Angelų mamos

trūksta žodžių, gaila kūdikio...

Siaubas, kokie skaudus isgyvenimai ir kokie baisus potyriai , stiprybes didziausios jums

Kika2 uzjauciu , kaip as tave suprantu, apkabinu , stiprybes jums, neturiu zodziu, sirdi skauda , mano lelyte irgi iki paskutines minutes judejo pilvelyje, kaip gime negalejo ikvepti oro irgi per ta vandene, kuri buvo uzspaudusi plaucius Bet liudniausia kad priezasti taip ir nerado.....
O kada jums pastebejo, kad renkasi vanduo?

Sveikos, visoms angeliuku mamytems didziausia uzuojauta ir apkabinimas liudna kad tokiu mamu vis daugeja. Mano suneliui taip pat buvo vandene, bet del ko taip kol kas ir neaisku. Tiriames, aiskinames, laukiam, bet kol kas jokiu atsakymu nesulaukem...

Oi mergaitės...Niekaip nesuprantu, kodėl KAŽKAS leidžia sukurti naują gyvybę, laukti, svajoti ir ją taip žiauriai atima...

Jau beveik 3 mėnesiai, kaip nebeturiu savo mažuliuko, lyg ir buvo geriau pasidarę kažkiek, bet paskutines kelias dienas nepalieka prisiminimai, akyse stovi ligoninės vaizdai, gydytojų žodžiai skamba...Nežinau nei kur dėtis...Prieš savaitę tvarkėm kapelį, roviau žolę su tokia energiją, kad atrodė nurausiu žoles ir pamatysiu savo mažiuką bet...Kaip man jo trūksta, tos dienos vienodai slenka ir gyvenimas atrodo toks tuščias ir beprasmis...

Kaip as atsimenu ta diena, kai pirma karta nuvaziavome ant kapu, buvo baisu, sirdis dauzesi, galvojau issoks is krutines, asaros pacios redejo, mazas kapelis, daug geliu ir visos baltos, ramiau pasidare kada sutvarkeme viska, pastateme paminkliuka su angeliuku, pasodinau geliu. Sako kad negalima verkti, kad cia mazas angeliukas, o as negaliu, neverkiu kasdien, bet buna dienu ..... o dabar jau du ...... Sako laikas gydo, o man tik sunkiau. Gal del to kad po antros nelaimes tik menesis praejo, dabar jau viskas susidvejino.....Po pirmos netekties bandziau nepaluzti, vel atsistoti, eiti toliau, surasti sau veikla, nors buvo begalo sunku, neturejau teisiu, islaikiau, ejau vien del to kad maziau minciu i galva listu, o dabar as jau..... nieko nenoriu, buvome pries pora savaiciu ant kapu, pasodinau gelytes, uzdegem zvakeles musu angeliukams. Greit turesiu grizti vel i darba ..... Visiems pavasaris patinka, o man ne, mane jis skaudina, .... gal reikia laiko.
Angeliuko mamyte zinau kaip sunku, apkabinu, , bus dienu ir geresniu ir blogesniu, bet niekas nesupras. As neturiu kam pasipasakoti, nes niekas nesupranta manes, del to atejau cia pas angeliuku mamytes Man cia lengviau.
Kristinukas25 uzjauciu , o kada jums pastebejo kad vandene? Kiek skaiciau laaabai mazai info apie ja. O atsakymo gali ir nebuti......, as irgi labai laukiau, gal kas bus aiskiau, bet ne..... tik pasake kad kartais taip buna......

