Knygų skaitytojų klubas, 85 laida

Perskaičiau K. Morton "Tolimos valandos". Kaip ir ankstesnėse knygose, taip ir šioje praeitis pinasi su dabartimi. Veiksmo vieta sena pilis, trys seserys, dingęs sužadėtinis ir dėl to išprotėjusi viena iš seserų. Laikas - karo metai bei šie, mūsų laikai. Vėlgi yra paslaptis, o vėliau pasirodo, kad ir ne viena.. Paslaptis narplioja karo metu trijų seserų priglaustos evakuotos mergaitės jau suaugusi duktė.
Patinka man tokios istorijos, kur persipina keli laikotarpiai. Patiko ir ši knyga - gražiai parašyta, įtraukianti, gyvai vaizduojanti tiek pilies atmosferą, tiek laikotarpio dvasią, tiek veikėjų charakterius. Iš tų, kur norisi skaityti ir skaityti, kol neužverti paskutinio puslapio. Rekomenduoju
Beje, paslapties visiškai atspėti man nepavyko, kol neperskaičiau

Sveikos
Su praėjusiom šventėm, kurios, ačiū dievui, pasibaigė. Ir vėl galima laisvai, nevaržomai skaityti
D. Lodge ,,Mintijimai". Niekaip nesugalvoju, ką galėčiau parašyti... Perskaičiau lengvai, smagiai. Kažko laaaabai išmintingo ar meniško lyg ir neradau, bet patinka man tas Lodge, nors tu ką... Aišku, knyga neprasta, sakyčiau, prie tų geresnių, joje galima rasti ir sąmojingų (gal net protingų) įžvalgų, ir stilius labai geras, ir kompozicija protingai sutvarkyta, bet, jeigu atvirai ir subjektyviai, tai tiesiog mano rašytojas, su savo dviem knygom užėmęs garbingą vietą daugkartinės (daug kartų skaitomos) literatūros lentynoje. Beje, drąsiai rekomenduoju kaip vieną įdomesnių šiuolaikinės literatūros knygų.
B. Bryson ,,Namie. Trumpa privataus gyvenimo istorija" man buvo tikras atradimas, nes amžinai nežinau, kokią knygą dovanoti vyrams, ypač tiems, kurie nėra pametę galvos dėl grožinės literatūros. Iš teisybės, tai dar neperskaičiau, bet nemanau, kad tai reikia iš karto praryti, ji man dar ilgą laiką bus tarp pabaigtos ir pradėtos knygos. Smagiai parašyta, informacijos šaltinių nurodyta bile kiek, vis tik įtariu, kad autorius keletą anekdotinių situacijų prikūrė ir pats, bet kas knisis po tuos neįdomius apipelijusius veikalus Nepaprastai smagi knyga.
K. Lekberg ,,Ledo princesė" - švedų detektyvas. Ir tuo viskas pasakyta. Jauna autorė seka geriausiomis skandinaviško kriminalinio romano tradicijomis ir daro tai labai teisingai. Turim žmogžudystę ir įvairiaplaukę socialinę aplinką, šeimos paslaptis. Nepasakyčiau, kad antraeiliai (kaip ir pagrindiniai) veikėjai labai ryškūs ar įtikinantis, nes autorė kol kas, kaip sakiau, tik seka, bet reabilitacijai po švenčių knyga nepaprastai tiko. Man taip nusibodo kraujais aptaškyti trileriai, neprognozuojami maniakai, kad tai knygai negalėjau būti labai priekabi. Visai nieko.
Šįkart tik tiek. Baisiai apsnūdusi mūsų tema....

