Aš pradžioje prieš užsisakydama skaitydavau kas ten per daiktas, analizuodavau, svarstydavau reikia nereikia man jo, bet kai vieną sav gavau 3 laiškus, pasireiškė šios ligos paūmėjimas, tai sakiausi viską iš eilės, net nežiūrėjau ką...kaip jau buvo minėta azartas...paskui kai man pradėjo eiti visokios makulatūros, kurios iki šiol plaukia bandžiau pateisinti kiekvieną kodėl man jos reikia, kuo ji gali būti naudinga, puoliau skaityti įvairius staipsnius ale lavinti užsienio kalbą, dalinti draugams jų pomėgius atspindinčius katalogus, knygas atidaviau į biblioteką, žemėlapius, plakatus į mokyklą, ėmiau sūti, klijuoti, lipdyti, ko anksčiau nedariau ir pažiūrėjau, kad visai nemažai pozityvaus nuveikiau

bet kai atsirado tokių, kuriems nesugalvojau pateisinimo supratau, kad reikia gydytis

to beleko užsisakinėjimas suėdė daug laiko, apsunkino vargšę paštininkę ir privertė sukti makaulę kur ką prakišti, kad tik neiškeliautų į šiukšliadėžę. Db užsisakinėsiu tik tuos dalykus, kuriems nereiks ieškoti pateisinimo