QUOTE(balamūtas @ 2016 02 03, 07:40)
Man rodos Bangui reiks rimciau priset ir aprasyt SIP nama visais aspektais, nes matau, kad ne man vienam viskas idomu 
Sudomino ir mus labai. Lauksim išsamesnės info
Sudomino ir mus labai. Lauksim išsamesnės info
QUOTE(arkava @ 2016 02 03, 15:38)
Tai kad rusai apie energetinį efektyvumą nelabai girdėję, viską daro "po senovei"..
QUOTE(Giords @ 2016 02 02, 19:09)
Labiau savininko atžvilgiu.
Lyginant sip su tradiciniu karkasiniu:
-sip galima tikėtis ilgalaikiškesnio sandarumo, nes jis užtikrinamas hermetiku labai konkrečiose vietose.
-sip šiluminė varža praktiškai nemažėja, o vata apšiltinto dažniausiai mažėja, dėl vatos sukritimo, dulkėjimo, susikaupsiančios drėgmės vatoje. Taip pat vata nepalyginamai prasčiau dirba nei putplastis realiomis sąlygomis. Grubiai sakyčiau kad neoporas prieš einamiausią pigią akmens vatą po dešimtmečio lenkia dvigubai lyginant tą patį storį.
- sip bus paprastai apšiltintas, karkasinis jau daug sudėtingiau, nes yra daug probleminių vietų, kurias apšiltinti sunku. Tai atsispindės rezultate.
- tinkuotam sip vėjo įtaka vėsimui daug mažesnė nei vata+preišvėjine vata apšiltintam ir lentelėmis apkaltam karkasiniam namui.
- sip stabilesnė, mažiau vaikštanti konstrukcija. naudojama džiovinta, kalibruota ir neretai net obliuota mediena + lakštinės medžiagos (OSB). Daugelis Lietuvos karkasinių pastatomį iš katik nukirstos medienos, kuri net nekalibruota.
Gaunamas kreivesnis namas, atsiranda didesnė tikimybė apdailos problemoms.
Ši problema tokia įsišaknijusi, kad paskambinus į lentpjūvę ir paprašius džiovintos, kalibruotos C24 medienos karkasinio namo statybai gali likti nesuprastas.
sip sienoms nenaudojamos neilgaamžiškos plėvelės, karkasiniuose dažniauiai naudojama polietileno plėvelė. Net sandarumo testo metu baiminamasi sudaryti daugiau kaip 60 Pa slėgio skirtumą tarp vidaus ir išorės, bijant pažeisti plėveles ir sujungimus. O kas bus po 10 metų toms plėvelėms ir juostoms stiprių gūsių metu nieks negali pasakyti.
- karkasinis šiek tiek geriau izoliuoja garsą dėl panaudotos vatos.
- karkasinis apšiltintas vata gaisro metu suteiktų šiek tiek daugiau laiko iš ten pabėgti, bet tai dar labai daug priklauso nuo vidaus apdailos. Yra sip ir ne su osb plokštėmis. Pvz Anglijoje, kur griežčiausi priešgaisriniai reikalavimai, naudojamos medžio cemento plokštės sip gamyboje, kurios vėliau užtinkuojamos. Gaunamas daug geresnis rezultatas gaisro atveju (ir garso izoliacija geresnė). Deja, Lietuvoje tokių dar negamina.
-karkasiniame name be osb plokščių bus mažesnė formaldehidų koncentracija nei standartiniame sip name, bet šiai problemai yra sprendimas sip atveju.
Galų gale vis gerinant karkasinio namo konstrukciją, mediena bus džiovinama, kalibruojama (kas automatiškai gaunama sip atveju), namo plėveles pakeičiamos plokštėmis, o vatos pakeičiams efektyvesne šilumos izoliacija gaunamas beveik tas pats sip namas.
QUOTE(BangaS @ 2016 02 04, 15:55)
-karkasiniame name be osb plokščių bus mažesnė formaldehidų koncentracija nei standartiniame sip name, bet šiai problemai yra sprendimas sip atveju.
Kokius sprendimus turite omeny? Gal galite kuo daugiau galimu sprendimu sip namui pasiulyti del formaldehidu?
