Knygų skaitytojų klubas, 85 laida

#541
QUOTE(Brūkšniukas @ 2013 07 09, 12:19)
stačiai puikiai.


Jei gyvenčiau pagal tokius nusistatymus, turėčiau jau kaip minimum 15 vaikų arba vyrą neaišku kur...
Mopasanas knygoje "Vieno gyvenimo istorija" kaip tik parodo, kuo baigiasi bažnyčios kišimasis į lytinį gyvenimą - žmonės eina tik krikštytis ir pirmai kumunijai.
Atsakyti
#542
QUOTE(Gemma @ 2013 07 09, 12:37)
nuo to laiko net purto apie tokius "krikščionis" pagalvojus....

Čia jau ne nuo religijos, o nuo žmonių priklauso... Mes galėjome rinktis, etiką ar tikybą norime klausyti, rinkausi tikybą, mokytoja labai faina buvo, nieko nevertė, mokė ne davatkiškai melstis, o gerumo ir artimo meilės. dabar rinkčiausi etiką, bet dėl įdomumo ir įvairių teorijų, dėl to, kad jos aną kartą neišklausiau.
Atsakyti
#543
negalėjau susilaikyti.


QUOTE(Forget @ 2013 07 09, 11:28)


O kaip krikščioniškas pakantumas?  g.gif
Aš irgi nepiktai, tik diskutuoju.
1. grįžtam į akmens amžių  g.gif  labai daug istorijų, kai tikrai geriau buvo negimti, kad ir Baby P istorija, iš žinomų. Kuo jam ar pasauliui buvo geriau, kad jis gimė? Tik ne iš

Krikščioniškas pakantumas visiškai ne tai, ką jūs įsivazduojate. Pakantumas yar ne smerkti, bet nepataikauti, nepateisinti to, kas amoralu arba nekrikščioniška. Krikščionis nėra tas tylusis avinėlis, jis sako tai, ką nori pasakyti, už ką pasisako, kuo tiki, gyvena ir t.t.
Ne žmogui spręsti, kam gimti, kam ne. Ir netgi ne mums patiems žinoti, kas mums geriau. Ne visagaliai ir visažiniai esame, ne patys sukūrėme save ir visa. Tad....

QUOTE(klopedija @ 2013 07 09, 11:38)
Ir kodėl manęs tai neįtikina? doh.gif 
Brūkšniuk, nurimk, nes prieštarauji pati sau. Paskaityk dar kartą mano žinutę. A
Katalikai nusideda ne tik veiksmais, bet ir mintimis. Aš dar neužmiršau, ką rašei apie "Trolį".  nono.gif  lotuliukas.gif


Visais amžiais visi žmonės: katalikai, ortodoksai, protestantai ir kitų religijų žmonės nekrikščionys nusideda mintimis, žodžiais, darbais ir t.t. Viena iš pagrindinių nuodėmių, visų nuodėmių šaknis - puikybė. Svarbu suvokti, kad toks esi, tokia prigimtis ir stengtis nebenusidėti. Žmogus gali ne tik nusidėti.

QUOTE(Forget @ 2013 07 09, 12:21)
O jei aš žmogų labai myliu, ir jis mane, bet vaikų nesiruošiame turėti?  g.gif

Esate egoistai, išryškinate savo norą gyventi vien sau, tariama laisvė smile.gif

QUOTE(sm2002 @ 2013 07 09, 13:41)
Jei gyvenčiau pagal tokius nusistatymus, turėčiau jau kaip minimum 15 vaikų arba vyrą neaišku kur...
Mopasanas knygoje "Vieno gyvenimo istorija" kaip tik parodo, kuo baigiasi bažnyčios kišimasis į lytinį gyvenimą - žmonės eina tik krikštytis ir pirmai kumunijai.

Neturėtum, jei žinotum apie NŠP. Pažintum savo kūną etc. Niekas nesako, kad sutuoktiniai negali mylėtis. Ir ne vien dėl vaikų gimimo. Abipusis malonumas nedraudžiamas.Ne po kiekvieno lytinio akto turi užsimegzti gyvybė smile.gif
Papildyta:
beje , tikėjimas yra ne tas pats, kas religija.
Atsakyti
#544
QUOTE(Akmenskeltė @ 2013 07 09, 14:35)

