Kadangi truputi sergu ir turiu laiko, tai per kelias dienas perskačiau
Ritos Baltušaitytės sudarytą knygą "Akvilė: neprašyk auksinės žuvelės plauti indų". Objektyvaus atsiliepimo neparašysiu, nes esu labai jautriai ir asmeniškai susiejusi su šia asmenybe. Pirmojo leidimo (1997) knygą vasinu savo įkvėpimo knyga. Plonyta, aplamdyta, sulieta, skaityta šimtus kartų visus 15 metų. Buvo vienintelė knygą, kurią įsidėjau, kai abu kartus emigravau iš Lietuvos.
Kai tyto alba išleido antrą, papildytą leidimą, bijojau, kad bus lygia tas pats, tik gražesniu viršeliu, o ir kaina apie 50 lt

galiu pasakyti, nenuvylė. Daug daugiau laiškų, atsiminimų, parašytas laiškuose dominuojančių žmonių likimas. Pirmoje knygoje, nebuvo atskleista mirties priežastis AIDS. Šioje, viskas skausmingiau, su nuopuoliais, meilėmis, narkotikais šokias ir menu. Ne be reikalo jos vienas mėgstamiausių menininkų buvo Anri Tuluz Lotrekas.
Kas nustebino, knyga stora, brangi, gražiai išleista, nu bet vieno dalyko, tai nereikėjo. Kokiu tikslu, spausdinamas laiškas, tada tarpas jo ir tas pats tekstas išskirta skita spalva ir kitu šriftu

Nu sviestas sveistuotas. Mintis, kad knyga atrodytų kaip albumas, tikrai gera, maloni akiai. Bet tam pačiam puslapį kartoti tą patį, tik gražiai parašytą, tai jau toks
biški įžulumas.
Įdomu kada bus išleista mamos Ritos Baltušytės knyga "Su kuo valgytas cukrus"
Rekomenduoju neramios dššios žmonėms. Tulūz Lotreko, "Prozako kartos", "Stiklinio gaubto" ir "Merginos su trūkumais" (pastarosios lietuviškai nėra, tik filmas su A.Jolie "Girl interrupted") . Jokių tiesioginių sąsąjų nėra, bet tiesiog...