Oi, Mamytes, man jau 4,5 menesio ir nelengviau. Kasdien baisu, kasdien skaidu. Vis nakti nubundu, tikrinu ar vyresneliui viskas gerai, popinu gal net per daug- aplinkiniai taip sako. Lengva jiem kalbet, o tos meiles viduj tiek daug, visa ja norisi tam, kam turiu duot. Apsaugot, saugot ir dar karta saugot. Jus tikriausiai suprasit...
As visada paskaitau, ka rasot, bet ne visada galiu atrasyt. Paverkiu kartu su naujom Angeliuku Mamytem. Aplinkui gyvenimas verda, o mano dalis uzstrigus toj sningancioj ziemos dienoj. Kiek daug netekciu per tuos menesius, sunku protu suvokt...
Visas apkabinu. Zinau, kad turim but stiprios, bet nezinau, kaip su tuo skausmu gyvent. Kaip baisu suvokt, kad del gydytoju kaltes neturim vaikelio. Nei kokios ligos, nei dar ko- taip norisi parasyt, ka jie padare, kaip sugriove svajones. Nezinau, ar jie prisimena ir pagalvoja, ka padare.
Jei kas is artimuju tures reikalu Vilniaus nestumo patologijos skyriuj, dabar jis Santariskese persikeles- galesiu papasakot daugiau, ir pavardes daktaru, su kuo bendraujant reikia but atsargioms. Zinau, ka laikymas pykcio kenkia man paciai, bet negaliu atleist. Nesu piktas zmogus, neturejau niekad jo, bet dabar laikau viduj ir negaliu atleist. Net neatsiprase, net neatejo paziuret.

Pati du kartus gulejau Antakalnyje potologijos skyriuje. Po pirmo sakiau gyvenime nevaziuosiu ten, bet kaip pradejo teplioti ir skaudeti pilva su antru, kazkodel vel pasakiau vyrui ten vaziuoti, nepagalvojau apie Santariskes. Ten galima isgirsti visko, tai jau tikrai, idomu is ten su laiminga pabaiga iseina ?.......O kad neatejo paziureti, tai ir pas mane nei pirma nei antra karta neatejo, jiems tai matyt yra iprasta per tiek metu.......
Dabar kaip pagimdziau ( 19 sav), dare abrazija ir po jos ta pacia diena po 3 val israse namo su temperatura 37.7, sake jei bus blogai atvaziuokite nakti. As buvau soke Tai jau kaip grizau namo galvoju , jeigu ir bus blogai tikrai jau ne i Antakalni.
Gimdykloje ir daktarai ir akuseres geros, is savo patirties sakau. Bet siaip Antakalnis man kaip keiksmazodis i ta puse net ziureti nenoriu.
Po pirmo gimdymo ir as dar labai ilgai gyvenau ta diena, maciau kad visi kiti gyvena, o as likau, likau kazkur ten....., kazkiek padejo kitas nestumas, galvoti apie nauja gyvybe ir ramiai laukti, kurti planus ir t.t, bet lygiai po metu ta pacia diena as vel atsiduriau Antakalnyje...... ir skirtumas tarp ju 3 dienos. Mergaite gime 12d o berniukas 15d ...... ir dabar man vel laikas sustojo, visi gyvena o as egzistuoju.
Grizusi po ligonines verkiau kiekviena diena, vyras tik pro duris, o pas mane asaros, jis grizta o as dar verkiu ir taip kasdien. Visada labai norejau suniuko, bet vyras sake kad mes negalime sau to leisti, kad pirmiau vaikas paskui suo. Bet po savaites jis padovanojo man suniuka, maza 6 sav. Aisku suo nepakeis vaiku, cia net kalbos nera, bet jis man padeda atsigauti, tos akites, nosite, leteneles, neimanoma nepamilti. Jis toks mazas ir bejegis.

Dabar i santariskes issikele antakalnio patologijos skyrius. Visa kita antakalnio klinika man patinka, bet dabar tas pats personalas su vedeja i santariskes issikele ir antakalnyje nebeliko rizikingu nestumu, gimdymo ir visko,kas nestumai su rizika.

Mum pastebejo kad galvytej yra tarpelis 28 savaiciu.

Sveikutes . Naujoms mamytems angelu linkiu stiprybes ir didelis apkabinimas
As kaip dabar pamenu viska nuo pat pradziu . Tada pirmus menesius norejosi salia kapo prigult prie savo mergytes ir jos nepalikt salta ziemos dienas, naktis...

Kiek girdejau turejo issikelti, bet pries 1.5 men buvo dar Antakalnyje.