Labos,
Lėtai megaujuosi "Lėtu žmogumi". Seniai beskaičiau gerą grožinę knygą - vis kažkokias temines, reikalingas knygas skaitau, kol pajuntu "alkį" Tada pasirausiu nemažoje neskaitytų knygų krūvelėje ir išsitraukiu ką nors "grožinio"..

O dar labai noriu padėkoti Brūkšniukui už seną vaikiškų knygų ataskaitą. Man nieko nėra smagiau, kaip matyti savo vyresnėlį skaitantį. Bet jis vis pritingi... Tai radau bibliotekoje "Siaubų autobusą" - topinė knyga

Antrą jau pats nusipirko (nes į mokyklą buvo atėjęs platintojas iš "Nieko rimto" ir pigiau nei knygyne pardavinėjo). Skaito nesustodamas... Vaikis taip susižavėjęs, kad net bandė balsu skaityt šešiamečiui broliui, tai mažius po tokio "vakaro su knyga" net šviesą bijojo užgesinti

Žodziu, nutarėm, kad jam "Siaubų auobusas" dar per siaubingas.
Dar užsisakiau "Laukinius pyragus", "Nepaprastą Edvardo Tiuleino Kelionę" ir "Kalėdų istoriją". Tai pastarąją skaitau abiems kartu prieš miegą. Tokia liūdna knyga, vietomis net gumulą nugurgiu beskaitydama, bet žiūriu, kad mažylis net išsižiojęs klausosi ir vis išreiškia užuojautą Mikalojui. Vienintelė pretenzija: "O kodel nera paveiksliukų"...

Ačiū, Brūkšniuk, lauksim tolesnių vaikiškų knygų apžvalgų