Knygų skaitytojų klubas, 85 laida

Regis, lyg ir Doriforė domėjosi antiutopijomis. Galiu pasiūlyt šiuolaikinį rusų autorių.

Vladimiras Sorokinas "Opričniko diena". Audioknyga rusų kalba. Tikrai puikus įgarsinimas. Pasižiūrėjau, kad "kitos knygos" ją jau išleido lietuvių kalba, vertė B. Januševičius. Tekstuose perskaičiau gabalą vertimo, visai neblogas,tačiau rekomenduoju, esant galimybei, klausytis ir skaityti rusiškai. Ką aš žinau, ryški antitoutopija apie 2027 metų Rusiją. Rusija uždara valstybė, ją valdo diktatorius caras, o jo "ochranka", tojest opričnikai dusina, prievartauja ir kankina neklusnius ar nereikalingus žmones. Ir, aišku, kaipgi be vidinės korupcijos. Sekso ir smurto apstu, veikėjų paveikslai įspūdingi, siužetas aštrus ir gyvas. Gal labiausiai veikia šiuolaikiškumo ir senos formos samplaika - veikėjai kalba senovės rusų kalba, rėdosi sabalų kailiais, turi dvarus, tačiau naudojasi šiuolaikinėmis susisiekimo priemonėmis. Atvirai pasakius, knyga man pasirodė kiek pornografinė, jautrių nervų žmonėms nesiūlau, tačiau autoriaus išmonė žavi.

B. Hrabalas "Pernelyg triukšminga vienatvė". Gėda prisipažint, bet vienatvę perskaičiau visai netyčia - bibliotekoje ieškojau „Išgelbėto liežuvio“, o įkišus ranką į lentyną, ištraukiau Hrabalą. Kaip kokį loterijos bilietą. Perskaičiau ir iškart tapau prisiekusia gerbėja. Knygoje gyvena, miršta, groja, mušasi, seka keistas istorijas paprasčiausi personažai iš liaudies. Tokie tarsi paprasti, o nepaprasti, gal labiau tragiški, nei komiški. Gyvi, mėsingi , iš kūno ir kraujo, tačiau kartu stebuklingi , nekūniški, nerealūs, utopiški. Paslaptis, kaip jis sugeba suderinti nesuderinamus dalykus... Na, ir paties Hrabalo mirtis irgi labai hrabališka – iškrito ir užsimušė per ligoninės balkoną lesindamas balandžius. Man regis, vertėjo darbas labai geras, nes pagautas hrabališkas teksto alsavimas.

A. Roy. „Mažmožių dievas“. Daugumos jau skaityta, o jei dar ne, tuomet rekomenduoju. Nestebina autorės pasakymas, kad tai pirma ir paskutinė jos knyga, nes ji tokia gyva ir autentiška, kad negali būt pakartota. Ji man tarsi nesukurta, o labai talentingai išgyventa. Skaitydama nuolat nusikeldavau į savo vaikystę ir gretindavau tuometinius savo išgyvenimus, nes vaiko mąstymas, pojūčiai toje knygoje totaliai gryni ir tikri. Stebina, kad daugelis recenzijų rašytojų knygoje mato melodramos elementų, o aš sakyčiau, jog tai tikrų tikriausia tragedija. Susiklosčiusių visuomeninių tabu pažeidimas negalėjo neužtraukti aprašomai šeimai likiminio nelaimių srauto.

Sveikos, prisijungiu ir aš į šią temą.
Neperverčiau visų puslapių, todėl atleiskit, jei pasikartosiu su knygom.

Richard Bach — Tiltas per amžinybę

išties nuostabi knyga, man paliko labai didelį įspūdį. Visą knygą prisibraukiau, nes yra daugybė eilučių, kurios pilnos gyvenimiškos tiesos ir yra vertos išsisaugoti ilgam, priverčia pamąstyti, kad tikrai niekas nevyksta veltui. Įkelsiu man begalo patikusias citatas:
„Tu niekuomet neturėsi troškimų, kurių nepajėgtum įgyvendinti.“
„Klaidų nebūna. Visi įvykiai, kuriuos prisišaukiame, net ir patys nemaloniausi, yra būtini tam, kad išmoktume, ką turime išmokti; kad ir kokį žingsnį žengtume, jis reikalingas nueiti ten, kur esame nusprendę eiti.“
„Mes buvome prieš visus visų laikų Didžiuosius sprogimus ir tebebūsime, kai nutils paskutiniojo iš jų aidas. Mes besikeičiančiomis formomis, atsispindintys visur, mes esame erdvės egzistavimo priežastis ir laiko kūrėjai.“
„Mes esame tiltas per amžinybę, nusidriekiantis viršum jūros: patrakėliškai ieškantys malonumų, smagiai tyrinėjantys paslaptis, pasirenkantys nelaimes, triumfą, išmėginimus, neįtikėtinus sutapimus, vėl ir vėl iš naujo išbandantys save ir besimokantys mylėti, mylėti, MYLĖTI!“

John Katzenbach — Analitikas

Nors skaityti jos dar nebaigiau, bet galiu rekomenduoti. Šis detektyvas prikausto ir sunku padėti knygą į šalį, nes labai įdomu kas vyks toliau. Beskaitant ir pati įsitrauki į knygoje aprašomą žaidimą, bandai ieškoti atsakymų ir taip padėti knygos herojui.

Su pirmosiomis smarkiai sudominai. Canetti knygos visai nežinojau, o Hrabalas man siejosi tik su "Mersedes- Benz. Iš laiškų Hrabalui". Kažkaip net nepagalvojau, kad pastarojo ir lietuviškai kas nors yra. Tik gaila, kad patyrinėjus internetinius knygynus šios knygos jau nebėra.
"Mažmožių dievas" man paliko žiaurų įspūdį. Antrą kartą aš jos skaityti negaliu.

Aciu, to ir ieskojau

Gemma, su tuo gražiuoju jubiliejumi

ačiū

Aš ir dar čia pasveikinsiu Gemmą, labai gražus skaičius

sudomino. Kas autorius pagal tautybę? Man kažkaip čekiškai nuskambėjo pavardė

Kas jo dar yra?

Dziugu,kad nenurasei,nes as irgi jau 2 jos knygas isigyjau

Gemma, sveikinu



Kaip tik neseniai perskaičiau elektroninį variantą. Priminė šiuolaikines rusų autorių knygas apie oligarchus. Kažkaip lyg ir apsipranti su ta senovine kalba, o čia "išlenda" koks mobilus telefonas ir pan. Mintis, aišku, įdomi, bet labai nesužavėjo. Dėl tos pornografijos ir smurto jau galvojau mesti knygą, bet vis dėlto pabaigiau. Tik jau antrą kartą neskaityčiau. Kažkuo panaši, tik be tiek smurto ir labiau patikusi buvo Татьяна Толстая "Кысь". Ten įdomesnė kalba, irgi lyg ir sugrįžta į senovę. Man patiko

Jane Austen gerbejas (ir ne tik )gal sudomins sis filmas savaitgaliui

http://freezee.ru/vi...-2008-720p.html

Papildyta:
Gemma,su gimtuku

Brūkšniuk, jis čekas, o daugiau nėra nieko