Įkraunama...
Įkraunama...

Angelų mamos

QUOTE(monikam @ 2013 04 29, 17:27)
o mes augam, stiprejam. musu vyrukas jau labai sunkus, priaugo 2kg per sesias savaites  doh.gif  vakare jau rankos skauda nuo svorio  ax.gif  mane kamuoja pogimdyvine depresija ir nezinau kaip su ja kovoti... buvau pas daktare, israse antidebresantu, bet bijau juos gerti, nes maitinu pati... nors sake, kad jie nekenkia, bet as esu pries  chemija kol maitinu...

saunu, kad taip sauniai augat thumbup.gif

QUOTE(xiuke @ 2013 04 30, 01:38)
tox tas mūsų gyvenimas, duobės , pakilimai... unsure.gif būna dienų lyg tyčia...o Tau dabar 3vaikučiai, sunkiau...kad ir aš, atrodo, laiminga, bet vis tiek būna ir paverkiu, ir paliūdžiu...paskutiniu metu tapau pikta kaip širšė, nesuvaldau pykčio priepuolių doh.gif gal kažkiek ir pavargusi jaučiuosi, nežinau...kažkaip senai apie save pamiršau...o derėtų ir apie save pagalvoti... unsure.gif

drinks_cheers.gif

monikam tau reikia poilsio daugiau, bandyk kaip nors kuo daugiau ilsetis numigti kai tik yra proga iseiti i lauka pasivaikscioti nuo rutinos biski atitrukti.Zinau, kad sunku labai bet tai labai veiksminga, o su antidepresantais neskubeciau, turi pati bandyti kuo daugiau sau leisti ilsetis, nurimti, susidelioti prioritetus, darbus.Svarbiausia yra poilsis ir miegas teigiamos emocijos.Pabandyk kokiu zoleliu arbatos pagert, kad ir valerijono, ir stenkis pati pakovot, antidepresantai be idirbio i save ne veiksmingi, o tik laikina pagalba.Laikykis 4u.gif

Gal kas gali tau pagelbet buityje, pasikviesk gal ka is namiskiu, kol biski mazylis prakus irr kol pati sustipresi??? g.gif


naujom angelu mamytem 4u.gif 4u.gif 4u.gif
Laikykites ir stiprybes jums 4u.gif 4u.gif
Atsakyti
Labos mergytes 4u.gif
Nerasiau cia jau simta metu blush2.gif Galbut sitaip bandau toliau testi gyvenima ir kuo maziau zvalgytis atgal... Tik stai sekasi sunkiai unsure.gif
Turbut dar todel, kad gyvenam laukimu, tad nesinori liudnu istoriju g.gif
QUOTE(Tauskute_ @ 2013 04 23, 17:06)
jjurgite su gimtadieniu tave mergyt

Aciu wub.gif Nemaniau, kad kuri aplamai dar prisimena mane tokia, nustebinai bigsmile.gif
QUOTE(rugsėjė @ 2013 04 25, 11:43)
Kaip jiem elgtis? Buvę ir tokių kurie į akis juokėsi, kad esu TA kur palaidojo... ar taip geriau  g.gif .......
...Aš tik pagalvoju ar aš būčiau laimingesnė jei mano vaikas būtų išgyvenęs ir augęs kančioje?... Galbūt taip staigiai skaudžiai geriau iškart netekti nei vėliau matyt vaiko kančią unsure.gif.........

Vaje, is kur tokiu atsiranda blink.gif
Koks pazistamas jausmas... Tik mano Angelas kentejo, o mes ziurejom ir niekuo padet negalejom cray.gif

Ievoolia, mes praradome savo vaikucius ta pacia diena... Kaip greit bega laikas... Siandien kapuose buvau antruju metiniu proga verysad.gif

Zvakute siandienos angelams - Azuoliukui ir Aistutei
user posted image
Atsakyti
Nepykit mergaites, kad cia uzejau. Noriu greiciau grizt namo ir apkabint savo mazyli.
Stiprybes jums visoms!
Atsakyti
Labai keistas dzuka parasymas...
Atsakyti
QUOTE(Emilio_mamyte @ 2013 05 03, 14:52)
Labai keistas dzuka parasymas...