QUOTE(BangaS @ 2016 02 04, 15:55)
Lyginant sip su tradiciniu karkasiniu:
-sip galima tikėtis ilgalaikiškesnio sandarumo, nes jis užtikrinamas hermetiku labai konkrečiose vietose.
-sip šiluminė varža praktiškai nemažėja, o vata apšiltinto dažniausiai mažėja, dėl vatos sukritimo, dulkėjimo, susikaupsiančios drėgmės vatoje. Taip pat vata nepalyginamai prasčiau dirba nei putplastis realiomis sąlygomis. Grubiai sakyčiau kad neoporas prieš einamiausią pigią akmens vatą po dešimtmečio lenkia dvigubai lyginant tą patį storį.
- sip bus paprastai apšiltintas, karkasinis jau daug sudėtingiau, nes yra daug probleminių vietų, kurias apšiltinti sunku. Tai atsispindės rezultate.
- tinkuotam sip vėjo įtaka vėsimui daug mažesnė nei vata+preišvėjine vata apšiltintam ir lentelėmis apkaltam karkasiniam namui.
- sip stabilesnė, mažiau vaikštanti konstrukcija. naudojama džiovinta, kalibruota ir neretai net obliuota mediena + lakštinės medžiagos (OSB). Daugelis Lietuvos karkasinių pastatomį iš katik nukirstos medienos, kuri net nekalibruota.
Gaunamas kreivesnis namas, atsiranda didesnė tikimybė apdailos problemoms.
Ši problema tokia įsišaknijusi, kad paskambinus į lentpjūvę ir paprašius džiovintos, kalibruotos C24 medienos karkasinio namo statybai gali likti nesuprastas.
sip sienoms nenaudojamos neilgaamžiškos plėvelės, karkasiniuose dažniauiai naudojama polietileno plėvelė. Net sandarumo testo metu baiminamasi sudaryti daugiau kaip 60 Pa slėgio skirtumą tarp vidaus ir išorės, bijant pažeisti plėveles ir sujungimus. O kas bus po 10 metų toms plėvelėms ir juostoms stiprių gūsių metu nieks negali pasakyti.
- karkasinis šiek tiek geriau izoliuoja garsą dėl panaudotos vatos.
- karkasinis apšiltintas vata gaisro metu suteiktų šiek tiek daugiau laiko iš ten pabėgti, bet tai dar labai daug priklauso nuo vidaus apdailos. Yra sip ir ne su osb plokštėmis. Pvz Anglijoje, kur griežčiausi priešgaisriniai reikalavimai, naudojamos medžio cemento plokštės sip gamyboje, kurios vėliau užtinkuojamos. Gaunamas daug geresnis rezultatas gaisro atveju (ir garso izoliacija geresnė). Deja, Lietuvoje tokių dar negamina.
-karkasiniame name be osb plokščių bus mažesnė formaldehidų koncentracija nei standartiniame sip name, bet šiai problemai yra sprendimas sip atveju.
Galų gale vis gerinant karkasinio namo konstrukciją, mediena bus džiovinama, kalibruojama (kas automatiškai gaunama sip atveju), namo plėveles pakeičiamos plokštėmis, o vatos pakeičiams efektyvesne šilumos izoliacija gaunamas beveik tas pats sip namas.
-sip galima tikėtis ilgalaikiškesnio sandarumo, nes jis užtikrinamas hermetiku labai konkrečiose vietose.
-sip šiluminė varža praktiškai nemažėja, o vata apšiltinto dažniausiai mažėja, dėl vatos sukritimo, dulkėjimo, susikaupsiančios drėgmės vatoje. Taip pat vata nepalyginamai prasčiau dirba nei putplastis realiomis sąlygomis. Grubiai sakyčiau kad neoporas prieš einamiausią pigią akmens vatą po dešimtmečio lenkia dvigubai lyginant tą patį storį.
- sip bus paprastai apšiltintas, karkasinis jau daug sudėtingiau, nes yra daug probleminių vietų, kurias apšiltinti sunku. Tai atsispindės rezultate.
- tinkuotam sip vėjo įtaka vėsimui daug mažesnė nei vata+preišvėjine vata apšiltintam ir lentelėmis apkaltam karkasiniam namui.
- sip stabilesnė, mažiau vaikštanti konstrukcija. naudojama džiovinta, kalibruota ir neretai net obliuota mediena + lakštinės medžiagos (OSB). Daugelis Lietuvos karkasinių pastatomį iš katik nukirstos medienos, kuri net nekalibruota.
