Kiekvienas skaito savaip, iš savo varpinės. Su tuo ingušu, ir tuo juoku- man buvo kaip ir aišku, kad juokinga tiesiog iš situacijos. Kad mama manė vienaip, ir visai neįskaitė prigimtinių, paveldo dalykų. Ir problemos sprendimo paprastumas ir iš tiesų kelia juoką, ir neretai. Bet kaip sakiau- kiekvienas sprendžia pagal savo sugedimo laipsnį. Šypsenų nededu- kas jautrios sielos neįsižeistų.
QUOTE(alfija @ 2013 07 02, 14:28)
Kiekvienas skaito savaip, iš savo varpinės. Su tuo ingušu, ir tuo juoku- man buvo kaip ir aišku, kad juokinga tiesiog iš situacijos. Kad mama manė vienaip, ir visai neįskaitė prigimtinių, paveldo dalykų. Ir problemos sprendimo paprastumas ir iš tiesų kelia juoką, ir neretai. Bet kaip sakiau- kiekvienas sprendžia pagal savo sugedimo laipsnį. Šypsenų nededu- kas jautrios sielos neįsižeistų.
Žinot kaip motina išsprendė problemą, tai yra pakeitė požiūrį?- įsitaisė arklį, išmoko joti, poto grįžo į Lietuvą ir išsinuomavo nieko nemokantį žirgą ir dar durnumo pilną, dabar po metų žirgas puikus, vaikai ant jo joja o sūnus-kaip vėjas po pasaulį paleistas, pakol kas ne kalėjime, o gal ten ir nepateks. Jam didžiausias šokas buvo kai mama arkliu užsiėmė ir jam pačiam picą reikėjo pasišildyti.
QUOTE(Andro @ 2013 07 04, 20:42)
Žinot kaip motina išsprendė problemą, tai yra pakeitė požiūrį?- įsitaisė arklį, išmoko joti, poto grįžo į Lietuvą ir išsinuomavo nieko nemokantį žirgą ir dar durnumo pilną, dabar po metų žirgas puikus, vaikai ant jo joja o sūnus-kaip vėjas po pasaulį paleistas, pakol kas ne kalėjime, o gal ten ir nepateks. Jam didžiausias šokas buvo kai mama arkliu užsiėmė ir jam pačiam picą reikėjo pasišildyti.
lenkiuos mamos išminčiai. Tikrai. Bet tai yra pats tikriausias gyvenimo problemų sprendimas.
QUOTE(Karita @ 2013 07 11, 19:55)
Sveikos, aš vis paskaitau tas traumas, turiu klausimą - o kaip jūs ieškot specialistų, kaip juos randat, kaip patenkat? Ar tos, kurioms reikia, pasakot viena kitai pavardes, ar kažkur nuoroda yra, ar ... na, kur reikia kreiptis?.. Gal rekomenduoja kas nors?
Kreipiausi į PPT, nes poliklinikoje psichologas priima 1 karą per mėnesį....
o privačių vaikų psicholog Panevėžy - nėra.
Šį kartą užduosiu praktinį klausimą. Gal kas pasidalins mintimis, patirtimi ar kokiomis perskaitytomis idėjoms. Laikas nuo laiko pabendrauju su įvaikinusia šeima. Mergaitė įvaikinta 2 metų, dabar 6 metai.
Kai bendraujame, mergaitė profesionaliai užima visą 100% dėmesio. Esu buvusi ne kartą įvaikinusių šeimų susitikimuose kur susirenka daug įvaikintų vaikų. Ne su visomis šeimomis/vaikais ten bendraudavau, bet tokio atvejo gyvai matyti neteko. Ji dėmesio ir energijos paima gal dešimt kartų daugiau nei mano abu vaikai kartu.
Po pabuvimo kartu jaučiausi labai išsunkta. Mama sakė, kad jai labai sunku visą laiką, nes tai vyksta visur ir visada - aišku, šeimoje daugiau žmonių ir dėmesys kiek pasiskirsto, bet vis vien labai sunku. Ir klausė ar būtų minčių ką daryti be kreipimosi į specialistus.
