Išbertą sūnelį nuvežėm pas alergologą, tai kaip ir visoms mamytėms liepė laikytis griežtos dietos, rašytis, ką valgau, išrašė tepalų. Diagnozė - atopinis dermatitas, nors tyrimai dar nebuvo jokie daryti... Po kelių savaičių vėl grįžom, nes būklė ir toliau prastėjo. Kadangi vaikas l. mažas, tai pasiūlė gultis į ligoninę tyrimams, kad nereiktų žiemą po poliklinikas trankytis. Labai džiaugiuosi, kad atsidūrėm Antakalnio vaikų alergologijos skyriuje. Gaila, kad tokių įstaigų nebuvo, kai pati vaikas buvau. Darė įvairiausius tyrimus, mano pienuką tyrė, ėmė pasėlius ir išaiškėjo, kad dar neaišku, ar išvis mano kūdikiui alergija (kai kuriuos tyrimus darysim vėliau, kai odelė apgis). Tikriausiai gimdymo metu pasigavom auksinį žarnyno ir odos stafilokoką bei dar kažkokių infekcijų, kas iššaukė tokią odos reakciją. Tai db. gydom žarnyną, aš vis dar laikausi hypoalerginės dietos ir labai tikiuosi, kad išaiškės, kad mano vaikas visiškai nealergiškas arba bent jau minimaliai. Todėl mano pasiūlymas būtų mamytėms, kurių leliukus išbėrė, o gydytojai tik užmetę akį, pasakė diagnozę, prašyt siuntimo į ligoninę. Jūs galit mėnesių mėnesius gydyt vaikus, kankintis su dietomis, naudoti hormoninius vaistus, naktimis nemiegoti, bet priežastis gali būti visai ne ta... Be to ligoninėj daug naudingų patarimų išgirdau, rodė kaip ir kuom vaiką tepti (nors maniau, kad esu tepimo ekspertė