Gaunamas kreivesnis namas, atsiranda didesnė tikimybė apdailos problemoms.
Ši problema tokia įsišaknijusi, kad paskambinus į lentpjūvę ir paprašius džiovintos, kalibruotos C24 medienos karkasinio namo statybai gali likti nesuprastas.
sip sienoms nenaudojamos neilgaamžiškos plėvelės, karkasiniuose dažniauiai naudojama polietileno plėvelė. Net sandarumo testo metu baiminamasi sudaryti daugiau kaip 60 Pa slėgio skirtumą tarp vidaus ir išorės, bijant pažeisti plėveles ir sujungimus. O kas bus po 10 metų toms plėvelėms ir juostoms stiprių gūsių metu nieks negali pasakyti.
- karkasinis šiek tiek geriau izoliuoja garsą dėl panaudotos vatos.
- karkasinis apšiltintas vata gaisro metu suteiktų šiek tiek daugiau laiko iš ten pabėgti, bet tai dar labai daug priklauso nuo vidaus apdailos. Yra sip ir ne su osb plokštėmis. Pvz Anglijoje, kur griežčiausi priešgaisriniai reikalavimai, naudojamos medžio cemento plokštės sip gamyboje, kurios vėliau užtinkuojamos. Gaunamas daug geresnis rezultatas gaisro atveju (ir garso izoliacija geresnė). Deja, Lietuvoje tokių dar negamina.
-karkasiniame name be osb plokščių bus mažesnė formaldehidų koncentracija nei standartiniame sip name, bet šiai problemai yra sprendimas sip atveju.
Galų gale vis gerinant karkasinio namo konstrukciją, mediena bus džiovinama, kalibruojama (kas automatiškai gaunama sip atveju), namo plėveles pakeičiamos plokštėmis, o vatos pakeičiams efektyvesne šilumos izoliacija gaunamas beveik tas pats sip namas.
Padiskutuokim. Jus tikite kad sudejus pulistirola tarp karkaso ir uzdejus OSB blokste,jau tas elementas sandarus? Lieka tik sujungti sujungimus? Gal kur esate uzmate kad butu tokiam namui darytas sandarumo testas?
Jus teisybe sakot del isisenejusio lietuviu mentaliteto del medienos.. Naudoja zalia mediena,kad tik pigiau. Naudotu dziovinta kalibruota,butu taspats lygumas kaip ir sip paneliu. Man tai idomiausia vieta kad uzkala plokstes ir jau gaunamas sandarumas.Zinau kad plokste kalima kap garo barjera naudoti,bet lieka nemazai sujungimu.. Idomu.
QUOTE(LauLau @ 2016 02 04, 20:02)
Kokius sprendimus turite omeny? Gal galite kuo daugiau galimu sprendimu sip namui pasiulyti del formaldehidu?
Aliuminio folija nepraleidžia jų.
QUOTE(biesas66 @ 2016 02 05, 07:18)
Padiskutuokim. Jus tikite kad sudejus pulistirola tarp karkaso ir uzdejus OSB blokste,jau tas elementas sandarus? Lieka tik sujungti sujungimus? Gal kur esate uzmate kad butu tokiam namui darytas sandarumo testas?
Jus teisybe sakot del isisenejusio lietuviu mentaliteto del medienos.. Naudoja zalia mediena,kad tik pigiau. Naudotu dziovinta kalibruota,butu taspats lygumas kaip ir sip paneliu. Man tai idomiausia vieta kad uzkala plokstes ir jau gaunamas sandarumas.Zinau kad plokste kalima kap garo barjera naudoti,bet lieka nemazai sujungimu.. Idomu.
Jus teisybe sakot del isisenejusio lietuviu mentaliteto del medienos.. Naudoja zalia mediena,kad tik pigiau. Naudotu dziovinta kalibruota,butu taspats lygumas kaip ir sip paneliu. Man tai idomiausia vieta kad uzkala plokstes ir jau gaunamas sandarumas.Zinau kad plokste kalima kap garo barjera naudoti,bet lieka nemazai sujungimu.. Idomu.
