Būtų įdomu kad papasakotumėte savo pojūčius, vaizdus
Taip pat būtų įdomu su jumis pabendrauti asmeniškai, nes labai domina tokios patirtys
Man labai įdomu, gal yra patyrusių klinikinę mirtį?
Būtų įdomu kad papasakotumėte savo pojūčius, vaizdus
Taip pat būtų įdomu su jumis pabendrauti asmeniškai, nes labai domina tokios patirtys
Būtų įdomu kad papasakotumėte savo pojūčius, vaizdus
Taip pat būtų įdomu su jumis pabendrauti asmeniškai, nes labai domina tokios patirtys
Nežinau ar tai ką patyriau buvo klinikinė mirtis ar ne, bet tikrai kažkas keisto. Tai buvo seniai, kai buvau 11 metų, einant per gatvę partrenkė automobilis. Pamenu, kad jaučiausi kabanti baltoje, šviesioje erdvėje ir buvo taip gera, taip ramu.. neapsakomai ramu.. Rrealybėje niekada nieko panašaus nesu patyrusi.. o ir žodžiais patirtą savijautą sunku nusakyti.. Neseniai youtubei mačiau vaikino pasakojimą, jis pasakojo apie tai, kad jo širdžiai sustojus jis atsidūrė baltoje šviesoje, lyg baltame baltame kambaryje..
O kas yra, kad tave tai domina?
O kas yra, kad tave tai domina?
Na tiesiog mane nuo vaikystės traukia paranormalūs dalykai.
O dabar domina būtent klinikinė mirtis nes norisi sužinoti tikrų pasakojimų, ne tik iš knygos, o artimoje aplinkoje tokių žmonių nepažįstu
O dabar domina būtent klinikinė mirtis nes norisi sužinoti tikrų pasakojimų, ne tik iš knygos, o artimoje aplinkoje tokių žmonių nepažįstu
QUOTE(Metaxxxa @ 2013 02 18, 18:06)
Nežinau ar tai ką patyriau buvo klinikinė mirtis ar ne, bet tikrai kažkas keisto. Tai buvo seniai, kai buvau 11 metų, einant per gatvę partrenkė automobilis. Pamenu, kad jaučiausi kabanti baltoje, šviesioje erdvėje ir buvo taip gera, taip ramu.. neapsakomai ramu.. Rrealybėje niekada nieko panašaus nesu patyrusi.. o ir žodžiais patirtą savijautą sunku nusakyti.. Neseniai youtubei mačiau vaikino pasakojimą, jis pasakojo apie tai, kad jo širdžiai sustojus jis atsidūrė baltoje šviesoje, lyg baltame baltame kambaryje..
O kas yra, kad tave tai domina?
O kas yra, kad tave tai domina?
Aš kartą būdama gal 14 metų sirgau plaučių uždegimu stipriu ir vieną dieną man buvo žiauriai blogai, trūko oro, negalėjau prakvėpuot, buvau lyg ir kažkokiam transe įėjus, manau, kad praktiškai nustojau kvėpuoti, bet irgi pajaučiau kažkokią labai nuostabią ramybę. Vienintelis neramumas buvo, kad tėvai per daug nepergyventų, nes aš tikrai žinojau, kad man viskas bus gerai.
Bet, aišku, išgėriau vaistų paskui ir pagerėjo po kurio laiko
QUOTE(Paranoia @ 2013 02 21, 02:49)
Aš kartą būdama gal 14 metų sirgau plaučių uždegimu stipriu ir vieną dieną man buvo žiauriai blogai, trūko oro, negalėjau prakvėpuot, buvau lyg ir kažkokiam transe įėjus, manau, kad praktiškai nustojau kvėpuoti, bet irgi pajaučiau kažkokią labai nuostabią ramybę. Vienintelis neramumas buvo, kad tėvai per daug nepergyventų, nes aš tikrai žinojau, kad man viskas bus gerai.
Bet, aišku, išgėriau vaistų paskui ir pagerėjo po kurio laiko
Bet, aišku, išgėriau vaistų paskui ir pagerėjo po kurio laiko
tai cia skaitot klinikine mirtis?
Ir koks susidaro įspūdis patyrusiems klinikinę mirtį, yra pomirtinis gyvenimas ar nėra? 
QUOTE(Teisybes_ieskotoja @ 2013 02 28, 17:20)
Ir koks susidaro įspūdis patyrusiems klinikinę mirtį, yra pomirtinis gyvenimas ar nėra?