Esate egoistai, išryškinate savo norą gyventi  vien sau, tariama laisvė smile.gif



se tau...vat cia galima izvelgti jau irgi diskriminacija..kodel egoistai? kas sake, kad vaiku turejimas yra geriau nei ju neturejimas.. cia zmogaus pasirinkimas...kodel gyvenimas tik sau? vat paaiskink smile.gif
Atsakyti
#545
QUOTE(prieplauka @ 2013 07 09, 14:39)
se tau...vat cia galima izvelgti jau irgi diskriminacija..kodel egoistai? kas sake, kad vaiku turejimas yra geriau nei ju neturejimas.. cia zmogaus pasirinkimas...kodel gyvenimas tik sau? vat paaiskink smile.gif



Visi ems nuo gimimo esame egoistai, sąmoningas pasirinkimas juo būti nėra nei blogas, nei geras. Ne man spręsti, aš tiesiog pasakiau, ką galvoju, nesmerkdama smile.gif

Žmogus gali būti mažai egoistiškas ir krikščioniškai elgtis sakydamas, kad yra ateistas ir t.t.

Tačiau dar žmogui būdingas ne tik egoizmas, bet ir troškimas tikėti, įgimtas sąžinės balsas, žinojimas vidinis, kas gerai ir aks blogai ir noras kažkokiu būdu įprasminti savo būtį. O jei asmuo apimtas nuobodulio ir beprasmybės jausmo, depresijai atviras kelias. Ar cinizmui, nihilizmui.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Akmenskeltė: 09 liepos 2013 - 13:45
#546
QUOTE(Brūkšniukas @ 2013 07 09, 10:40)

troškimų valdymas gerai. o dėl malonumų..... liksiu prie nuomonės, kad lytiniai santykiai skirti pradėti gyvybę cool.gif

QUOTE(Akmenskeltė @ 2013 07 09, 14:35)
Neturėtum, jei žinotum apie NŠP. Pažintum savo kūną etc. Niekas nesako, kad sutuoktiniai negali mylėtis. Ir ne vien dėl vaikų gimimo. Abipusis malonumas nedraudžiamas.Ne po kiekvieno lytinio akto turi užsimegzti gyvybė smile.gif
Papildyta:
beje , tikėjimas yra ne tas pats, kas religija.

Brūkšniukas teigia, kad lytiniai santykiai skirti pradėti gyvybę, o ne apie saugojimasį kalba buvo.
Atsakyti
#547
QUOTE(Akmenskeltė @ 2013 07 09, 13:41)
sąmoningas pasirinkimas juo būti nėra nei blogas, nei geras.

Nejaugi? smile.gif

QUOTE(sm2002 @ 2013 07 09, 14:22)
Brūkšniukas teigia, kad lytiniai santykiai skirti pradėti gyvybę

Ir KB kalba apie būtinybę per kiekvienus lyt.santykius išlaikyti atvirumo gyvybei principą. T.y. nieko sąmoningai nedaryti, kad lyt. aktas taptų nevaisingu. Tačiau nėra draudžiama pasinaudoti natūraliais gamtos duotais nevaisingaisiais periodais, pačiams niekuo prie "nuvaisinimo" neprisidedant, jo neapgavinėjant, o pasinaudojant savo organizmo pažinimu.
Bet, nežinau apie kokias čia santuokas kalbat, tai tiesiog pasakysiu apie katalikišką - neįmanoma sudaryti galiojančios santuokos katalikų Bažnyčioje, jei į ją iš principo einama su nusistatymu niekada neturėti vaikų (nekalbama apie tuos, kurie tiesiog negali susilaukti, o ne galėdami sąmoningai apskritai atsisako susilaukti). Su civiline, žinoma, kitaip...

QUOTE(Akmenskeltė @ 2013 07 09, 13:35)
beje , tikėjimas yra ne tas pats, kas religija.

O mano supratimu čia vienas iš populiariųjų pažaidimų žodžiais, tokių kaip "fizinė ištikimybė tai dar nieko, o jau dvasinė tai jau blogis". Kur gi ne... Nelabai įsivaizduoju kaip ta fizinė atsiranda be dvasinės. cool.gif Panašiai ir čia, jei žmogus autentiškai išgyvena savo tikėjimą, jam mažiausiai rūpi ar tai kuo jis gyvena bus pavadinta autentišku tikėjimu ar autentišku religingumu. O falšas ar dirbtinumas ar dar kas gali būti taip tiesiai šviesiai ir vadinami nekaišiojant jų po iš esmės gerus dalykus reiškiančiomis sąvokomis.