Emilio_mamyte, tiesiog paskaiciau temute sita netycia uzklydus ir norejau palinketi jums stiprybes, juk neakmenine sirdi turiu. Ir tiesiog dar karta suvokiau, kaip reikia vertint tai, ka turim, tuos, kuriuos turim.
Atsakyti
Reikia pagalvoti,kad dazna Mamyte siam skyrelyje neturi ko apkabinti... Man perskaicius per kuna skausmas perejo. Todel ir parasiau,kad keistas pasisakymas tokiam skyrely.
Atsakyti
QUOTE(dzuka @ 2013 05 03, 15:44)
Nepykit mergaites, kad cia uzejau. Noriu greiciau grizt namo ir apkabint savo mazyli.
Stiprybes jums visoms!

Skaityt galit.
Bet kitoms labai skaudu skaityti,kad Jus turit ka apkabinti,o kitos ne....
Todel ,geriau pabuti sios temos tyliuoju skaitytoju.
Viso ko geriausio Jums 4u.gif
Atsakyti
Atsiprasau
Atsakyti
QUOTE(dzuka @ 2013 05 03, 19:56)
Atsiprasau



Viskas gerai, tiesiog mamos, kurioms viskas įvyko neseniai labai jautriai reaguoja į bet ką. Deja, bet tokia ta savijauta, kai širdis plyšta...

Man Jūsų parašymas jokių neigiamų emocijų nesukėlė. Atvirkščiai pasirodė, kad labai nuoširdų ... bet mano širdis jau nebekraujuoja, man viskas jau praeitas etapas. Galiu net pasakyti, kad esu laiminga. Turiu du nuostabius vaikučius. Myliu juos be proto. Šiandien darželyje mamyčių šventė buvo, grįžau laiminga wub.gif . Prieš dvejus metus darželyje šventės mamytėms metu verkiau pasikukčiodama, negalėjau nurimti... Nes šokant vaikučiams pagalvojau, kad mano Benediktas taip niekad man nestraksės verysad.gif . Viskas tada buvo, ašaros upėm tekėjo ... Kreivai į mane žiūrėjo tie, kas nežinojo, kas neseniai atsitiko...

Tokia toji tikrovė....

O šiandien esu be galo laiminga wub.gif
Atsakyti
Sveikos, brangosios,
tos, kurios dar mane prisimena, ir naujos Angeliukų mamos.

Seniai berašiau, bet skaitau nuolat. Šitas kampelis mano širdy liks visada. Jau ketvirti metai, kai neturiu šalia vieno iš sūnų. Negaliu jo apkabinti, priglausti. Bet matau kasdien, koks jis dabar būtų, žinau, ką pasakytų. Visa paguoda ir viltis jaunesnysis berniukas, nors dabar jau praaugęs brolį visais metais. Ir vis dar pasigenda, paklausia, kaip būtų, jeigu... Šiandien klausiau sveikinimų mamoms ir verkiau, norėjosi skradžiai žemę prasmegti. Bet aplankė mintis, kad aš ne tik Angelo mama. Kad turiu daryti viską dėl kito sūnaus. Jis mato kiekvieną mano nuotaiką, šypsnį ar ašarą. Noriu, kad jis manim didžiuotųsi ir jaustųsi šalia saugus. Aš dėkinga jam, kad padeda eiti į priekį, matyti ateitį, svajoti. Sunku eiti per gyvenimą su žaizda širdy, kuri neužgis. Bet turim eiti. Ne tik dėl savęs, bet dėl tų, kuriems esam reikalingos. Jau neklausiu savęs, kodėl taip atsitiko. Gyvenimas pasikeitė, ir aš tikriausiai ne tokia, kokia buvau anksčiau. O aplinkinių nuomonei tiesiog tenka užmerkti akis ir užsikimšti ausis. Praėjus tiek laiko dar vis išgirstu absurdiškų "žinovų" pasisakymų, kaip viskas buvo. Tiesiog nekreipiu dėmesio. Bet ir jausmų nerodau. Su savais pasikalbame ir to užtenka.

