Knygų skaitytojų klubas, 85 laida

Taip ir sakau - kol tai tik romanas, tai lieka "išmislu", o kai filosofija - tai juk jau stipru, tai jau gali keisti pasaulį. Tiek "Mein Kampf", tiek "Kapitalas" nebuvo romanai. Jie pajudino pasaulį ir pajudino tvarką.



Mes teturim vieną. deja.

Mopasanas teisus ne visai. Dabar mes laisvi pasirinkti, niekas neverčia bažnyčioje tuoktis. Mes daugybę matau besituokiančių dėl gražios ceremonijos, dėl nuotraukų, ir be tikėjimo. nesuprantu jų.


šaunuolė.
Tikintis žmogus (ne būtinai katalikas) nesigėdija savo tikėjimo. Čia ne puikybė, čia sunkus darbas. Aš nenešioju kryželio, nes nesijaučiu verta. Aš siekiu, ieškau, tikiu. Bet jaučiuosi dar toli.

O šiaip jokioje religijoje nemokoma blogų dalykų. Mes patys juos išverčiame.



Tikrai? O posakiuose "akmens amžius" ir pan?
Šiaip dabar bažnyčios sekmadieniais pilnutėlės, ir nešaukčiau, kad ten visi dori kriškčionys. Kad ir pavyzdys - viena pažįstama moteris per giminaitės laidotuves nuėjo Komunijos, nes"visi ėjo". Bet ji nepraktikuoja! Ji buvo išpažinties gal prieš dvidešimt metų! ("o ką? aš nieko blogo nedarau").

ji toje pačioje linijoje su jaunavedžiais, kurie dešimt metų gyuveno susimetę, bet ceremoniją atliko bažnyčioje. Nes smagu.

Tai apie ką mes jaudinamės????? jeigu jaunas žmogus sąmoningai stengiasi tikėti, elgtis, laikytis nuostatų ar tai blogai?

Aš nešneku apie konkrečią bažnyčią ar tikėjimą. Man blogai - gyvenimas nejaučiant ribų, atsakomybės, galvojant tik apie save. Nesiimsiu spręsti ar kas turi teisę gimti, ar ne. Man tai dieviškumo ženklas ir stebuklas.
Papildyta:


man pasirodė, kad toje knygoje "buvo taip" su teigiamybės ženklu.


Beje - paskutinį kart tokia karšta diskusija irgi buvo apie katalikybę? Jeigu gerai atsimenu Kažkokia skaudi tema

Aš skaičiau ir to ženklo nepastebėjau. Kad man Tavo įžvalgumą!..

Labai gaila, kad "karui" su filosofija griebiamasi religijos.

Norėdama nenutolti nuo temos sakau: toje knygoje nebuvo jokių "gerai-blogai", nebuvo siejama nė su vienu iš begalybės graikų, romėnų dievų, (juo labiau katalikų, nes Kristus dar tik po kelių amžių gims ) gal net per sausai narpliojamos filosofų mintys. Tai atsakykite, uolios katalikės: kuo tai gali įskaudinti jūsų religinius įsitikinimus?
Ypač laukiu komentarų tų, kurios nė neketina tos knygos skaityti.

O vaikų turėjimas ne egoizmas? Juos gimdote pasauliui, o ne sau?
Nes jei žiūrint ne tikėjimo, o gamtos pusės, žmonių jau dabar yra gerokai per daug. Tai ar ne geriau pasauliui būtų, jei mes nustotume gimdyti, nes to norime
Nes argumentas, kad vaikaų turima ne iš egoizmo, neįtikina. Lygiai toks pats egoizmas kaip ir tariama laisvė be jų. Lygegriačiai. Viską šiame pasaulyje mes darome tik dėl savęs. Ir labdarą ir pagalbą, viską.


Aš džiaugiuosi, kad Lietuva yra vis dar juridinė, ne religinė valstybė ir santuoka yra laikoma civilinis žmonių susirašymas. O kas jau kokiu, po to ar prieš tai, religijos pagrindu tuokiasi kitaip, jų reikalas.


Vat nesu to Dievo sąrašuose. neegzistuoju. Nekrikštyta, be komunijos, santuokos sakramento neėmiau. Ir labai smerkiu tuos kurie eina tuoktis į bažnyčią, nes taip gražiau. Man tai pasityčiojimas iš tikinčiųjų. Kodėl tada ne į mečetę

Pabaigsiu kita gaida. Turiu nuostabų dėvėtų knygų turgelį ir ten nusipirkau knygą"Milena":


Prisipažinsiu, nieko apie ją nežinojau. Apie Milenos Jesenkos, tragiškos Kafkos gyvenimo meilės, gyvenimą ir mirtį konclageryje.
Dar neskaičiau, bet įdomu ar esat ką nors apei ją girdėję?

ot imsiu ir perskaitysiu



Todėl tave ir gerbiu. Kad laikaisi savo linijos ir kad gali supranti tikinčius

**negirdėjau. Vakar kaip tik ėjau pro Kafkos knygas, bet dar nedrįsau nieko skaityti... gal neįkasiu?

Pagirtina!

Matai, čia irgi be tikėjimo neišsiversime. Netikintys žmonės išties dažnai sau vaikus gimdosi, paskui juos popina, sudeda į juos savo viltis, svajones ir t.t. Lietuvoje žmonių tikrai ne per daug, o kiek emigruoja Tie, kas augina vaikus, pritars , kad vaikų auginimas smarkiai pažaboja egoizmą, savimeilę, viską apverčia aukštyn kojomis, turi išmokti aukotis besąlygiškai, kantrybė turi būti geležinė. Auginti vaikus - pats sunkiausias darbas. Taip kad.....Sako, kad tėvai gimsta kartu su vaiku, kiek vaikui metų, tiek ir tėvams.