Apie kokią čia knygą kalbat? biggrin.gif
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Fazano plunksna: 09 liepos 2013 - 14:55
#548
QUOTE(Fazano plunksna @ 2013 07 09, 15:53)
Apie kokią čia knygą kalbat?  biggrin.gif


Apie šitą biggrin.gif
QUOTE(klopedija @ 2013 07 07, 11:53)
Kažkada, skaitydama Patricia Duncker "Haliucinuojantis Foucault" http://smknyguklubas...=...i&Itemid=54 , įsigeidžiau perskaityti ir Michel Foucault "Seksualumo istoriją". Na, perskaičiau... Tikėjausi kažko informatyvaus, kaip "Homoseksualumo prigimties istorijoje" , bet... gavau išsamią 500 puslapių antikos filosofijos seksualumo tema filosofinę analizę hihihi.gif ir 30 puslapių cituotų šaltinių.  lotuliukas.gif  Vis gi maždaug susiformavo įspūdis apie tų laikų "meilės reikalus". Įdomu tai, kad akcentuojama ne seksualiniai ryšiai tarp vyro ir žmonos/meilužės/kurtizanės (tais laikai šie ryšiai nebuvo itin aktualūs filosofiniu požiūriu), o analizuojami įstatymiškai teisėti ir socialiai teisingi santykiai su berniukais/jaunuoliais, kurie ateityje, jei teisingai elgsis ir išmoks valdyti seksualinius potraukius, santykius su gerbėjais, valdys valstybę. Jei neišmoks - bus netinkami valdyti.  doh.gif
Momentais užknisdavo Foucault filosofavimas filosofine tema, bet iš esmės buvo įdomu.

Atsakyti
#549
QUOTE(Gemma @ 2013 07 09, 12:37)
su siaubu prisimenu, kaip mus 2-4 klasėj kiekvieną pirmadienį po vieną statydavo prieš klasę ir reikėdavo pasisakyti buvai sekmadienį bažnyčioj ar ne  doh.gif o klasės auklėtoja kartu su tikybos mokytoja dar skatindavo vieniems kitus paskųst, jei kas nors ko nors mišiose nematė, o tas ėmė ir pasakė, kad buvo. nuo to laiko net purto apie tokius "krikščionis" pagalvojus....

O aš dar prisimenu laikus kai buvo atvirkščiai.
O tos dabartinės gražulių ir kitų gražuolių, paksų, kai kurių krikščionių pseudovertybės tiesiog vimdo.
Na tikrai ne taip reikia augint laisvą, blaiviai mąstantį ir atsakingą žmogų.
Labai čia man į temą Donnos Tartt "Slapta istorija". Rekomenduoju kas neskaitė. Gal norėjosi kažko stipresnio, bet iš esmės labai nebloga. Ten kaip tik apie tai, kur veda moralinių ribų nebuvimas, nuklydimas į ydingą filosofiją ir atsakomybės už savo veiksmus nejautimas. Tačiau kaip ten bebūtų tie romano blogiukai man simpatiškiausi. Ir iš vis kur bent kiek pasirodo graikų Panas man labai limpa smile.gif
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Alexia: 09 liepos 2013 - 15:22
#550
QUOTE(Akmenskeltė @ 2013 07 09, 14:35)
Krikščioniškas pakantumas visiškai ne tai, ką jūs įsivazduojate. Pakantumas yar ne smerkti, bet nepataikauti, nepateisinti to, kas amoralu arba nekrikščioniška. Krikščionis nėra tas tylusis avinėlis, jis sako tai, ką nori pasakyti, už ką pasisako, kuo tiki, gyvena ir t.t.
(...) Viena iš pagrindinių nuodėmių, visų nuodėmių šaknis - puikybė.
***
beje , tikėjimas yra ne tas pats, kas religija.
Pakantumas ir tolerancija (būtent pastarąjį žodį aš dažniau naudoju, nors lietuviškas atitikmuo taip pat labai gražiai skamba) - tapačios sąvokos. Pakantumas/tolerancija pasireiškia (arba ne) bet kokioje konfesinėje grupėje. Puikybė - ir mano požiūriu didžiausia nuodėmė, nepriklausomai nuo to, kokią religiją praktikuoji. Posakiuose "aš katalikas", "aš tradicinės seksualinės orientacijos" taip pat nemaža puikybės, nes juose lyg aidą girdžiu: "o kitokie - klystantys nedorėliai".
Taigi, kuo daugiau puikybės, tuo mažiau pakantumo/tolerancijos; ir atvirkščiai, kuo daugiau pakantumo/tolerancijos, tuo mažiau puikybės.
Atsakyti
#551
QUOTE(Fazano plunksna @ 2013 07 09, 15:53)
Nejaugi? smile.gif
Ir KB kalba apie būtinybę per kiekvienus lyt.santykius išlaikyti atvirumo gyvybei principą. T.y. nieko sąmoningai nedaryti, kad lyt. aktas taptų nevaisingu. Tačiau nėra draudžiama pasinaudoti natūraliais gamtos duotais nevaisingaisiais periodais, pačiams niekuo prie "nuvaisinimo" neprisidedant, jo neapgavinėjant, o pasinaudojant savo organizmo pažinimu.
Bet, nežinau apie kokias čia santuokas kalbat, tai tiesiog pasakysiu apie katalikišką - neįmanoma sudaryti galiojančios santuokos katalikų Bažnyčioje, jei į ją iš principo einama su nusistatymu niekada neturėti vaikų (nekalbama apie tuos, kurie tiesiog negali susilaukti, o ne galėdami sąmoningai apskritai atsisako susilaukti). Su civiline, žinoma, kitaip...
O mano supratimu čia vienas iš populiariųjų pažaidimų žodžiais, tokių kaip "fizinė ištikimybė tai dar nieko, o jau dvasinė tai jau blogis". Kur gi ne... Nelabai įsivaizduoju kaip ta fizinė atsiranda be dvasinės.  cool.gif Panašiai ir čia, jei žmogus autentiškai išgyvena savo tikėjimą, jam mažiausiai rūpi ar tai kuo jis gyvena bus pavadinta autentišku tikėjimu ar autentišku religingumu. O falšas ar dirbtinumas ar dar kas gali būti taip tiesiai šviesiai ir vadinami nekaišiojant jų po iš esmės gerus dalykus reiškiančiomis sąvokomis.

