QUOTE
Zinoma, svarbiausia yra tureti galva ir kaip jus sakote atskirti kapriza nuo poreikio. Galu gale, puikiai apibendrinote, kad kiekvieno teisejas yra pati sazine ir visi grauzimaisi atkeliauja is aplinkos, vaikystes ir seimos. Cia gal apskritai groja dar konsumizmas bendrai. Galime palyginti pavyzdziui situacija, kad stengiuosi niekada neismesti maisto, nes iskart galvoju apie pasaulio skurda ir geriamo vandens nebuvima, o as svaistau viska taip, lyg nebutu rytojaus (kas, kad savo pinigus). Beveik zinau, kad kaskart gerokai apsipirkusi, darysiu Paypalu pavedima ir Amref. Na cia gryni sazines reikalai, kiekviena pirkini kvescionuoti ir klausti, ar man to reikia. Zinoma, nefanatiskai, taip ir susigrauzti galima. Zinoma, kai pinigu nesvaistai, tai, atrodo, kam tada grauztis. Tik kvepalai nera pirma butinybe, kaip ir pavyzdziui skristi pirma klase ar pirkti batus uz 400 euru.
Bet as cia jau lendu per placiai, pati vertinu gerus ir kokybiskus daiktus, geriau maziau ir kokybiskiau, nei daug ir bet ko. Tik va karts nuo karto iskyla tokie egzistenciniai klausimai:)
Bet as cia jau lendu per placiai, pati vertinu gerus ir kokybiskus daiktus, geriau maziau ir kokybiskiau, nei daug ir bet ko. Tik va karts nuo karto iskyla tokie egzistenciniai klausimai:)
kaip atpazistu, kad kvapo man reikia? (o ne kaprizas). Susitapatinu su kvapu. Ne bandau, o tai ivyksta automatiskai. Jauciu, kad kvapas atspindi kazkoki svarbu mano asmenybes aspekta- isreiskia kazkokia gilumine individualybe. Toks kvapas man ilgai neduoda ramybes, vaidenasi, galiu jo ir netureti, o ji tarsi jauciu ant saves. Va tada reikia pirkti - nebutinai issprogusiomis akimis ir drebanciais pirstais, vos suvedanciais kreditines duomenis i laukelius, bet asiranda vidinis zinojimas, kad anksciau ar veliau tas kvapas vistiek bus pas mane. Ir su finansais ar kalte tai neturi nicnieko bendro