Labai džiaugiuosi už tas mamas, kurios susilaukė nuostabių vaikučių ir laimingos juos sūpuoja. Visoms linkiu surasti tą siūlelį, kad ir patį ploniausią, už kurio užsikabinus būtų galima išlipti iš giliausios duobės. Saugokit save ir būkit laimingos.

Visems Angeliukams uždegu po žvakelę.

...sūnus man šiandien pasakė: tu pats didžiausias mano angelas...
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo *ermita*: 05 gegužės 2013 - 21:34
QUOTE(*ermita* @ 2013 05 05, 22:32)
Sveikos, brangosios,
tos, kurios dar mane prisimena, ir naujos Angeliukų mamos.

Seniai berašiau, bet skaitau nuolat. Šitas kampelis mano širdy liks visada. Jau ketvirti metai, kai neturiu šalia vieno iš sūnų. Negaliu jo apkabinti, priglausti. Bet matau kasdien, koks jis dabar būtų, žinau, ką pasakytų. Visa paguoda ir viltis jaunesnysis berniukas, nors dabar jau praaugęs brolį visais metais. Ir vis dar pasigenda, paklausia, kaip būtų, jeigu... Šiandien klausiau sveikinimų mamoms ir verkiau, norėjosi skradžiai žemę prasmegti. Bet aplankė mintis, kad aš ne tik Angelo mama. Kad turiu daryti viską dėl kito sūnaus. Jis mato kiekvieną mano nuotaiką, šypsnį ar ašarą. Noriu, kad jis manim didžiuotųsi ir jaustųsi šalia saugus. Aš dėkinga jam, kad padeda eiti į priekį, matyti ateitį, svajoti. Sunku eiti per gyvenimą su žaizda širdy, kuri neužgis. Bet turim eiti. Ne tik dėl savęs, bet dėl tų, kuriems esam reikalingos. Jau neklausiu savęs, kodėl taip atsitiko. Gyvenimas pasikeitė, ir aš tikriausiai ne tokia, kokia buvau anksčiau. O aplinkinių nuomonei tiesiog tenka užmerkti akis ir užsikimšti ausis. Praėjus tiek laiko dar vis išgirstu absurdiškų "žinovų" pasisakymų, kaip viskas buvo. Tiesiog nekreipiu dėmesio. Bet ir jausmų nerodau. Su savais pasikalbame ir to užtenka.

Labai džiaugiuosi už tas mamas, kurios susilaukė nuostabių vaikučių ir laimingos juos sūpuoja. Visoms linkiu surasti tą siūlelį, kad ir patį ploniausią, už kurio užsikabinus būtų galima išlipti iš giliausios duobės. Saugokit save ir būkit laimingos.

Visems Angeliukams uždegu po žvakelę.

...sūnus man šiandien pasakė: tu pats didžiausias mano angelas...



Ek, Ermita,.... kaip skuodžia laikas... Linkiu Tau surasti ne vieną siūlelį, bet jų spalvingą puokštę. kuri leistų keliauti į priekį. Dideliausios sėkmės tavo augančiam turtui 4u.gif wub.gif
Atsakyti
Ši diena manau, mums, Angelų mamos yra labai skaudi ir liūdna...
Šiandien turėjau pirmą kartą gyvenime švęsti šia dieną kaip mama, bet... ;(
Dar ketvirtadienį pildant dokumentus manęs paklausė ar turiu vaikų, atsakiau kad ne, bet mintyse sau surėkiau "taigi turiu", bet nesinori nepažįstamiem visko pasakoti ir aiškinti. Ir visą dieną jaučiausi kažkaip keistai, nes nežinau kaip atsakyti į tokį klausimą ;(
Atsakyti