Apie kokią čia knygą kalbat?  biggrin.gif


Na o tai kokia nuodėmė yra neturėti vaikų savo noru? g.gif Egoizmas, puikybė, nuosavas sąmoningas sprendimas? Nesu tikra, tad nevertinu nei blogai, nei gerai.,,,,Tegu sprendžia Dievas.

Na o man atrodo, kad tikėjimas aprėpia ir religiją, kad šiek tiek skiriasi. Religija - ryšys. O tikėjimas - sekimas , rūpinimasis tuo ryšiu. Ai, nežinau blush2.gif

QUOTE(klopedija @ 2013 07 09, 16:28)
Pakantumas ir tolerancija (būtent pastarąjį žodį aš dažniau naudoju, nors lietuviškas atitikmuo taip pat labai gražiai skamba) - tapačios sąvokos. Pakantumas/tolerancija pasireiškia (arba ne) bet kokioje konfesinėje grupėje. Puikybė - ir mano požiūriu didžiausia nuodėmė, nepriklausomai nuo to, kokią religiją praktikuoji. Posakiuose "aš katalikas", "aš tradicinės seksualinės orientacijos" taip pat nemaža puikybės, nes juose lyg aidą girdžiu: "o kitokie - klystantys nedorėliai".
Taigi, kuo daugiau puikybės, tuo mažiau pakantumo/tolerancijos; ir atvirkščiai, kuo daugiau pakantumo/tolerancijos, tuo mažiau puikybės.



Bet ar puikybė gyventi pagal tai, ką sakai, kuo tiki, būti tvirtam ir kai reikia, apginti tai, kuo tiki, pasakyti savo nuomonę nebijant, ne prisitaikėliškai, "tolerantiškai"?

Ar puikybė pasakyti Taip, aš esu krikščionis, taip, aš tikiu ir seku ar noriu sekti Kristumio, taip, aš nepritariu žmonių žudymui, neišskiriant abortų, nepateisinu savižudybių, nors nesmerkiu savižudžių....Čia slidi riba. Man atrodo, akd labai svarbus tonas, apskritai -tikslas. jei žmonės skaidosi ir tai pabrėžia (kad ie skirtingų konfesijų krikščionys) - man tai kvepia puikybe, politika, bet kai žmogus nesigėdydamas pasako savo nepopuliarią nuomonę, pasaulėžiūrą, aš nevertinčiau kaip puikybės...
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Akmenskeltė: 09 liepos 2013 - 15:41
#552
Ar puikybė domėtis istorija ir kultūra? Analizuoti?
Juk diskusija prasidėjo ne nuo "aš - katalikas", o nuo "įdomu, kad tada buvo taip..."
Atsakyti