Sunku pasakyti ar yra gyvenimas po mirties.. Vienavertus pomirtiniu gyvenimu norisi tikėti vien tam, kad mirtis ir nebūtis yra gąsdnantis dalykas, tad norisi tikėti, kad neišnyksim, kad kažkaip viskas prasitęs, po mirties, taip galvojant ramiau gyventi. Ilgą laiką gyvenau su mintimis, kad pomirties nieko nėra, mūsų nebelieka, mes išeinam ir taškas, tačiau laikui bėgant mąstymas pasikeitė.. Nežinau ar yra būtent pomirtinis gyvenimas, bet kažkas tkrai yra
O kaip tu manai? Yra pomirtnis gyvenimas?
QUOTE(Metaxxxa @ 2013 03 01, 21:41)
O kaip tu manai? Yra pomirtnis gyvenimas?
Sunku atsakyti, tikrai nežinau. Kai pradėjau skaityti knygas apie tai, patikėjau kad jis yra. Dabar būna suabejoju, nes šiemet teko palaidoti ne vieną artimą žmogų ir jokių ženklų negavau. Tačiau, kai skaičiau knygas, ir ką jose sužinojau, man atsakė į kai kuriuos klausimus, kodėl yra taip ir anaip, o tai manau jau šioks toks patvirtinimas kad kažkas yra...
Šiaip patyrę klinikinę mirtį net neabejoja kad kažkas po mirties yra, ir mirtimi gyvenimas nesibaigia...
Man pastaruoju metu ateina mintys kad negi gali būti taip kad viskas be reikalo, gyvenam, mirštam, ir nieko nėra, kiek žinau informacijos, tai viskas sueina į tai kad nemanau kad nelieka nieko po mirties...
Šiaip aš niekada negalvojau kad numirštam ir viskas
visada tikėjau kad tikrai kažkas bus Be to, gi yra daug reinkarnacijos atvejų, vaikai papasakoja apie praeitus gyvenimus ir panašiai, tai negi jie prisigalvos... Čia tokia mintis pamąstymui skeptikams, tiems kurie netiki kad po mirties neišnykstam o egzistuojam toliau
Papildyta:
O beje kaip tik šiandien teko žiūrėti laidą apie klinikinę mirtį, tai nustebau kad yra žmonių kurie nieko neprisimena ir nieko nematė, pirmą kartą išgirdau kad yra tokių kurie nieko nematė
čia tik tarp kitko
QUOTE(Teisybes_ieskotoja @ 2013 03 03, 20:55)
Sunku atsakyti, tikrai nežinau. Kai pradėjau skaityti knygas apie tai, patikėjau kad jis yra. Dabar būna suabejoju, nes šiemet teko palaidoti ne vieną artimą žmogų ir jokių ženklų negavau. Tačiau, kai skaičiau knygas, ir ką jose sužinojau, man atsakė į kai kuriuos klausimus, kodėl yra taip ir anaip, o tai manau jau šioks toks patvirtinimas kad kažkas yra...
Šiaip patyrę klinikinę mirtį net neabejoja kad kažkas po mirties yra, ir mirtimi gyvenimas nesibaigia...
Man pastaruoju metu ateina mintys kad negi gali būti taip kad viskas be reikalo, gyvenam, mirštam, ir nieko nėra, kiek žinau informacijos, tai viskas sueina į tai kad nemanau kad nelieka nieko po mirties...
Šiaip aš niekada negalvojau kad numirštam ir viskas visada tikėjau kad tikrai kažkas bus
Be to, gi yra daug reinkarnacijos atvejų, vaikai papasakoja apie praeitus gyvenimus ir panašiai, tai negi jie prisigalvos... Čia tokia mintis pamąstymui skeptikams, tiems kurie netiki kad po mirties neišnykstam o egzistuojam toliau
Papildyta:
O beje kaip tik šiandien teko žiūrėti laidą apie klinikinę mirtį, tai nustebau kad yra žmonių kurie nieko neprisimena ir nieko nematė, pirmą kartą išgirdau kad yra tokių kurie nieko nematė čia tik tarp kitko
Šiaip patyrę klinikinę mirtį net neabejoja kad kažkas po mirties yra, ir mirtimi gyvenimas nesibaigia...
Man pastaruoju metu ateina mintys kad negi gali būti taip kad viskas be reikalo, gyvenam, mirštam, ir nieko nėra, kiek žinau informacijos, tai viskas sueina į tai kad nemanau kad nelieka nieko po mirties...
