labas vakaras mielosios
pasiilgau jusu, pasiilgau sios uzuovejos, pasiilgau tu minciu srauto besiliejancio is sudauzytu sirdziu, tokio artimo iki skausmo...Nesitikejau rasti tiek pazistamu vardu, todel kaip vaikas issisiepusi skaiciau visus postus, tarsi kas mane butu sugrazines i uzdrausta soda ir leides itrauti pilnais plauciais pavasariniu geliu aromato. Aciu visom uz ta jausma ir uz ta laika kai per bruzgynus ejom kartu!
Monikam kaip suprantu tu vel lauki mazo stebuklelio

Labai labai dziugu uz tave
Lairam, tavo Sofija ir aki dziugina ir siela susildo

. Ir as kaip tu minties neatsisakiau dar vieno susilaukti. Mano vyras pasiraso dar vienam, tik mano sveikata suslubavo ir tenka ja dabar visaip intensyviai taisyti, bet as vilties neprarandu. Kaip ir tu mintyse stumdau baldus, perkelineju vaikus is vieno kambario i kita, galvoju vardus. Taigi turesim mes dar po viena
Emilio-mamyte, taip noreciau, kad pajustum ta silta apkabinima, nors ir virtualu, bet tikra, kad jis apgaubtu tave sirma ir nors kiek apsaugotu nuo skausmo. As gyvybe sutikciau atiduoti, kad tik niekad nebetektu grizti ten kur esi tu, kur skausmas kaip durklas veria sirdi, kur protas nezino kur jam detis, kad isliktu sveikas, kur neviltis maisosi su ateities baime, kur klausimas kodel? uzima visas mintis, nors atsakymo i ji nera... Bet tai isgyvenama, tai 100% isgyvenama. Ateis ta diena kai vel svies saule, kai noresi gyventi, kai kursi ateities planus, kai svajosi, kai pasirysi supuoti kita leliuka, kai prisiminimai apie angela taps brangia kasdienybes dalimi. Angelas liks su tavimi visai kitame lygmenyje. Bus ir graudziu akimirku, bet jas mokesi apgaubti siluma. Tik kelias iki to uosto- nezinomo ilgio. Bet net kai atrodys, kad pasiekei bedugne ir sviesos nebematai, neuzmirsk sau kartoti, kad sviesa yra ir tu i ja sugrisi. Mano angelui kaip ir Vaivos juostos, kaip ir Sandrynjos, kaip ir Rugsejes sueitu siemet 6 metai...As turiu dukryte gimusia po jos. Ja auginu ir myluoju uz du . Kai uzplusta liudesys ja glaudziu uz du. Kaip Lairam pasake tai mikstura nuo skausmo ir liudesio. Vyresnioji turi kita role-ji tas rysys tarp praeities ir dabarties. Ji tas stimulas, kuris verte traukti save is bedugnes, ji tas ypatingas vaikas su kuriuo jam uzaugus tikiuosi galesianti pasikalbeti apie musu bendra angela...
Liudna ir del mamytes jau antra karta praradusios mazyli vos ipusejus nestumui. Musu tarpe buvo viena mamyte, uri del tos pacios priezasties prarado du angeliukus. Ji siandien supuoja savo stebuklelei!
Tauskute ar as tesingai supratau, kad ir tu jau du angelelius turi. Tikiuosi, kad suklydau
Kaip jus siaip laikotes mielosios? Kaip jusu atzaleles auga? Taip noretusi jus v

isas apkabinti dabar
P.S.
Pilna versija skyrelio pradzioje minetu zodziu...kazkada juos skyriau mazam angelui labai giliai ikritusiam i sirdi...bet is tiesu jie buvo skirti ir manajam ir visiem kitiem maziem angeliukam ir ju mamom auginaciom juos amzinybej.
Zvake degu, salia suklumpu, tyliai meldziu,
kad butum tikra , kad butum salia...
Angele mano, kai buna ilgu, kai buna baisu
tavo meiles viltim gyvenu.
Viltimi, kad esi, viltimi, kad linksma,
viltimi...
kad kazkas amzinybej augina tave...