Angelų mamos

saunu, kad taip sauniai augat




monikam tau reikia poilsio daugiau, bandyk kaip nors kuo daugiau ilsetis numigti kai tik yra proga iseiti i lauka pasivaikscioti nuo rutinos biski atitrukti.Zinau, kad sunku labai bet tai labai veiksminga, o su antidepresantais neskubeciau, turi pati bandyti kuo daugiau sau leisti ilsetis, nurimti, susidelioti prioritetus, darbus.Svarbiausia yra poilsis ir miegas teigiamos emocijos.Pabandyk kokiu zoleliu arbatos pagert, kad ir valerijono, ir stenkis pati pakovot, antidepresantai be idirbio i save ne veiksmingi, o tik laikina pagalba.Laikykis

Gal kas gali tau pagelbet buityje, pasikviesk gal ka is namiskiu, kol biski mazylis prakus irr kol pati sustipresi???


naujom angelu mamytem
Laikykites ir stiprybes jums

Labos mergytes
Nerasiau cia jau simta metu Galbut sitaip bandau toliau testi gyvenima ir kuo maziau zvalgytis atgal... Tik stai sekasi sunkiai
Turbut dar todel, kad gyvenam laukimu, tad nesinori liudnu istoriju

Aciu Nemaniau, kad kuri aplamai dar prisimena mane tokia, nustebinai

Vaje, is kur tokiu atsiranda
Koks pazistamas jausmas... Tik mano Angelas kentejo, o mes ziurejom ir niekuo padet negalejom

Ievoolia, mes praradome savo vaikucius ta pacia diena... Kaip greit bega laikas... Siandien kapuose buvau antruju metiniu proga

Zvakute siandienos angelams - Azuoliukui ir Aistutei

Nepykit mergaites, kad cia uzejau. Noriu greiciau grizt namo ir apkabint savo mazyli.
Stiprybes jums visoms!

Labai keistas dzuka parasymas...

Emilio_mamyte, tiesiog paskaiciau temute sita netycia uzklydus ir norejau palinketi jums stiprybes, juk neakmenine sirdi turiu. Ir tiesiog dar karta suvokiau, kaip reikia vertint tai, ka turim, tuos, kuriuos turim.

Reikia pagalvoti,kad dazna Mamyte siam skyrelyje neturi ko apkabinti... Man perskaicius per kuna skausmas perejo. Todel ir parasiau,kad keistas pasisakymas tokiam skyrely.

Skaityt galit.
Bet kitoms labai skaudu skaityti,kad Jus turit ka apkabinti,o kitos ne....
Todel ,geriau pabuti sios temos tyliuoju skaitytoju.
Viso ko geriausio Jums

Atsiprasau

Viskas gerai, tiesiog mamos, kurioms viskas įvyko neseniai labai jautriai reaguoja į bet ką. Deja, bet tokia ta savijauta, kai širdis plyšta...

Man Jūsų parašymas jokių neigiamų emocijų nesukėlė. Atvirkščiai pasirodė, kad labai nuoširdų ... bet mano širdis jau nebekraujuoja, man viskas jau praeitas etapas. Galiu net pasakyti, kad esu laiminga. Turiu du nuostabius vaikučius. Myliu juos be proto. Šiandien darželyje mamyčių šventė buvo, grįžau laiminga . Prieš dvejus metus darželyje šventės mamytėms metu verkiau pasikukčiodama, negalėjau nurimti... Nes šokant vaikučiams pagalvojau, kad mano Benediktas taip niekad man nestraksės . Viskas tada buvo, ašaros upėm tekėjo ... Kreivai į mane žiūrėjo tie, kas nežinojo, kas neseniai atsitiko...

Tokia toji tikrovė....

O šiandien esu be galo laiminga

Sveikos, brangosios,
tos, kurios dar mane prisimena, ir naujos Angeliukų mamos.

Seniai berašiau, bet skaitau nuolat. Šitas kampelis mano širdy liks visada. Jau ketvirti metai, kai neturiu šalia vieno iš sūnų. Negaliu jo apkabinti, priglausti. Bet matau kasdien, koks jis dabar būtų, žinau, ką pasakytų. Visa paguoda ir viltis jaunesnysis berniukas, nors dabar jau praaugęs brolį visais metais. Ir vis dar pasigenda, paklausia, kaip būtų, jeigu... Šiandien klausiau sveikinimų mamoms ir verkiau, norėjosi skradžiai žemę prasmegti. Bet aplankė mintis, kad aš ne tik Angelo mama. Kad turiu daryti viską dėl kito sūnaus. Jis mato kiekvieną mano nuotaiką, šypsnį ar ašarą. Noriu, kad jis manim didžiuotųsi ir jaustųsi šalia saugus. Aš dėkinga jam, kad padeda eiti į priekį, matyti ateitį, svajoti. Sunku eiti per gyvenimą su žaizda širdy, kuri neužgis. Bet turim eiti. Ne tik dėl savęs, bet dėl tų, kuriems esam reikalingos. Jau neklausiu savęs, kodėl taip atsitiko. Gyvenimas pasikeitė, ir aš tikriausiai ne tokia, kokia buvau anksčiau. O aplinkinių nuomonei tiesiog tenka užmerkti akis ir užsikimšti ausis. Praėjus tiek laiko dar vis išgirstu absurdiškų "žinovų" pasisakymų, kaip viskas buvo. Tiesiog nekreipiu dėmesio. Bet ir jausmų nerodau. Su savais pasikalbame ir to užtenka.

Labai džiaugiuosi už tas mamas, kurios susilaukė nuostabių vaikučių ir laimingos juos sūpuoja. Visoms linkiu surasti tą siūlelį, kad ir patį ploniausią, už kurio užsikabinus būtų galima išlipti iš giliausios duobės. Saugokit save ir būkit laimingos.

Visems Angeliukams uždegu po žvakelę.

...sūnus man šiandien pasakė: tu pats didžiausias mano angelas...

Ek, Ermita,.... kaip skuodžia laikas... Linkiu Tau surasti ne vieną siūlelį, bet jų spalvingą puokštę. kuri leistų keliauti į priekį. Dideliausios sėkmės tavo augančiam turtui

Ši diena manau, mums, Angelų mamos yra labai skaudi ir liūdna...
Šiandien turėjau pirmą kartą gyvenime švęsti šia dieną kaip mama, bet... ;(
Dar ketvirtadienį pildant dokumentus manęs paklausė ar turiu vaikų, atsakiau kad ne, bet mintyse sau surėkiau "taigi turiu", bet nesinori nepažįstamiem visko pasakoti ir aiškinti. Ir visą dieną jaučiausi kažkaip keistai, nes nežinau kaip atsakyti į tokį klausimą ;(