Tiksliai sudėti putplastį į jau pastatytą medinį karkasą yra kruvinas darbas. Aš tik teoriškai paminėjau šią galimybę. Tikrai neverta, nes iškart galiu pasakyti, kad nieko gero nebus arba reiks žaisti mėnesius. Ne iš to galo pradedama. Ant putplasčio reikia dėti karkasą tada bus daug paprasčiau. O ant putplasčio taip iškart neišeina, nes jis išsigaubęs būna ir nestiprus, kreivas, todėl ant putplasčio užklijuojamos osb plokštės po presu ant plokštumos ir vėliau putplasčio kraštai prafrezuojami labai tiksliai. gaunamas "sustiprintas" putplastis - sip sumuštinis. Tada ant jo ar į jį jau įklijuojamas medinis karkasas, karkaso dalys. Gaunasi labai tikslu, labai tvirta, labai sandaru, labai greita be didesnių pastangų pastangų.
Kai nebuvo apšiltinimo sluoksnio, tik 10cm vatos prikišdavo tada ir susiformavo karkasinių statymo tradicijos.
Ką turime dabar- tuo pačiu principu bandoma prikišti 30cm vatos, apgailėtina. Ne nuo to galo statomas tradicinis karkasinis. Kaip į tuos tarpus tarp karkaso sukišti eps -niekaip, kaip užklijuoti su presu osb ant pastatyto karkaso - niekaip. va ir atsakymas.
paprastai užkalus osb ant karkaso galima irgi sandariai padaryti, bet reikia turėti galvoje, kad 12mm osb turį kiaurų plyšių savyje ir yra taip pat nesandari. 18mm jau neturi kiaurų plyšių arba man neteko matyti.
Kai klijuoja sip, tie plyšiai užsisandarina klijais. Kai osb užkalama ant karkaso kiaurymės lieka. jas galima surasti sandarumo testo metu, bet vistiek nemalonu.
Nepatikti toks sumuštinis gali tik dėl degumo savybių ir garso izoliacijos, dar gal formaldehidų. O šiaip tai nelabai reikliam gyventojui tokia konstrukcija yra visai nebloga, tuo labiau, kad konkrečius trūkumas galima pašalinti jeigu į tai atsižvelgiama statant.
Bangai, jei tiksliai atsimenu, kazkada zadejote sugryzti su SIP tvirtinimo prie PP pasiulymu. Ta prasme kiek suprantu yra niuansu. Kaip suprantu pagrindinis niuansas, kad SIP remiasi tik dalimi savo pado i betona.
Mastau apie arba karkasini, pagaminta gamykloje, arba SIP nama ant PP, sildantis Minto propoguojama elektra (kabelis betone+rekupo tenas).
Mastau apie arba karkasini, pagaminta gamykloje, arba SIP nama ant PP, sildantis Minto propoguojama elektra (kabelis betone+rekupo tenas).
Iš principo SIPS gražiai skamba. Bet ne lietuvoje.
Lietuvoje nėra specialistų kurie tai gerai padarytų, na glima super duper technologijas turėti bet jei statybininkas su hitech mikroskopu vinis kals tai rezultatas bus nekoks. Visi rimti dirba užsienyje like tik tie kurie už pigiai dirba nes brangiai niekas nenori moketi.
Lietuvoje nėra specialistų kurie tai gerai padarytų, na glima super duper technologijas turėti bet jei statybininkas su hitech mikroskopu vinis kals tai rezultatas bus nekoks. Visi rimti dirba užsienyje like tik tie kurie už pigiai dirba nes brangiai niekas nenori moketi.
QUOTE(LauLau @ 2016 02 07, 00:16)
Nu taip man patinka tie PP, kad noriu ir viskas:) Na siaip aisku, jei SM magnatai tokie, kaip Bangas, Viliene, Mintas ir kiti pasakys, kad neverta PP+SIP, matyt reiks nuleidus uodega atsisakyti ju. Kokios dar nuomones?
Mano nuomone,turekit savo nuomone.Keliu zmoniu nuomone dar ne visas pasaulis. Tam kad nuspresti kas jum geriau pradekit nuo skaiciavimu. Ko jus tikites,ko jums reikia. As jau esu padares daugybe PP karkasiniams namams. Pas mane pati namui juostiniai pamatai. Man taip parankiau. Esame ir ant kolonu sodine karkasinius namelius.
