaip vaikystės simbolį. Žaidimams gamtoje nebuvo galimybių, nes po rotušės lėkėme į bažnytėlę, o po ceremonijos joje jau buvo sutemę. Tačiau buvau paruošusi gražų stiklainį su tais pailgais cukriukais. Kol jaunieji fotografavosi poros turėjo ant jų surašyti palinkėjimus (tačiau dėl neorganizuotumo tas stiklainiukas po bažnyčios kažkaip atsidūrė tėvų mašinoje ir su jais išvažiavo į šventė vietą
). Grįžus į šventės vietą laukė užsėstas stalas. Išsipirkimui panaudojau:
Miltų maišą, kad piršlys savo pačiai galėtų pasiteisinti ,kai šonus kur išsitepęs namo grįš;
Citriną, kad svočiutė širdies draugą per užpakalines duris išleidusi, prieš vyrui grįžtant, užkąstų, kad tokia laiminga neatrodytų;
Cukraus maišą, kad jauniesiems gyvenimas saldus būtų;
Saldainių 3 metrus, kad santuokinius ir ne tik vaikus pavaišintų;
Butelaitį, kad miškelyje pamatę piršlio namudinį fabrikėlį įgaliotiniams neskambintų;
Džiovintą žuvį, kad suprastų, jog nuo užsisėdėjusių ar užsigulėjusių daiktų nekoks kvapelis sklinda.Pirmasis tostas (po jo įteikėme taures):
"Brangūs jaunieji, tėveliai, giminės, gerbiami svečiai, šiandien .. ir .. peržengė atsakingiausią savo gyvenime slenkstį. Vedybinis gyvenimas - ne teatras, į kurį eini pasipuošęs ir nerūpestingai nusiteikęs, iš kurio bet kuriuo momentu gali išeiti, nesulaukęs pabaigos. Vedybinis gyvenimas - tai reali ilga kasdienybė, kuri graži ir nenuobodi tik tada, kai šeimos židinyje dega meilė.
Ir ne nuo vestuvių rūbų puošnumo ar vaišių gausumo priklauso gimstančios šeimos ateitis. Laimės pumpurėlis išsprogsta tik tada, kai jam yra paruošta dirva, o tą dirvą Jūs ruošiate patys. Norėtume, kad judu gyvenime išsaugotumėte pačias gražiausias jaunystės akimirkas, nes jos nepakartojamos. Būkit laimingi keldami vestuvinę taurę, būkit laimingi ir tuomet, kai sidabro gija puoš Jūsų plaukus."
Kad turėtumėt ką pripildyti šampanu, keliant pirmąjį savo bendro gyvenimo tostą, mes dovanojame jums šias taures. Šios dvi taurės vertos viena kitos tik tuomet, kai yra šalia, kartu. Saugokite šias taures ilgus metus, kaip šios dienos prisiminimą. Pažadėkite, kad tostą už deimantines savo vestuves taip pat gersite iš šių taurių. Už Jaunųjų ateitį ir laimingą dalią kviečiu visus pakelti pirmą tostą."Pirmosios pertraukos metu svečius kviečiau prie Jaunųjų medžio. Visiems labai patiko dėlioti pirštų antspaudėlius
Visą vakarą vedė muzikantai. Be galo jais visi patenkinti buvome, todėl jeigu kada prireiks ramia dūšia rekomenduoju grupę Privati Zona iš Šiaulių
Šeimos židinio įtiekimui naudojau 4 žvakių pasaką - visiems patiko (net pati ją skaitydama graudenausi)
Iš žaidimų vakaro metu buvau pasiruošusi Jaunavedžių gyvenimo kelio eismo taisykles bei bučinių dėžutes. Bet panaudojau tik pastarąsias, nes pristigo laiko visas idėjas įgyvendinti
Kelis muzikinius žaidimus pravedė muzikantai, o daugiau visi šoko, šoko, šoko..
12 val. buvome pasiruošę gintaro dulkes, tačiau dėl blogų oro sąlygų nepavyko jų panaudoti
o patalpoje pabijojome naudoti dėl spragsėjimo ir kvapo.
Išlydėtuvėms buvau suruošusi lauknešėlį su vaisiais, šampaniuku, varškės pakeliu bei žinute, kad nėr ko čia naktinių tikėtis - lai eina greičiau sūrio spaust
O kambaryje jaunųjų turėjo laukti mano dekupažuota dėžė (visoms vestuvių staigmenoms susidėti), vardinės pakabos bei išsiuvinėti rankščluosčiai (neturiu jų nuotraukos, tačiau buvo Mr.(jaunikio pavardė) bei MRS.(jaunosios nauja pavardė)).
Antrai dienai buvau pasiruošusi laikraštuką, pažadų tortą (į gabalėlių vidų įdėjau po jaunųjų šokoladuką - nusipirkau Kalėdinių šokoladukų, kuriu viršutinis popieriukas nusiima, o lieka tik auksinės spalvos popieriukas, ir ant jo užklijavau lipdukus su jaunųjų crazy nuotrauka). Bet kol išlanksčiau 64 detales
brr..
Jaunosios veliumą persegėme pirmąjai pamergei, o už tai jaunoji gavo skrybėlę. Įšventinimui į Šeimininkus jaunikiui dovanojome įrankių dėžę, kad visos razetės namie puikiai veiktų ir niekur nebūtų elektros nutekėjimo ir kibiškščių. O jaunąjai padovanojau vardinę receptų knygą, kuri taptų palikimu dukrai ar marčiai.
Tiesa, dar turėjo būti skaidrės iš jaunųjų vaikystės nuotraukų. O gale filmuko - sveikinimai iš tų draugų/artimųjų, kurie negalėjo dalyvauti vestuvėse. Tačiau dėl laiko stokos nepavyko greitai visko įgyvendinti
Tai va tiek tų idėjų
Čia įkėliau kelias nuotraukas dovanų
http://public.fotki....e5/jv-vestuves/