Nežinojau ką patarti. Lyg ir kažkur skaičiau, kad tai prieraišumo sutrikimo požymis (beje, mergaitė iki šiol nenatūraliai greitai susibendrauja su svetaimais). Gal kam teko susidurti su tokia problema.
Svarbiausia, kas kelia nerimą - ne pats faktas, kad nenatūraliai daug dėmesio nori iš GN parsivežtas vaikas, bet kad tai trunka jau ketverius metus.
Kai bendraujame, mergaitė profesionaliai užima visą 100% dėmesio. Esu buvusi ne kartą įvaikinusių šeimų susitikimuose kur susirenka daug įvaikintų vaikų. Ne su visomis šeimomis/vaikais ten bendraudavau, bet tokio atvejo gyvai matyti neteko. Ji dėmesio ir energijos paima gal dešimt kartų daugiau nei mano abu vaikai kartu.
Po pabuvimo kartu jaučiausi labai išsunkta. Mama sakė, kad jai labai sunku visą laiką, nes tai vyksta visur ir visada - aišku, šeimoje daugiau žmonių ir dėmesys kiek pasiskirsto, bet vis vien labai sunku. Ir klausė ar būtų minčių ką daryti be kreipimosi į specialistus.
Nežinojau ką patarti. Lyg ir kažkur skaičiau, kad tai prieraišumo sutrikimo požymis (beje, mergaitė iki šiol nenatūraliai greitai susibendrauja su svetaimais). Gal kam teko susidurti su tokia problema.
Svarbiausia, kas kelia nerimą - ne pats faktas, kad nenatūraliai daug dėmesio nori iš GN parsivežtas vaikas, bet kad tai trunka jau ketverius metus.
QUOTE(Ute @ 2013 09 24, 23:44)
Šį kartą užduosiu praktinį klausimą. Gal kas pasidalins mintimis, patirtimi ar kokiomis perskaitytomis idėjoms.
Kai bendraujame, mergaitė profesionaliai užima visą 100% dėmesio.
Reikia profesionalios pagalbos...tėveliams.Ir kuo skubiau.Jie tiesiog stabdo vaiko vystymąsi ir raidą perdėtu dėmesiu.O kadangi jaučiasi išsunkti,kaži,ar visad suvaldo savo emocijas,ką jau kalbėti apie vaiko.Ko gero,nebuvo pasiruošę.Arba priklauso "nuolankiosios tėvystės" kategorijai.Gaila vaiko Kai bendraujame, mergaitė profesionaliai užima visą 100% dėmesio.
QUOTE(Germinė @ 2013 09 25, 07:05)
Reikia profesionalios pagalbos...tėveliams.Ir kuo skubiau.Jie tiesiog stabdo vaiko vystymąsi ir raidą perdėtu dėmesiu.O kadangi jaučiasi išsunkti,kaži,ar visad suvaldo savo emocijas,ką jau kalbėti apie vaiko.Ko gero,nebuvo pasiruošę.Arba priklauso "nuolankiosios tėvystės" kategorijai.Gaila vaiko
nebūtinai tėvams.
nežinia, kaip su to vaiko raida, kur buvo tuo momentu, kai tas prieraišumas ugdosi....
Braškė iki šiol, po stipresnių išgyvenimų, pradedar reikalauti išskirtinio dėmesio... net ir neleistinais būdais... ir tarkime po vasaros ligoninės - pati matau, kad net santykis su mokytoja kitas...
Abejoju ar tai tėvų problema. Nebent ta prasme, kad nežino kaip spręsti vaiko bėdą. Tai ne tie žmonės, kurie linkę į perdėtą dėmesį vaikui. Jie nei to nori, nei tuo džiaugiasi, nei yra nuolaidūs (bent jau aš savo vaikams daug nuolaidesnė).
Karusia, jei nepainioju lyg kažkada rašei, kad Braškei diagnozuotas prieraišumo sutrikimas. O kokios buvo rekomendacijos?
Karusia, jei nepainioju lyg kažkada rašei, kad Braškei diagnozuotas prieraišumo sutrikimas. O kokios buvo rekomendacijos?
