Atėjau pasiguost...
Nu niekaip nepavyksta iškankinti man tankiojo juodojo megztinio broliui...

Vos lieka kokios nors dalies kelios eilės, ima ir vis kas nors nutinka... Tai su priekio detalėm, kadangi anos yra dvi ir perpus siauresnės už nugarą (užsegamas megztukas sagomis), tai dar kantrybė kažkaip nešė akis surinkinėti kokiam nors liapsusui nutikus... Bet su nugara tai man jau depresija tuoj užseis... Nebežinau, kelintą kartą permezginėju (nes akis surinkti prie tokio didelio tankumo praktiškai be šansų, jei visa eilė nukrenta (pvz., siūlui iš siūlvedžio iššokus) keletą kartų tai dariau, bet supratau, kad išardyti ir numegzti tą nugarą iš naujo gaunasi greičiau, o ir nervų mažiau.

Bet va, pradedu megzt iš naujo, ir kaip užburtam rate lieka tos kelios ar keliolika paskutinių eilių ir vėl kažkokia karma koją pakiša...

Vienžo, sėdžiu pasimetus ir nebežinau, ką daryti... Sakau, išsiliesiu, gal lengviau bus...
Ar jums taip nebūna? (bent jau iš gausybės gražių jūsų darbų panašu, kad čia tik man kažkaip nesiseka...

)