Visi mes esam Dievo sąraše. Dėl kiekvieno skauda. Dėl vienos pasiklydusios avies jam labiau skauda nei dėl šimto kitų. Ir ne teisiųjų atėjo gelbėti, o nusidėjėlių.

Matau, kad bendros kalbos nerasime Prašoma gerbti tikinčiuosius, bet atgalinės pagarbos nėra, apart nuosprendžio apie nusidėjėlius. Ir sumenkinimo, kad netikintys žmonės vaikus augina sau, o tikintys visu kuo yra aukščiau
Nesu jūsų Dievo sąrašuose, nesu. Ir neketinu būti


Labai sudomino Kafkos meilė istorija. Ta knyga atsirado labai tragišku keliu. Ji buvo žurnalistė ir arši Hitlerio priešininkė. Su autore Margarete abi buvo politinės kalinės Ravensbruke. Sudarė paktą, kad išėję, abi parašys memuarus apie tai ką išgyveno. Milena mirė 3 dienos prieš išvadavimą. Todėl knygą parašyta tik vienos autorės.

na o tikintys tai dazniausiai gimdo ne sau...pazistu viena zmogu, kuris savo vaika nuo mazens kreipia samoningai i vienuolyna ir visiem pasididzaiuodamas sako, kad jis bus vienuolis, pasisves Dievui. ir neslepia to, kad patas savo laiku nepasirinko tokio kelio, turi mat dabar seima, bet va vaikas, tai pasirinko teisingai...o ar pats pasirinko?. kas cia ? ne egoizmas? kur vaiko norai, laisve pasirinkti?
taip, kad...abiejose puses yra baltu ir juodu aveliu..

ir dar klausimas kas geriau: gimdyti ir formuoti pagal savo atvaizda su kancia veide, kam man tai arba koks vargas man, bet Dievas dave, tai turiu kryziu nesti (tokiu pasisakymu irgi esu girdejus. beje is labai katalikybe propoguojanciu zmoniu) ar pasirinkti negimdyti...
taip, auginti vaikus pats sunkiausias darbas. sutinku. bet jeigu as suvokiu, kad neturiu jegu tam sunkiam darbui gerai atlikti, kodel tureciau ji dirbti? tik nereikia sakyti vel, kad cia egoizmas ar tingejimas. cia pasirinkimas, nes vaiku gimdymas ir auginimas ne prievole pries kazka(visuomene,Dieva, seima, valstybe ar kt.), tai atsakingas pasirinkimas. sperendimas netureti vaiku , manau yra ne ka paprastesnis , nei sprendimas ju tureti. tai sugebejimas save ivertinti, o ne palikimas visko savieigai (kaip Dievas duos) ..
as uz pasirinkima..

Tikrai įkasi Man atrodo, jo neįmanoma nesuprasti... Čia tau ne Prustas, kuris parašo trumpą knygą, tada ją sukarpo į dalis, ir išdėlioja jas jau storoje knygoje...

bandysiu nuo ko pradėti?

gerai, kad Prustas gyvas būdamas tokios recenzijos neišgirdo


Dėl "kryžiaus nešimo". Aš nesijaučiu nešanti. Jaučiu Dievą turint puikų homoro jausmą. Viskame

Ir tai nėra vien tariama laisvė. Dar yra paveldimos ligos, kurios, kurios pereina iš kartos į kartą.

Ne mano Dievas, mūsų, o visų Kuo pasireiškia mano nepagarba? Nežadu smerkti, reikalauti, daužyti per galvą, žudyti netikinčių ir t.t. Mano galva, tai yra pakantumas. Netikintiems ar kitatikiams. Ir nieko nesumenkinu. Visi, tiek tikintys, tiek netikintys yra nuodėmingi, silpni, žmogiški ir t.t. Ne taip supranti mano žodžius. Sakau tik, kad Dievas visus myli. Kaip tėvams labai skaudu, kai vaikas elgiasi netinkamai ar kuria blogį, taip ir Dievui, kaip tėvui, skaudu dėl kiekvieno vaiko. Nepretenduoju į giliai tikinčią, šventąją, man tikrai nėra ko teisti ar mokyti.




na tai čia nieko nesiskiria nuo netikinčiojo. Ne visi tikintys elgiasi teisingai. Jei savo norus stato aukščiau visko. Manosi galį spręsti vaiko kelią, likimą, pasirinkimą.Kam ta kančia veide? Tikras krikčionis yra kaip tik džiaugsmingas, jo Dievas, Kristus nėra dėdulė su barzda danguje, kuris grūmoja ir kurio reikia bijoti. Pagarba viena, o baimė kita. Mes neretai net nesuvokiame, kiek turime jėgų. Negi nepatyrėte išbandymų, kada viršijote savo numanomas jėgas? Tiesiog aš netikiu, kad gyvenime yra atsitiktinimų ir t.t. Savo kailiu įsitikinau, kaip Dievas veikia mano ir kitų gyvenimuose. Kaip Dievas duos - taip nėra. Žmogus turi valią, protą, einant kartu du Dievu nereiškia, kad šių dalykų reikia atsisalyti ir gimdyti vaikus vieną po kito.Aišku, jei įsivaizduoja kažkas, kad vaikų auginimas - prievolė, geriau jų neturėti.

Apie nusidėjėlius ne aš sugalvojau, o tai parašyta Biblojoje. " Ne teisiųjų atėjau gelbėti, o nusidėjėlių" (Evangelija pagal Luką). Tų teisiųjų vienetai, o nusidėjėliai mes visi