Šiaip aš niekada negalvojau kad numirštam ir viskas
visada tikėjau kad tikrai kažkas bus Be to, gi yra daug reinkarnacijos atvejų, vaikai papasakoja apie praeitus gyvenimus ir panašiai, tai negi jie prisigalvos... Čia tokia mintis pamąstymui skeptikams, tiems kurie netiki kad po mirties neišnykstam o egzistuojam toliau
Papildyta:
O beje kaip tik šiandien teko žiūrėti laidą apie klinikinę mirtį, tai nustebau kad yra žmonių kurie nieko neprisimena ir nieko nematė, pirmą kartą išgirdau kad yra tokių kurie nieko nematė
čia tik tarp kitko Žiūrėjau ir aš tą laidą, na pirmą pusę
Įsiminiau, kad žmonės, kurie yra tikintys prisimena išgyvenimus, o kurie netinkintys atsibudę nieko neprisimena. Vadinasi tikėjimas yra svarbus tam, kas bus, jei bus, po mirties. Aš manau, kad lieka egzistuoti mūsų energija, vienų ji gera, kitų nelabai, bet mes patys, kaip žmonės, jau nebeegzistuojam. Žinai, jeigu mes esam dvasios gavusios fizinį kūną, vadinasi, tą fizinį kūną gavome ne šiaip sau. Gavome jį tam, kad šitame materialiniame pasaulyje kažką padarytume, vadinasi, mūsų gyvenimai, kad ir kokie jie bebūtų, nėra be reikalo. GYvenam, mirštam, mūsų energija kažkur susigeria, įgauna naują forma, naują kūną,naują tikslą, ir gyvena iš naujo. TIk mes su primityviais protais ne viską gebam suvokti, ne viską gebam prisiminti. Bet visa tai galima ir racionaliai paiškinti, skeptiškai. O kaip yra iš tikrųjų, vargu, ar įmanoma suprasti visu 100%.
Užjaučiu dėl netekčių. Linkiu ramybės
QUOTE(Metaxxxa @ 2013 03 03, 23:49)
Žiūrėjau ir aš tą laidą, na pirmą pusę Įsiminiau, kad žmonės, kurie yra tikintys prisimena išgyvenimus, o kurie netinkintys atsibudę nieko neprisimena. Vadinasi tikėjimas yra svarbus tam, kas bus, jei bus, po mirties. Aš manau, kad lieka egzistuoti mūsų energija, vienų ji gera, kitų nelabai, bet mes patys, kaip žmonės, jau nebeegzistuojam. Žinai, jeigu mes esam dvasios gavusios fizinį kūną, vadinasi, tą fizinį kūną gavome ne šiaip sau. Gavome jį tam, kad šitame materialiniame pasaulyje kažką padarytume, vadinasi, mūsų gyvenimai, kad ir kokie jie bebūtų, nėra be reikalo. GYvenam, mirštam, mūsų energija kažkur susigeria, įgauna naują forma, naują kūną,naują tikslą, ir gyvena iš naujo. TIk mes su primityviais protais ne viską gebam suvokti, ne viską gebam prisiminti.
Bet visa tai galima ir racionaliai paiškinti, skeptiškai. O kaip yra iš tikrųjų, vargu, ar įmanoma suprasti visu 100%.
Užjaučiu dėl netekčių. Linkiu ramybės
Įsiminiau, kad žmonės, kurie yra tikintys prisimena išgyvenimus, o kurie netinkintys atsibudę nieko neprisimena. Vadinasi tikėjimas yra svarbus tam, kas bus, jei bus, po mirties. Aš manau, kad lieka egzistuoti mūsų energija, vienų ji gera, kitų nelabai, bet mes patys, kaip žmonės, jau nebeegzistuojam. Žinai, jeigu mes esam dvasios gavusios fizinį kūną, vadinasi, tą fizinį kūną gavome ne šiaip sau. Gavome jį tam, kad šitame materialiniame pasaulyje kažką padarytume, vadinasi, mūsų gyvenimai, kad ir kokie jie bebūtų, nėra be reikalo. GYvenam, mirštam, mūsų energija kažkur susigeria, įgauna naują forma, naują kūną,naują tikslą, ir gyvena iš naujo. TIk mes su primityviais protais ne viską gebam suvokti, ne viską gebam prisiminti. Bet visa tai galima ir racionaliai paiškinti, skeptiškai. O kaip yra iš tikrųjų, vargu, ar įmanoma suprasti visu 100%.
Užjaučiu dėl netekčių. Linkiu ramybės
Visiškai sutinku
Dėkui
Nagi, ar neatsiras dar kažkas, kas išgyveno klinikinę mirtį?