Bukowsky Paprastos beprotybės istorijos" - ne pati geriausia jo knyga, bet bukovskiška nuo iki

Prašytume daugiau apie Bukovskį.
Aš mėgėja kitokių knygų, bet su juo nesusidraugavau. Per daug man ten chamizmo ir px-izmo

Truputį ne į temą, bet apie "genialius" google vertimus:
zuikio metai - Год Кролика
kiškio metai - Расщелина лет


Čia aš apie Arto Paasilinna "Zuikio metus". Norėjau susirasti filmą rusiškai, bet neturėjau rusiško klaviatūros raidyno.

o taip, google vertėjas tinka nuotaikų praskaidrinimui.
Klopedija, kai neturi RU raidyno, labai praverčia šis raidynas
Kad nebūtų vien ne į temą: klausausi M. Frajaus "Senojo Vilniaus pasakos" ir kaifuoju. Gal ne taip smarkiai kaip nuo jo "Bolšaja telega" ( dabar jau aš pati pabijojau išversti kaip google'as Kas žinot- kaip tai lietuviškai turėtų skambėti? "Grįžulo ratai"? Ne?), bet vis tiek gėris. Tas begalinis, toks nelietuviškas pozityvas ir negudri paprastutė, bet miela mistikėlė

Filmas yra kinozale,o vadinasi jis Заяц Ватанена Nezinau ar rodys tau nuoroda,jei neprisiregistravus,greicausiai mes i pagrindini puslapi: http://kinozal.tv/de....php?id=1025525

Neatidaro tavo nuorodos

O tu Metlickajos nieko neskaicius ? : http://www.ozon.ru/c...ail/id/7304087/

Marcelijus Martinaitis. Eilėraštis iš rinkinio „Akių tamsoj, širdies šviesoj“ (1974)

Jeigu akis man išplėš –
niekam neleisk,
kad į tamsą jų –
melą įdėtų
ir akiduobių tamsoje
rodytų saulę.

Jeigu žodžius man atims –
tu klausyk:
kai tyliu,
ar žodžiai nieko negirdi?

Jeigu protą aptemdys –
manęs neužmušk,
leisk man
išeit
su pavargėliais.

Jeigu man širdį išims –
svetimos neįdėk:
ten,
kur ji buvo,
saują žemių įberk,
kad girdėčiau gyvybę.

Jeigu sulaužys mane –
man kuprą
iš mano kaulų teisybės
uždėk man
ir leisk, nors ant laiptų,
teisingai numirt.

...................
in memoriam

Shusha, luiziana, ačiū, radau.

Užuojauta...

Martinaiti, ilsėkis ramybėje. Nugyveno žmogus turiningą gyvenimą.

Atmenu, kai prieš šešerius metus buvome jo sodyboje, lauke sėsėjome, kalbėjomės, vaišinomės......

Palikau jam savo eilėraščių troboje ant stalo po laikraščiais pakišusi. Su linkėjimais ir pan.

Neišdrįsau į rankas paduoti


Kai sirpsta vyšnios Suvalkijoj,
raudonos, kad pravirkt gali, –
rasa ten laša nuo lelijų –
kaip dalgio ašmenys – gaili.

Ir pjauna širdį tarsi dobilą
lig gyvuonies, lig pašaknų,
o vakarais kažko taip tolima,
kažko nėra – lyg artimų.

Kokia tyla gyvybėn smelkias
kasdienio židinio ugnim!
Tokia daina, kad užsimerkia
dainuodami – lyg mirdami!

Lig pašaknų ten pjauna širdį,
ten teka vandenys liūdnai.
Ir dulkės vieškelių dar šiltos –
tarsi sodybų pelenai.

Martinaitis, Marcelijus. Tie patys žodžiai: Eilėraščiai. – Vilnius: Vaga, 1980.


http://www.youtube.c...h?v=81PlO0pz7p8 - Kernagio įdainuota. Tokia jėga skleidžiasi....

Patikrinau dar karta. Man viskas atsidaro. Gali eiti ilguoju keliu: ieini i flibusta.net ir isivedi i paieska arba autoriu, arba pavadinima
Metlickajos kol kas neteko skaityti. Pasidomejau atsiliepimais: gal ir neblogai. Susiradau igarsinta "Беспокойная жизнь одинокой женщины" Klausysiuos Aciu
Kaip apgailejau M. Martinaicio...